Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2021 metų kovo mėnesio iki 2022 m. vasario 9 d. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Marijampolės PN 2 būrio 3 patalpoje buvo kalinamas nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. vasario 9 d., todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. vasario 9 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2021 m. spalio 1 d.) 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiškai pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotą reglamentuoja nuo 2021 m. spalio 1 d. galiojantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „D didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. vasario 9 d. bausmę atliko 2 būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurios plotas 16,50 kv. m., joje buvo iki 5 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,3 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 8, 13). Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma.

Dėl ventiliacijos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos ir lango, taip pat ventiliacijos nebuvo sanitariniame mazge.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 6.7 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal Eksploatavimo taisyklių 7 punktą, kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Eksploatavimo taisyklių 6.6–6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau- ir Patalpų aprūpinimo normos) numatė, kad unitazas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras įrengiami 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taip pat, Patalpų aprūpinimo normos numatė, kad praustuvė įrengiama 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neatliko nuobaudų kamerų tipo patalpose. Marijampolės PN 2 būryje viso gali gyventi iki 81 nuteistojo, kurie naudojasi 1 sanitarinio mazgo patalpa (b. l. 8-9). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 3 unitazai ir 3 pisuarai (b. l. 27-31). Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais (iki 81 nuteistojo) Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge naudojosi 3 unitazais su 3 pisuarais (81 / 6 = 13,5), iš ko matyti, kad vienu unitazu ar pisuaru naudojosi mažiau nei 14 nuteistųjų.

Be to, iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge, prausykloje, buvo įrengta viena ilga praustuvė su 6 kranais ir vienu dušu (b. l. 23-24, 26). Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais (iki 81 nuteistojo) Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge naudojosi 6 prausimosi vietomis (81 / 6 = 13,5), iš ko matyti, kad viena prausimosi vieta naudojosi mažiau nei 14 nuteistųjų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jis yra netinkamai įrengtas ir jo plotas nepakankamas, jame ant grindų sudėtos medinės grotelės.

Lietuvos higienos norma Nr. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių 12.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge yra skalbimo mašina, kas ribojo sanitarinio mazgo plotą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinama švara, patalpose yra pelėsio.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 18.6 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas.