- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-651-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17123-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- D. D., A. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. D. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir A. D. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyrius, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, VTPSI) 2025 m. gegužės 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-250526-00021, 2025 m. gegužės 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-250527-00025 ir 2025 m. gegužės 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-250527-00024; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad:
2.1. Dar 2022 m. buvo parengtas ir su Kultūros paveldo departamentu bei Vilniaus miesto savivaldybe suderintas paprastojo remonto projektas „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paprastojo remonto projektas“ Nr. TI-TP-22-0, kuriuo numatyta atnaujinti vakarinį pastato fasadą – pašalinti pažeistą tinką, atlikti dažymo darbus, restauruoti medinius langus ir duris, sutvarkyti akmeninius laiptus bei pamatus, įrengti hidroizoliaciją ir atlikti kitus, smulkius tvarkybos darbus, išsaugant pastato autentišką išvaizdą. Projektui buvo atlikta paveldosauginė ekspertizė, jam pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyrius (2022 m. spalio 24 d.) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (2022 m. lapkričio 9 d.), tačiau Inspekcija 2025 m. gegužės 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-250526-00021, o 2025 m. gegužės 27 d. priėmė privalomuosius nurodymus Nr. PNSD-00-250527-00025 ir Nr. PNSSP-00-250527-00024, kuriuose nurodė, kad ieškovai, neturėdami statybą leidžiančio dokumento atliko statybos darbus, neatitinkančius patvirtinto projekto. Inspekcijos teigimu, buvo įrengtos dvi langų betoninės prieduobės, pakeista laiptų vieta, pašalintas senas tinkas ir atidengtas plytų mūras, taip pakeičiant pastato fasado išvaizdą bei nelaikančiųjų konstrukcijų elementus.
2.2. Inspekcija nepagrįstai pripažino šiuos darbus savavališka statyba, nes atlikti darbai yra paprastojo remonto darbai, kuriems pagal teisės aktus nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra dvibutis, o ne daugiabutis namas. Be to, fasado išvaizda iš esmės nebuvo pakeista, o prieduobės ir laiptai nėra tokie fasado elementai, kuriems būtinas statybos leidimas. Dėl šių priežasčių ieškovai prašė teismo panaikinti Inspekcijos savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, kaip neteisėtus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės atžvilgiu ieškinio dalį dėl panaikinto Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo dalies, atmesti kaip nesukelsiantį teisinių pasekmių, o kitą ieškinio dalį, atmesti kaip nepagrįstą; ieškovo atžvilgiu ieškinį atmesti, kaip nesukelsiantį teisinių pasekmių.
4. Nurodė, kad:
4.1. Inspekcija 2025 m. rugpjūčio 21 d. potvarkiu Nr. P3-94 nusprendė panaikinti Privalomojo nurodymo dalį, t. y. išardyti įrengtas dvi langų betonines prieduobes, naujai įrengtus laiptus į rūsį. Byloje reiškiami ieškinio reikalavimai iš dalies yra išspręsti administracine tvarka ir ginčas liko tik dėl pastato fasado tinko pašalinimo, kai atidengtas plytų mūras, o šie darbai atlikti taip, kaip nenumato parengtas projektas, tuo keičiama pastato fasado išvaizda, neturint statybą leidžiančio dokumento.
4.2. Ieškovė atliko paprastojo remonto darbus pakeičiat fasado spalvą ir (ar) dangos tipą į užtrintų plytų mūrą pastato, kuris patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas KVR – 16073) bei Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas KVR – 25504), teritorijas, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad Kultūros departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius raštu buvo pritaręs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paprastojo remonto projektui 2022 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (12.8-V E)2V-3124. Šiame projekte buvo numatyta atlikti vakarinio fasado remontą atstatant drėgmės pažeistą tinką bei dažant šviesiai pilka spalva, artima buvusiai fasado spalvai. Pastatas nėra nesudėtingas statinys, o tai, ar jis dvibutis ar daugiabutis, nesudaro pagrindo paneigti savavališkos statybos fakto.
5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD, departamentas) atsiliepime prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jis patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas – Vilniaus senamiesčio (KVR kodas 16073) ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės (KVR kodas 25504), todėl pastatas laikytinas esančiu kultūros paveldo apsaugos teritorijoje. Statybą leidžiantis dokumentas paprastojo remonto darbams privalomas visais atvejais, kai pastatas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar vietovėje, todėl nesutiko su ieškovų argumentu, kad leidimas nebuvo būtinas, nes pastatas esą dvibutis – šis kriterijus dėl daugiabučio taikomas atskirai ir čia nereikšmingas, o faktas, kad pastatas yra kultūros paveldo vietovėje, pats savaime lemia leidimo būtinumą.
6. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas, o 2022 m. parengtas remonto projektas nebuvo pateiktas leidimo išdavimui per informacinę sistemą „Infostatyba“. 2022 m. ir 2023 m. raštais buvo tik paveldosauginiu požiūriu patikrinta projekto atitiktis, tačiau tai nesuteikė teisės vykdyti statybos darbus. Atsakovas veikė pagal teisės aktus ir savo kompetenciją, o teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, turėtų sprendimą priimti savo nuožiūra.
Šalies argumentai
7. Inspekcija pateikė prašymą bylą nutraukti, o dėl bylinėjimosi išlaidų spręsti vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir tai, kad Inspekcija elgėsi tinkamai bei nepiktnaudžiavo savo teisėmis.
