- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-896-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13198-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Ilokas“
- Ieškovas
- A. V. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ilokas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovui UAB „Ilokas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 900,00 Eur skolą, 294 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2008 m. gruodžio 10 d. UAB „Ilokas“ ir Latvijos įmonė SIA „Jauna L“ sudarė paraišką-sutartį dėl krovinių pervežimo, kuria atsakovas įsipareigojo už SIA „Jauna L“ suteiktas paslaugas sumokėti 4 900 Eur. SIA „Jauna L“ 2009 m. sausio 6 d. pateikė atsakovui sąskaitą dėl 4 900,00 Eur už transporto paslaugas ir 294 Eur baudos sumokėjimo. SIA „Jauna L“ 2009 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą ieškovui į 4.900,00 Eur dydžio atsakovo skolą. Atsakovas 2009 m. liepos 21 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas buvo SIA „Jauna L“ akcininkas, skolindavo bendrovei pinigus apyvartinėms lėšoms. Paaiškėjus, kad bendrovei bus keliamas bankrotas, už bendrovei suteiktas paskolas jam buvo perleistas reikalavimas į atsakovą. Šiuo metu bendrovė jau yra bankrutavusi. Aplinkybę, kad skolos perleidimas buvo įformintas vadovaujantis įstatymais, patvirtina tai, kad bankroto administratorius jokių pretenzijų ieškovui neturėjo. Ieškovas sutiko, kad 500 Eur suma buvo pervesta bendrovei, antstolio ieškovui išieškota suma yra 3.47,76 Eur, todėl šiomis sumomis mažintina prašoma priteisti skola.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t.y. 2009 m. liepos 13 d. pervedė SIA „Jauna L“ 500 Eur už nurodytas krovinio pervežimo paslaugas, todėl likusi neapmokėta pinigų suma sudarė 4 400,00 Eur. Ieškovas neturi reikalavimo teisės pagal pateiktus dokumentus, nes reikalavimo teisę grindžia 2009 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios 1 punktu SIA „Jauna L“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į 4 900 Eur dydžio pinigų sumą. Tačiau perleidimo dieną į tokią pinigų sumą tokios teisės bendrovė jau neturėjo, nes dalis skolos, t.y. 500 Eur, jau buvo sumokėta. Pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Ieškovas pateikė 2009 m. sausio 6 d. išrašytą sąskaitą Nr. 08/100-1 4 900 Eur sumai už krovinio pervežimo paslaugas bei 294 Eur baudos apmokėjimui, iš viso – 5 194 Eur, o pati SIA „Jauna L“ atsakovui 2009 m. sausio 6 d. išrašė sąskaitą Nr. 08/100-1 5 141 Eur sumai, o ne 5 194 Eur sumai, t.y. byloje yra pateiktos dvi tos pačios dienos sąskaitos tuo pačiu numeriu, tačiau skirtingoms sumoms. Atsakovui pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad krovinio vežimo kaina 4 928 Eur, 13 Eur papildomos išlaidos ir 200 Eur už prastovą. Įrodymų, patvirtinančių prastovą bei papildomų išlaidų suderinimą su atsakovu nebuvo pateikta. Todėl pastarąją sąskaitą atsakovas vertino kaip surašytą netinkamai ir grąžino bendrovei. Be to, prasidėjus SIA „Jauna L“ nemokumo procesui, iš bankroto administratoriaus atsakovas 2010 m. lapkričio 22 d. gavo pretenziją dėl 4 641 Eur sumos sumokėjimo pagal 2009 m. sausio 6 d. sąskaitą Nr. 08/100-1. Prašė taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir grąžinti atsakovui 4 049,40 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo UAB „Ilokas“ ieškovo A. V. P. naudai 752,24 Eur skolos, 157,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 773 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo UAB „Ilokas“ į valstybės biudžetą 18 Eur teismo pašto išlaidų. Grąžino ieškovui A. V. P. 124,43 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra 2008 m. gruodžio 10 d. paraiškos-sutarties Nr. L-0812/101 dėl krovinio pervežimo pagrindu SIA „Jauna L“ atlikto pervežimo 4 900 Eur sumai užsakovo UAB ,,Ilokas“ naudai apmokėjimas pagal 2009 m. sausio 6 d. sąskaitą Nr. 08/100-1. Pagal ieškinio faktinį pagrindą pradinis kreditorius SIA „Jauna L“ 2009 m. liepos 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido naujajam kreditoriui, t.y. ieškovui, reikalavimo teisę į 4 900 Eur sumą, neapmokėtą pagal minėtą sąskaitą. Teismas nustatė, kad ginčo dėl 500 Eur sumos tarp šalių nėra – ieškovas neginčija šios sumos sumokėjimo pradiniam kreditoriui fakto ir teismo posėdyje jo atstovas nurodė, kad šia suma mažina prašomą priteistą skolos sumą. Teismas nustatė, kad buvo perleistas reikalavimas į 4 900 Eur dydžio skolą, tačiau 500 Eur skolos suma atsakovo buvo sumokėta iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Šiuo atveju, ginčas spręstina vadovaujantis CK 1.96 straipsnyje įtvirtinta norma, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančiu kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 6.226 straipsnio 1 dalis). Todėl, teismas, vertindamas sandorį ex officio dėl jo atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nusprendė, kad reikalavimo perleidimo sutarties 1 dalyje nurodyta sąlyga dėl 4 900 Eur skolos perleidimo galioja dalyje dėl 4 400 Eur dydžio skolos perleidimo.
Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 6 d. buvo išrašytos dvi sąskaitos tuo pačiu NR. 08/100-1, kuriose krovinio pakrovimo data sutampa – 2008 m. gruodžio 12 d., paslaugų suteikimo data – 2008 m. gruodžio 30 d. sutampa, skiriasi sąskaitose nurodytos mokėtinos sumos – ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyta mokėtina suma už suteiktas paslaugas 4 900 Eur ir 294 Eur bauda, o atsakovui siųstoje sąskaitoje – suma už paslaugas 4 928 Eur, 13 Eur už svarstykles ir 100 Eur bauda už prastovą. Posėdyje ieškovas nurodė, kad jis buvo pradinio kreditoriaus akcininkas, pervesdamas pinigų apyvartinėms lėšoms, taigi, buvo bendrovės kreditoriumi. 2009 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad sutarties originalas perduodamas A.V. P., o kopija – SIA „Jauna L“. Atsakovui siųstoje 2009 m. sausio 6 d. išrašytoje sąskaitoje 5 141 Eur sumai nurodyta, kad mokėjimo terminas – 30 dienų, laiku nemokant, skaičiuojama 0,5 procentų bauda už dieną. Ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad mokėjimas turi būti atliktas gavėjui A. P. pagal įgaliojimą. Posėdyje liudytoju apklaustas buvęs bendrovės direktorius parodė, kad įvertinus aplinkybę, kad bendrovės akcininkas yra lietuvis, nuspręsta išduoti jam įgaliojimą dėl skolos išreikalavimo, paskui buvo sudaryta sutartis, tačiau tikslesnių aplinkybių nurodyti negalėjo. Teismas šias aplinkybes įvertino vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio nuostatomis ir nustatė, kad 2008 m. gruodžio 10 d. SIA „Jauna L“ priėmė užsakovo UAB „Ilokas“ paraišką-užsakymą dėl krovinio pervežimo, krovinys pakrautas, kaip ir sulygta sutartyje-paraiškoje – 2008 m. gruodžio 12 d., krovinys turėjo būti pristatytas per 20 dienų, pristatytas 2008 m. gruodžio 30 d. (2 dienomis anksčiau), apmokėjimas turėjo būti atliktas per 30 dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Šios sutartyje nurodytos sąlygos atsispindi ir atsakovui 