- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-549-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13198-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Kreditorius
- A. V. P.
- Skolininkas
- UAB „Ilokas“
- Kategorijos
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. V. P. pareiškimą skolininkui UAB „Ilokas“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Teismas pagal kreditoriaus pareiškimą 2009 m. rugpjūčio 5 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui iš skolininko buvo priteista 4900 € skola, 294 € palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei 135 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Skolininkas 2014 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, suteikiant skolininkui galimybę pateikti prieštaravimus. Teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi kreditoriui nustatė 14 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikino 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-18962-129/2009 pagal kreditoriaus A. V. P. pareiškimą skolininkui UAB „Ilokas“. Kreditoriaus A. V. P. pareiškimą skolininkui pripažino nepaduotu ir grąžino kreditoriui.
Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis kreditoriui neįteikta. Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. V. P. 2013 m. liepos 12 d. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio nepateikė, teismo įsakymas panaikinamas, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir jam grąžinamas (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat išaiškino kreditoriui, kad ši nutartis nekliudo pareiškėjui kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius A. V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
1) Teismas 2014 m. birželio 6 d. pranešimu informavo kreditorių apie gautą skolininko pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė 14 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą. Šio teismo pranešimo kreditorius negavo, kadangi nurodytu adresu nebegyvena ir siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Kreditorius nuo 2013 m. liepos 12 d. deklaravo išvykimą į užsienį, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie skolininko inicijuojamą civilinio proceso atnaujinimą 2009 metais baigtoje civilinėje byloje. Taigi objektyviai negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise ginti savo teisėtus interesus.
2) Skolininkas sąžiningai žinodamas apie faktinę situaciją dėl SIA „Jauna L“ turimų skolinių įsipareigojimų dydžio, neginčijo 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymo. Taip pat neginčijo ir pripažino faktą, kad pagal 2009 m. liepos 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį naujasis kreditorius perėmė 4.900 € skolą ir įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už pradelstą laiką pagal 2008 m. gruodžio 10 d. paraišką-sutartį, kadangi skolininko direktoriui asmeniškai antstolis 2009 m. liepos 27 d. įteikė Reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešimą dėl sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/02033 esantys dokumentai patvirtina, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymą nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. iš skolininko išieškota 6.758,69 €, iš kurių 4.023,19 € yra paskirstyti vykdomojoje byloje, o 2.735,50 € buvo 2015 m. sausio 14 d. grąžinti skolininkui. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad skolininkas nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. pripažino kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą ir todėl neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties ir išduoto teismo įsakymo.
3) Vykdomojoje byloje yra 2009 m. liepos 13 d. tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 6051, pagal kurį skolininkas į SIA „Jauna L“ sąskaitą pervedė 500 €, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Transport service“ ir šio mokėjimo kopija, kurioje nurodyta 2009 m. spalio 9 d. data. Taigi mokėjimas buvo atliktas jau po to, kai buvo pradėti vykdomieji veiksmai išieškotojo naudai iš skolininko. Antstolio padėjėjas nurodė, kad šį 2009 m. liepos 13 d. tarptautinį mokėjimą pateikė skolininkas, tačiau teismo įsakymu priteistos skolos dydžio neginčijo iki 2014 m. gegužės 20 d. Todėl galima daryti išvadą, kad skolininko vadovui buvo žinoma apie šį tarptautinį pavedimą dar 2009 m. spalio 9 d., todėl pripažintina, kad skolininko prašymas dėl proceso atnaujinimo pareikštas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Be to, nėra proceso atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. neskundžiama nutartis, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. L2-18962-129/2009 pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, kas suponavo neteisėtą ir nepagrįstą teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymą.
Skolininkas UAB “Ilokas” atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybę, kad pradinis kreditorius perleido najajam kreditoriui 500 € didesnę reikalavimo teisę, negu faktiškai turėta, skolininko vadovas nustatė tik tuomet, kai jo nurodymu buvo atlikta skolininko skolų užsienio kreditoriams inventorizacija ir buvo nustatytas skolos dydžio nesutapimas. Tik iš 2014 m. gegužės 12 d. vyr. buhalterės paiškinimo skolininkas sužinojo, kad dar prieš sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį skolininkas pradiniam kreditoriui sumokėjo 500 €. Ši faktinė aplinkybė skolininkui ginčo nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas ir kreditoriaus pareiškimas pripažintas nepaduotu, taip pat dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo atnaujintas procesas, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su tinkamu teismo dokumentų šalims įteikimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal kreditoriaus pareiškimą 2009 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas teismo įsakymas, kuris, skolininkui per įstatymo nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų, įsiteisėjo ir buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Skolininkas 2014 m. gegužės 23 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir suteikti skolininkui galimybę pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo (b.l. 35-38). Teismas minėtą prašymą su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo kreditoriui išsiuntė jo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu adresu, tačiau teismo dokumentai grįžo neįteikti, su nuoroda, kad gavėjas siuntos neatsiėmė (b.l. 46). Teismas nustatė, jog kreditorius Gyventojų registro tarnybai pranešė, jog nuo 2013 m. liepos 12 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (b.l. 47). Teismas patikrino VSDFV duomenis apie kreditoriaus darbo vietą ir nustatė, kad jo žinomos darbo vietos adresas yra Lietuvoje, todėl šiuo adresu išsiuntė kreditoriui pranešimą (b.l. 48-49). Teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti kreditoriaus darbovietės administratorei (b.l. 50). Teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-18962-129/2009 pagal pareiškėjo A. V. P. pareiškimą UAB „Ikoltas“ dėl skolos priteisimo ir paskyrė 2014 m. spalio 29 d. teismo posėdį. Kadangi šaukimas į teismo posėdį kreditoriui nebuvo įteiktas jo paskutinės žinomos darbo vietos adresu, teismas apie posėdžio vietą bei laiką pranešė kreditoriui viešo paskelbimo būdu. Teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir išaiškino kreditoriui, kad jis per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kreditoriui minėta nutartimi buvo išaiškinta, kad neįvykdžius nurodytų reikalavimų pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditoriui. Ši teismo nutartis buvo siųsta kreditoriui jo buvusios gyvenamosios vietos adresu, todėl grįžo neįteikta (b.l. 70; 72). Teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikino 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymą, o kreditoriaus pareiškimą pripažino nepaduotu ir grąžino kreditoriui.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymo išdavimo pakeitė savo gyvenamąją vietą, tai yra išvyko į užsienį ir apie tai viešai deklaravo Gyventojų registro tarnybai. Pirmos instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas civilinės bylos procesas ir nustatyti įpareigojimai kreditoriui pateikti ieškinį, privalėjo įteikti kreditoriui arba atlikti visus CPK numatytus veiksmus, kad minėta nutartis būtų įteikta. Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. L2-18962-129/2009 procesas buvo užbaigtas 2009 m. rugpjūčio 5 d. išduoto teismo įsakymo įsiteisėjimu. Taigi bylos nagrinėjimas buvo pabaigtas, teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Todėl pripažintina, kad kreditorius nebeturėjo procesinės pareigos domėtis išnagrinėta byla bei vykdyti CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos informuoti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Todėl šiuo atveju kreditoriui negali būti taikomos CPK 121 straipsnio 2 dalies pasekmės, pagal kurias, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Pirmos instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties kreditoriui nesiuntė nei jo žinomos paskutinės darbo vietos adresu, neįteikė jos ir CPK 130 straipsnyje numatyto viešo paskelbimo būdu. Taigi pripažintina, kad kreditoriui nebuvo įteikta teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria buvo atnaujintas bylos procesas ir nustatyti įpareigojimai kreditoriui. Todėl kreditorius nebuvo tinkamai informuotas apie teismo jam nustatytą įpareigojimą pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nepagrįstai panaikino 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo įsakymą ir grąžino pareiškimą kreditoriui. Todėl pirmos instancijos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis panaikintina pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Kreditoriui išaiškintina, kad pirmos instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. nutartys, kuriomis buvo atnaujintas procesas ir nustatytas įpareigojimas kreditoriui pateikti ieškinį, pagal CPK 370 straipsnio nuostatas yra neskundžiamos, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atskirojo skundo argumentų dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo. Kreditoriui taip pat išaiškintina, kad savo argumentus dėl tikrosios 500 € mokėjimo pradiniam kreditoriui datos jis taip pat galės pareikšti ir ieškinyje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas ir pareiškimas grąžintas kreditoriui, panaikintina ir klausimas dėl tolesnio bylos nagrinėjimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Kreditoriui papildomai išaiškintina, kad jam išlieka 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas pateikti ieškinį ir primokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Tačiau 14 dienų terminas skaičiuotinas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo dienos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo iš naujo.
Kreditoriui A. V. P. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Neįvykdžius nurodytų reikalavimų pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditoriui.