Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. R.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, prie šios griežtesnės bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2016 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 65 straipsnį subendrintos bausmės neatliktos dalies pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys patenkintas ir iš E. R. priteista 2482, 27 Eur E. R. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad:2016 m. rugsėjo 11 d., apie 2.48 val. savo bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia stūmė E. R., dėl to E. R. griuvo ir galva trenkėsi į stalo kampą, patyrė galvos sužalojimus: vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio momenkaulio atvirą įspaustinį lūžimą, muštinę žaizdą viršugalvio srityje, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimus. Tokiais veiksmais dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo su kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu E. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas;nuo 2016 m. lapkričio mėn. 9 d. iki 2017 m. kovo 31 d., veikdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietose, tiesioginiais prašymais, skambindamas ir siųsdamas SMS žinutes į liudytojos D. M. mobiliojo ryšio telefoną, siekė paveikti ją kaip liudytoją, kad ji pakeistų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44487-17 metu savo duotus liudytojos parodymus apie jai žinomas šios bylos aplinkybes ir duotų melagingus parodymus – nurodytų, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. ji buvo kartu su E. R. jo bute (duomenys neskelbtini), kai išgirdo trenksmą kambaryje, kuriame rado susižalojusį gulintį E. R.. Taip pat trukdė liudytojai D. M. pagal šaukimus atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tai yra, tiesiogiai ir telefonu ragino nepriimti šaukimo, pagal šaukimus 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 2 d. nevykti akistatos atlikimui, 2017 m. kovo 15 d. nevykti apklausos atlikimui. Taip pat trukdė liudytojai D. M. 2017 m. kovo 30 d. atvykti apklausos atlikimui pas ikiteisminio tyrimo teisėją – ragino gauti pažymą iš gydytojo dėl blogos sveikatos ir nevykti į apklausą, tokiais savo veiksmais siekė paveikti D. M., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus ir trukdė jai pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisėją.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės yra aiškios, E. R. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų abejonių nekelia ir yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.Apeliaciniame skunde nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Dainius Gudas (toliau – nuteistojo gynėjas) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir paliko neišspręstas abejones dėl įvykio, asmens kaltės. Nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismo išvada, kad E. R. kaltė įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir grindžiama iš esmės tik kaltinimui palankiais duomenimis.Skunde pažymima, kad E. R. visą laiką tvirtino, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų jis nepadarė. Teismas besąlygiškai, kaip E. R. kaltę patvirtinančiais įrodymais, rėmėsi liudytojos J. B. parodymais. Tačiau ši liudytoja atvykusi į įvykio vietą tik patvirtino, kad kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad pargriuvo ir prasikirto galvą. Taip pat nukentėjusysis liudytojai patvirtino, kad jokio konflikto su E. R. nebuvo. Ši liudytoja nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Teismas rėmėsi ir liudytojos I. S. parodymais, kuri nurodė nežinanti E. R. sužalojimo aplinkybių. Ši liudytoja yra nukentėjusiojo sugyventinė, tai yra, ji suinteresuota bylos baigtimi. Ši liudytoja paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad E. R. jai sakė, kad jam sudavė E. R.. Liudytojos D. M. teisme duotus parodymus, kurie neatitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vertino kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Teismo medicinos specialistas neatmetė galimybės, kad nukentėjusysis galėjo griūdamas susižaloti galvą į stalo, buvusio kambaryje, kampą. Šiuo atveju jokių tiesioginių, o taip pat ir netiesioginių įrodymų, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ar jį pastūmė, byloje nėra. Tai, kad kaltinamasis proceso metu šiek tiek skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, gynėjo nuomone, lengvai paaiškinama tuo, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Nuteistojo gynėjas dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atkreipia dėmesį, kad nors byloje yra daug telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių tarp kaltinamojo ir D. M., šie duomenys įrodomosios vertės neturi. Tai pokalbiai tarp dviejų sugyventinių, turinčių bendrus vaikus. Pažymima, kad kaltinamasis ir D. M. buvo susipykę ir tai lėmė D. M. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui neteisingumą. Tai, kad D. M. apkalbėjo kaltinamąjį, patvirtina ne tik jos pačios rašytas laiškas kaltinamajam, tačiau ir liudytojų, kurių suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymai. Jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad A. R. padarė BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, byloje nėra.Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl E. R. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra – įrodymų vertinimo aspektu. Pagrindinės įrodymų vertinimo nuostatos ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Savo išvadas dėl įrodymų vertinimo teismas išdėsto nuosprendyje, kurį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tuo pačiu nurodydamas, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos motyvuotai atmeta ir jais nesivadovauja (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius skunde mini nuteistojo gynėjas, neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamo vertinimo yra nepagrįstos.Skundžiamu nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl E. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl poveikio D. M., trukdymo jai pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, teisėją. Nors nuteistasis savo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo kategoriškai neigė, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir išsamiai pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apylinkės teismo išvados tiek dėl pačių nusikaltimų įvykių, tiek dėl nuteistojo kaltės pagrįstos išsamia surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų analize, yra motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu ir atitikimu faktinėms aplinkybėms.