2009 m. sausio 6 d. išrašytoje sąskaitoje Nr. 08/100-1, kurioje įtraukta 100 Eur suma už prastovą ir 13 Eur suma už svarstykles, bendra apmokėjimui suma 5 141 Eur, kuri nurodyta ir atsakovui vėliau siųstose pretenzijose. Ieškovo pateiktoje sąskaitoje paslaugos kaina nurodyta tokio paties dydžio kaip ir sutartyje-paraiškoje – 4 900 Eur ir nurodyta 294 Eur bauda, sąskaitoje jau nurodyta, kad mokėjimas turi būti atliktas gavėjui A. P. pagal įgaliojimą. Tokiu atveju, nebuvo paneigtos tiek ieškovo, tiek ir liudytojo nurodytos aplinkybės, kad buvo siekiama gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas – iš pradžių išduodant įgaliojimą, vėliau sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikta sąskaita, nors jos numeris ir data nepakeista, buvo išrašyta vėliau, t.y. po 2009 m. gegužės 29 d., įvertinus atsakovo į gautas pretenzijas nurodytas pastabas dėl svarstyklių kainos ir dokumentų dėl prastovos pateikimo. Kitos aplinkybės, kad ieškovas negali pateikti teismui sutarties originalo, kad po 2009 m. liepos 21 d. bankroto administratorius 2010 m. lapkričio 22 d. išsiuntė pretenziją atsakovui taip pat nepatvirtina atsakovo išvados, nes daugiau pretenzijų iš administratoriaus atsakovas negavo, be to, administratorius nesikreipė dėl skolos priteisimo. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas, patikslintas teismo posėdžio metu, tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 752,24 Eur (4 900 Eur – 500 Eur – 3 647,76 Eur).
Šalies argumentai
2009 m. sausio 6 d. sąskaitoje nurodyta, kad 294 Eur yra bauda. Tiek pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ieškiniu ieškovas prašo priteisti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, t.y. 6 procentų dydžio. Teismas tenkino šį ieškovo reikalavimą iš dalies, nes 294 Eur suma apskaičiuota nuo 4 900 Eur neteisingai. Ieškovui galėjo būti perleista reikalavimo teisė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu tik į 175,60 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 4 900 Eur sumos. Todėl teismas nustatė, kad priteistinų palūkanų suma yra 157,68 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ilokas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1) Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne dėl paties skolos egzistavimo fakto ir jos dydžio, o dėl to, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl minėtos skolos, nes SIA „Jauna L“ tokios teisės ieškovui de facto nė neperleido. Pareiga įrodyti tai, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą teko būtent ieškovui, nes jis šia aplinkybe grindė savo reikalavimą. Tačiau ieškovas nepateikė nė vieno leistino, patikimo ir pakankamo įrodymo, patvirtinančio, kad būtent jis, o ne SIA „Jauna L“ de facto turi reikalavimo teisę į atsakovą. Aplinkybę, kad SIA „Jauna L“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą dėl 4 900 Eur skolos, teismas grindė reikalavimo perleidimo sutartimi ir jos pažodiniu aiškinimu. Tačiau atsakovas nurodė aplinkybes bei pateikė rašytinius įrodymus, kuriais remiantis darytina išvada, jog šia sutartimi reikalavimo teisė į atsakovą ieškovui nebuvo perleista. Liudytoju teismo posėdžio metu apklausto buvusio SIA „Jauna L“ direktoriaus parodymai taip pat patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta visai kitu tikslu. Todėl tokia sutartis apskritai nelaikytina leistinu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Teismas objektyviai negalėjo remtis šia sutartimi kaip įrodymu.
2) Teismas nepagrįstai rėmėsi SIA „Jauna L“ atsakovui 2009 m. sausio 6 d. išrašyta sąskaita 5 194 Eur sumai, kuri de facto nė neegzistuoja. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, nė nemotyvavęs, kodėl tokiais įrodymais nesiremia. Priešingai nei teigiama sprendime, įmonės SIA „Jauna L“ nemokumo procese Rygos miesto Vidzemės priemiesčio teismo nutarimu paskirtos administratorės I. L. atsakovui adresuota 2010 m. lapkričio 22 d. pretenzija Nr. 20/IL akivaizdžiai patvirtina tai, kad SIA „Jauna L“ neperleido reikalavimo teisės į atsakovą ieškovui. Priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tik tuo, jog atsakovas daugiau pretenzijų iš SIA „Jauna L“ administratorės negavo ir ji nesikreipė dėl skolos priteisimo. Teismas neišsišaiškino, kodėl atsakovas daugiau negavo pretenzijų iš bankroto administratorės. Įmonės kreditoriai galėjo nuspręsti tiesiog nurašyti atsakovo skolą kaip beviltišką, administratorė, įvertinusi laiko ir kaštų sąnaudas bei atsakovo prastą finansinę padėtį, galimai nusprendė, jog neverta dėl tokios skolos bylinėtis, ir pan. Ieškovas paaiškino, kad sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, jos originalas buvo paliktas SIA „Jauna L“, o liudytoju apklaustas buvęs SIA „Jauna L“ direktorius taip pat tvirtino, kad SIA „Jauna L“ administratorei buvo perduoti visi įmonės SIA „Jauna L“ dokumentai. Taigi, tuo atveju, jeigu reikalavimo perleidimo sutartis de facto būtų buvusi sudaryta, ši aplinkybė SIA „Jauna L“ administratorei būtų buvusi žinoma ir pastaroji apskritai nė nebūtų teikusi atsakovui pretenzijos dėl skolos grąžinimo.
3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad SIA „Jauna L“ atsakovui išrašė 2009 m. sausio 6 d. sąskaitą Nr. 08/100-1 5 194 Eur sumai, kurios kopiją ieškovas pateikė teismui. Teismas rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida, kad minėta sąskaita, nors ir buvo išrašyta ta pačia data ir numeriu, kaip ir kita sąskaita, tačiau ieškovo teismui pateikta sąskaita iš tikrųjų buvo išrašyta vėliau, t.y. po 2009 m. gegužės 29 d., įvertinus atsakovo nurodytas pastabas į gautas pretenzijas, tačiau nebuvo pakeista sąskaitos data ir numeris. Tuo tarpu remiantis SIA „Jauna L“ administratorės pateiktos pretenzijos turiniu, tarp nemokumo procese administratorei pateiktų SIA „Jauna L“ dokumentų ieškovo teismui pateiktos sąskaitos nė nebuvo ir ji nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Tuo atveju, jeigu SIA „Jauna L“ de facto būtų išrašiusi teismui ieškovo pateiktą sąskaitą, reaguodama į atsakovo pastarajai pateiktas pastabas, tai ji neabejotinai tokią sąskaitą būtų pateikusi ir pačiam atsakovui, nes būtent jam ta sąskaita buvo skirta. SIA „Jauna L“ administratorei susipažinus su įmonės dokumentacija, nebuvo nustatyta, kad viena sąskaita būtų buvusi anuliuota, o vietoje jos išrašyta kita sąskaita. Priešingai, SIA „Jauna L“ dokumentacijoje atsispindėjo būtent tokio dydžio skolos suma, kokiai sumai buvo išrašyta ne ieškovo teismui pateikta sąskaita, iš tos sumos atėmus sumokėtą skolos dalį – 500 Eur. Būtent todėl SIA „Jauna L“ administratorė pretenzijoje ir nurodė, kad susipažinus su SIA „Jauna L“ dokumentacija ir ją įvertinus, nustatyta, kad atsakovas yra skolingas SIA „Jauna L“ 4 641 Eur. Pagal sąskaitoje nurodytus rekvizitus pinigai už SIA „Jauna L“ atsakovui suteiktas pervežimo paslaugas turėjo būti sumokami juos pervedant į SIA „Jauna L“ sąskaitą banke, o ne į ieškovo sąskaitą, kaip tai nurodoma ieškovo teismui pateiktoje sąskaitoje. Liudytoju apklaustas buvęs SIA „Jauna L“ direktorius taip pat nepatvirtino, kad ieškovo teismui pateikta sąskaita de facto buvo išrašyta ir kad ji buvo išrašyta teisėtai. Todėl ieškovo teismui pateikta sąskaita nelaikytina leistinu ir juo labiau patikimu ir pakankamu įrodymu.