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. R. parodymus vertino kaip jo pasirinktą būdą išvengti atsakomybės, tačiau kolegija daro išvadą, kad visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir nuteistojo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai, laikydamasis BPK reikalavimų. Nuteistojo iškelta versija, kad E. R. buvo sumuštas kieme, o galvą susižalojo griūdamas ir atsitrenkdamas į stalą, paneigta kitais įrodymais, kurie nuosprendyje išsamiai aprašyti ir įvertinti. Nors tiesiogiai E. R. sužalojimo aplinkybių pašaliniai asmenys nematė, šios nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos remiantis liudytojų parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimais, nukentėjusiojo parodymais, telekomunikacijų tinkluose fiksuotų įvykių išklotinėmis. D. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, taip pat duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paneigė E. R. teiginius, kad tuo metu, kai E. R. nugriuvo ir susižalojo galvą, D. M. buvo kartu su nuteistuoju. Liudytoja paaiškino buvusi E. R. bute, tačiau neradusi dokumentų išėjo pas tėvus ir tą naktį daugiau negrįžo. E. R. susitiko 2016 m. rugsėjo 12 d., šis papasakojo stūmęs E. R., kuris nuo pastūmimo krito ir į kambaryje buvusį stalą prasiskėlė galvą. Apklausiama teisme D. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė ir davė nuteistojo versiją patvirtinančius paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius argumentus, kodėl vadovaujasi ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duotais D. M. parodymais (3 t., b. l. 155, 156). Skunde teigiama, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kadangi buvo susipykusi su E. R., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog būtent teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu, duoti paaiškinimai neatitinka tikrovės, patvirtina objektyvūs bylos duomenys – liudytojos mobiliojo ryšio telefono jungimosi prie atitinkamų bokštų duomenys, iš kurių matyti, kad D. M. po to, kai neradusi dokumentų nuėjo pas tėvus (duomenys neskelbtini) k., tą naktį į E. R. butą dagiau nebuvo grįžusi. Apie tai, kad E. R. buvo sužalotas E. R. bute D. M. nurodytomis aplinkybėmis galima spręsti ir iš liudytojos I. S. parodymų apie pokalbį su E. R. ir pačiu nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 122). Nukentėjusysis E. R. negalėjo nurodyti tikslių sužalojimo aplinkybių, tačiau patvirtino D. M. paaiškinimus dėl jos atvykimo į E. R. butą, dokumentų ieškojimo. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad D. M. po apsilankymo su pareigūnais tą naktį grįžusi nebuvo, alkoholį su E. R. vartojo dviese. Nuteistojo iškeltą versiją, kad nukentėjusysis galvą susižalojo griūdamas ir atsitrenkdamas į stalą, paneigia ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aprašyti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, pateiktas jų vertinimas sveikatos sutrikdymo masto aspektu, taip pat nurodyta, kad mažai tikėtina, jog E. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam krentant. Teismo posėdyje apklaustas specialistas šią išvadą patvirtino (3 t. b. l. 138). Paminėtų įrodymų visuma, juos analizuojant ir vertinant sistemiškai, sudaro pakankamą pagrindą netikėti nuteistojo E. R. paaiškinimais. Nuteistojo parodymai ne tik kad prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, kuriuos teismas pripažino įrodymais, bet yra prieštaringi ir tarpusavyje. Į šią aplinkybę vertinant E. R. parodymus jų patikimumo aspektu nuosprendyje taip pat yra atsižvelgta (3 t., b. l. 154, 155). Paminėtų įrodymų sisteminė analizė neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad E. R. kaltė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir jokių pagrįstų abejonių nekelia. Nuosprendyje pateikti išsamūs E. R. versijos atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti ir su nuosprendyje padaryta išvada dėl E. R. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. R. kaltės siekus paveikti D. M. ir trukdžius jai pagal šaukimą vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisėją, rėmėsi D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, dėl kurių vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė atsakydamas į skundo argumentus dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Patikimos informacijos apie tai, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu būtų daromas spaudimas, ji būtų buvusi verčiama duoti neteisingus parodymus, byloje nėra. Teismo posėdyje apklausti tyrėjai patvirtino, kad D. M. apklausa buvo vykdoma laikantis BPK reikalavimų, apklausos protokolai buvo surašyti iš jos žodžių. Be to, pati D. M. vienoje iš E. R. siųstų SMS žinučių nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui papasakojusi teisybę apie E. R. sužalojimo aplinkybes, taip pat patvirtinusi ir tai, kad E. R. reikalavo duoti melagingus parodymus. D. M. paaiškinimus apie jai E. R. darytą poveikį patvirtina ir D. M. bei E. R. susirašinėjimo SMS žinutėmis, telefoninių pokalbių duomenys. Skunde šių duomenų įrodomoji reikšmė sprendžiant dėl E. R. kaltės yra kritikuojama teigiant, kad tai yra įprastas sugyventinių, turinčių bendrų vaikų, bendravimas, tačiau toks vertinimas nėra teisingas. Sisteminė SMS žinučių ir telefoninių pokalbių analizė, jų vertinimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad aptariami duomenys, priešingai, negu teigiama skunde, laikytini vienu iš įrodymų, patvirtinančių E. R. kaltę.Aukštesniojo teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo tiek E. R. teisinančius, tik ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą laikyti neobjektyviu ar šališku.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, E. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta. Nors nuteistojo gynėjas su tokiu vertinimu nesutinka, iš jo apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų matyti, kad nesutikimas grindžiamas iš byloje apklaustų asmenų parodymų, kitų rašytinių įrodymų išskirtomis atskiromis dalimis, sakiniais ar frazėmis, palankiais nuteistajam, tačiau nevertinant įrodymų visumos, kaip tai darė teismas. Vertinant byloje surinktus įrodymus sistemiškai, juos analizuojant ir lyginant tarpusavyje, nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad E. R. padarė nusikaltimus, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi įrodymų vertinimo klaidų, neturi pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.