4) Ieškovas nepateikė nei SIA „Jauna L“ akcininkų sprendimo dėl akcininkų piniginių įnašų įnešimo į SIA „Jauna L“ sąskaitą, nei akcininkų sprendimo, kuriuo būtų numatyta ieškovo naudai perduoti SIA „Jauna L“ reikalavimo teisę į atsakovą dėl neapmokėtos 4 400 Eur skolos. Ieškovas netgi nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jis yra SIA „Jauna L“ akcininkas. Reikalavimo perleidimo sutartyje buvo numatyta, kad atlyginimo dydį ir jo sumokėjimo tvarką už perleidžiamą reikalavimo teisę šalys įsipareigojo nustatyti atskiru šalių susitarimu. Tačiau toks susitarimas į bylą pateiktas nebuvo. Atsakovo prašymo dėl tokio susitarimo bei dokumento, patvirtinančio ieškovo atsiskaitymą už reikalavimo teisės perleidimą, išreikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino. Taip pat netenkino atsakovo prašymo dėl kitų dokumentų, susijusių su reikalavimo perleidimu, išreikalavimo iš ieškovo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi viena jos šalis – buvęs SIA „Jauna L“ direktorius – manė įgaliojantis kitą šalį (ieškovą) atstovauti įmonę SIA „Jauna L“, reguliuojant santykius su atsakovu dėl skolos apmokėjimo, o ne perleidžiantis ieškovui SIA „Jauna L“ reikalavimo teisę į atsakovą pagal CK 6.101 straipsnį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš pradžių ieškovui buvo išduotas įgaliojimas, o vėliau sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. SIA „Jauna L“ direktorius nė nesuprato reikalavimo perleidimo sutarties esmės ir manė sudaręs atstovavimo sutartį, kad ieškovas atstovautų SIA „Jauna L“ pastarosios naudai išieškant skolą iš atsakovo. Išsiaiškinęs tokią aplinkybę, teismas privalėjo imtis visų jam įmanomų priemonių, siekdamas pašalinti byloje atsiradusius naujus prieštaravimus ieškovo pateiktiems įrodymams bei ex officio įvertinti šios sutarties galiojimą pagal CK 1.81 straipsnį (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. V. P. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įgijo 4 400 eurų dydžio skolos reikalavimo teisę. Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo teiginiai, kad ieškovas su SIA „Jauna L“ nesudarė Reikalavimo perleidimo sutarties, kad ši sutartis sudaryta tik dėl akių, kad SIA „Jauna L“ vadovas nesuprato šio sandorio esmės, pripažintini nepagrįstais ir atmestini, kadangi tiek rašytiniai įrodymai, esantys byloje, tiek paties S. O. teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek ieškovo duoti parodymai patvirtina tą faktą, kad ieškovui pradžioje buvo išduotas įgaliojimas Lietuvoje atstovauti SIA „Jauna L“ dėl skolos išreikalavimo, o vėliau buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Atsakovo argumentai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovas neįgijo į atsakovą reikalavimo teisės, pripažintini neįrodyti ir tuo pagrindu atmestini, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovui nesumokėjus pagal SIA „Jauna L“ administratorės pateiktą 2010 m. lapkričio 22 d. pretenziją reikalautos skolos dalies, administratorė ir toliau reikalavo iš atsakovo įvykdyti turtinę prievolę, juo labiau, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymo pagrindu jau buvo vykdomas priverstinis skolos ir palūkanų išieškojimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo pakankamai apdairus ir susisiekė su pretenziją pateikusia administratore bei bandė aiškintis realią situaciją, kadangi administratorė daugiau nebereiškė pretenzijų, o antstolis ir toliau vykdė skolos išieškojimą ieškovo naudai. Teismo posėdžio metu buvęs SIA „Jauna L“ direktorius S. O. patvirtino, kad visi dokumentai buvo perduoti administratorei, tarp kurių buvo ir sutartis dėl reikalavimo perleidimo, jam jokių pretenzijų iš administratorės nebuvo. Byloje nera jokių duomenų, kad administratorė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovui, kaip SIA „Jauna L“ akcininkui ir reikalavimo teisės į atsakovą įgijėjui. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Reikalavimo perleidimo sutarties originalą jis turėjo, kadangi jo pagrindu buvo kreiptasi į teismą. Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. L2-18962-129/2009 procesas buvo užbaigtas 2009 m. rugpjūčio 5 d. išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimu, todėl pripažintina, kad ieškovas neturėjo pareigos saugoti dokumentus. Tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo perduota SIA „Jauna L“, teismo posėdžio metu patvirtino tiek buvęs SIA „Jauna L“ vadovas S. O., tiek ieškovas, todėl pagrįstai darytina išvada, jog SIA „Jauna L“ administratorei buvo pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis ir ji daugiau neturėjo pretenzijų nei atsakovui, nei ieškovui. Pažymėtina, kad 2010 m. SIA „Jauna L“ likviduota ir išregistruota iš Latvijos juridinių asmenų registro. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu nurodė liudytojas S. O.. Aplinkybės, kad pervežimo paslaugos buvo suteiktos, atsakovas pripažino ir neginčijo, todėl pagrįstai paraiškos-sutarties pagrindu buvo išrašyta sąskaita. Ginčas kilo dėl to, kad tuo pačiu numeriu išrašytoje sąskaitoje yra nurodytos skirtingos mokėtinos sumos. SIA „Jauna L“ buvęs vadovas patvirtino, kad atsakovui ginčijant sąskaitoje papildomai nurodytas mokėtinas sumas už svarstykles ir prastovą, buvo išrašyta kita sąskaita ta pačia data ir tuo pačiu numeriu, tik atsižvelgiant į UAB „Ilokas“ pretenzijose nurodytas pastabas buvo nurodyta pagal sutartį mokėtina suteiktų paslaugų kaina - 4 900 Eur ir 294 Eur bauda už pradelstą apmokėti laiką. Todėl sąskaita nebuvo suklastota, o pakoreguota, atsižvelgiant į sutarties sąlygas bei atsakovo pastabas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje yra kilęs ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo bei teisėtumo, skolininko pareigos įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad SIA „Jauna L“ su atsakovu 2008 m. gruodžio 10 d. sudarė paraišką-sutartį Nr. L-0812/101, pagal kurią SIA „Jauna L“ įsipareigojo pristatyti krovinį į nurodytą vietą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas (t. I, b.l. 6-9). SIA „Jauna L“ įvykdė savo sutartines prievoles ir 2009 m. sausio 6 d. išrašė sąskaitą Nr. 08/100-1, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti 4 900,00 Eur už suteiktas paslaugas ir 294,00 Eur baudą (t. I, b.l. 4-5). SIA „Jauna L“ 2009 m. liepos 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 4.900,00 Eur skolą ir įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už praleistą terminą pagal 2008 m. gruodžio 10 d. paraišką – sutartį L-0812/101 (t. I, b.l. 12).
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją. Reikalavimo perleidimo sutarties kopija atsakovui buvo įteikta pasirašytinai 2009 m. liepos 27 d. antstolio D. J. (t. I, b.l. 13-14). Taigi, atsakovui buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą, jis jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Taip pat atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčijo, jog SIA „Jauna L“ jam tinkamai suteikė vežimo paslaugas ir jis turėjo pareigą mokėti sutartą sumą už šias paslaugas.
SIA „Jauna L“ 2009 m. liepos 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovo 4 900 eurų sumos ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanų už praleistą terminą pagal 2008 m. gruodžio 10 d. paraišką-sutartį L-0812/101 (t. I, b.l. 12). Reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia CK 6.109 straipsnyje nustatytų draudimų. Atsakovas pateikė 2009 m. liepos 13 d. tarptautinio mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad sumokėjo SIA „Jauna L“, tai yra pradiniam kreditoriui, 500 Eur už suteiktas vežimo paslaugas dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (t. I, b.l. 43). Tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 1.96 straipsniu, nustatančiu, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies, ir teisėtai pripažino, kad Reikalavimo perleidimo sutartis galioja dėl likusios 4.400 Eur dydžio skolos perleidimo.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui nebuvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo skolą, nepateikia jokių aplinkybių bei duomenų, dėl kurių ši sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Reikalavimo perleidimo sutarties 5 punktu šalys susitarė atlyginimo dydį ir jo sumokėjimo tvarką už perleidžiamą reikalavimo tvarką nustatyti atskiru šalių susitarimu (t. I, b.l. 12). Tačiau tai, kad byloje nėra pateiktas šis susitarimas ar SIA „Jauna L“ akcininkų sprendimas dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovui, nėra pagrindas pripažinti analizuojamą sandorį neteisėtu. Atsakovas nėra reikalavimo perleidimo sandorio šalis. Tik SIA „Jauna L“ galėtų ginčyti sandorį dėl to, kad reikalavimas ieškovui buvo perleistas be pagrindo, arba reikšti ieškinį dėl atlyginimo už reikalavimo perleidimą sumokėjimo. Tačiau tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šis sandoris būtų apsimestinis ar kitaip pažeistų SIA „Jauna L“ bei atsakovo teises ir interesus. Byloje esanti 2009 m. gegužės 15 d. SIA „Jauna L“ pretenzija atsakovui (t. I, b.l. 10) patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą kaip SIA „Jauna L“ įgaliotas atstovas. Tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, koks reikalavimas perleidžiamas ir kad jis yra atlygintinas. Todėl negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad SIA „Jauna L“ direktorius nesuprato reikalavimo perleidimo esmės ir manė sudaręs atstovavimo sutartį.
SIA „Jauna L“ bankroto administratorė 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, jog 2010 m. gegužės 7 d. Rygos miesto Vidzemės priemiesčio teismo nutartimi buvo pradėtas SIA „Jauna L“ nemokumo procesas, administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais, nustatė, kad atsakovas yra skolingas 4 641 Eur pagal 2009 m. sausio 6 d. sąskaitą Nr. 08/100-1, todėl ragino atsakovą sumokėti skolą, o per dešimt dienų nesumokėjus, administratorė pateiks ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo (t. I, b.l. 175). Atsakovas nenurodė bei nepateikė teismui jokių duomenų, ką jis atsakė į šią bankroto asdministratorės pretenziją, ar buvo tolesnis susirašinėjimas bei informacijos apsikeitimas tarp šalių dėl minėtos skolos. Taip pat teismas neturi jokių duomenų, jog bankroto administratorė būtų kreipusis į teismą dėl reikalaujamos skolos išieškojimo iš atsakovo ar būtų ginčijusi Reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl pripažintina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, galiojanti ir ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Pažymėtina, jog bankroto administratorė į atsakovą kreipėsi tuo metu, kada jau buvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymas ir pradėtas skolos išieškojimo procesas. Tačiau atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2014 m. gegužės 23 d. (t. I, b.l. 35), įmonės buhalterei nustačiaus, jog 500 Eur skolos dalis buvo sumokėta tiesiogiai pradiniam kreditoriui (t. I, b.l. 41), o ne todėl, kad jam pretenzijas dėl skolos sumokėjimo pareiškė SIA „Jauna L“ bankroto administratorė. Taigi, iki atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimo, pats atsakovas žinojo apie Reikalavimo perleidimo sutartį ir pripažino ją galiojančia.
Pirmos instancijos teismas detaliai analizavo aplinkybes, dėl kurių byloje buvo dvi ieškovo ir atsakovo pateiktos tą pačią dieną parengtos sąskaitos Nr. 08/100-1, kuriose nurodyta skirtinga skolos suma (t. I, b.l. 4-5; 163-164). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad SIA „Jauna L“ kelis kartus siuntė atsakovui pretenzijas dėl išrašytos sąskaitos apmokėjimo, tačiau atsakovas 2009 m. balandžio 10 d. raštu nurodė, jog sąskaita neatitinka sutarties, todėl ji grąžinama ir prašoma pateikti sąskaitą už suteiktas paslaugas pagal 2008 m. gruodžio 10 d. pasirašytą sutartį Nr. L-0812/101 (t. I, b.l. 167). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo pateikta sąskaita, nors jos numeris ir data nepakeista, buvo išrašyta vėliau, t.y. po 2009 m. gegužės 29 d., įvertinus atsakovo į gautas pretenzijas nurodytas pastabas dėl svarstyklių kainos ir dokumentų dėl prastovos pateikimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 300 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ilokas“, j.a.k. 124337151, ieškovui A. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.