8. Nurodė, kad ankstesniuose aktuose nebuvo tinkamai įvertinta pastato kategorija, todėl Inspekcija 2025 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-119 visiškai panaikino 2025 m. gegužės 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-250526-00021 ir 2025 m. gegužės 27 d. privalomuosius nurodymus – nevykdyti statybos darbų Nr. PNSD-00-250527-00025 ir pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-250527-00024. Be to, dalis ginčo jau buvo išspręsta anksčiau – 2025 m. rugpjūčio 21 d. potvarkiu Nr. P3-94, kuriuo buvo panaikintos akto dalys dėl langų prieduobių ir naujų laiptų įrengimo, nes šie darbai neatitiko savavališkos statybos kriterijų. Įvertinusi visus duomenis, Inspekcija padarė išvadą, kad visi ieškovų reikalavimai šiuo metu yra išspręsti administracine tvarka, todėl ginčas išnyko, o ieškinio nagrinėjimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių.
9. Ieškovai nesutiko su atsakovo prašymu nutraukti bylą. Nurodė, kad atsakovas jau po ieškinio pateikimo, 2025 m. rugpjūčio 21 d. potvarkiu Nr. P3-94 panaikino dalį savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo (dėl langų prieduobių ir laiptų), pripažindamas, jog tie darbai apskritai neatitiko savavališkos statybos kriterijų. Kitoje dalyje (dėl fasado tinko nuėmimo), atsakovas vėliau rėmėsi KPD 2025 m. rugpjūčio 28 d. informaciniu raštu Nr. 1D-17808 ir 2025 m. spalio 7 d. paaiškinimais, nurodydamas, kad pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu ir todėl esą reikėjo leidimo. Šį motyvą ieškovai laiko nepagrįstu, nes KPD raštai yra tik informaciniai, vertingosios savybės pastatui nėra nustatytos vertinimo tarybos aktu, o statinio kategoriją pagal STR nustato projekto vadovas, be to, vien vertingųjų savybių požymiai nepaverčia pastato kultūros paveldo statiniu. Atsakovas 2025 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-119 VTPSI panaikino ir likusias akto bei privalomųjų nurodymų dalis, tačiau tai įvyko dėl neteisingos pastato ypatingumo interpretacijos, todėl ginčas turi būti užbaigtas teismo sprendimu, aiškiai konstatuojant šių aktų neteisėtumą pagal taikytiną teisę. Ieškovai pažymi, kad 2022 m. projektu pastato išvaizda nebuvo numatyta keisti, todėl leidimo paprastajam remontui nereikėjo. Atsakovo klaidos buvo ištaisytos tik po kreipimosi į teismą, res judicata dėl jų dar nesusiformavo, administracinė teisena dėl protokolo tebėra tęsiama, todėl bylos nutraukti negalima. Ieškovai prašė teismo konstatuoti ginčytų atsakovo aktų neteisėtumą, ir jei teismas laikys tikslinga, juos dar kartą panaikinti; pagrįsti tai teisės aktų ir teismų praktikos motyvais, o ne KPD informaciniais raštais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi: civilinė byla nutraukta; ieškovei D. D. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteista 6742,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei D. D. grąžinta 256,50 Eur žyminio mokesčio; kiti ieškovų prašymai atmesti; panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
11. Teismas nurodė, kad:
11.1. Inspekcija 2025 m. rugpjūčio 21 d. potvarkiu Nr. P3-94 panaikino dalį 2025 m. gegužės 26 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-250526-00021 ir dalį 2025 m. gegužės 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-250527-00024, o vėliau – 2025 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-119, visiškai panaikino visus likusius ginčo aktus. Taigi tai reiškia, kad nebeliko ginčo dalyko, nes prašomi panaikinti administraciniai aktai jau yra panaikinti. Ginčas yra išspręstas administracine tvarka, ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukeltų ieškovams jokių naujų teisinių pasekmių, todėl tenkinamas atsakovo reikalavimas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11.2. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisių gynimo būdas – teisių pripažinimas – reiškia, jog ieškovas gali reikalauti pripažinti konkrečią teisę ar pareigą, tačiau reikalavimas tik konstatuoti jau įvykusį faktą (pvz., kad aktai buvo neteisėti) nesukuria naujų materialinių pasekmių ir negali būti savarankišku teismo nagrinėjimo dalyku. Šiuo atveju ieškovai neprašo jiems pripažinti kokios nors teisės ar pašalinti realų pažeidimą – jie siekia, kad teismas tik konstatuotų faktinį Inspekcijos klaidos pripažinimą. Tokiu būdu ieškovų reikalavimas neturi materialinio teisinio turinio, o jo tenkinimas nesukeltų naujų teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Šiuo atveju, ginčo objektas išnyko, nes teisiniai santykiai, kurie buvo ginčo dalyku, nebeegzistuoja – visi trys Inspekcijos aktai nebegalioja. Todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla nutrauktina, nes nėra bylos dalyko, o teismo sprendimas dėl šių aktų neteisėtumo nesukurtų naujų materialinių teisinių pasekmių ieškovams ar atsakovui.
11.4. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Inspekcija savo potvarkiais ištaisė ankstesnius neteisingus sprendimus. Inspekcijos priimti potvarkiai Nr. P3-94 ir Nr. P3-119 yra galiojantys. Šioje byloje ieškinio dalykas yra savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, o ne potvarkių turinys, kuriais pirmiau minėti aktai buvo panaikinti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti jų turinio ir motyvų.
Šalies argumentai
11.5. Ieškovai, prašydami, kad teismas sprendimu iš esmės išspręstų likusį ginčą ir pasisakytų dėl Inspekcijos potvarkių motyvų pagrįstumo, iš tikrųjų siekia, jog teismas įvertintų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausymą ar nepriklausymą kultūros paveldui bei pasisakytų dėl jo kategorijos. Tačiau toks klausimas savo esme nepriskirtinas civilinės bylos nagrinėjimo dalykui, nes tai nėra civilinių teisių ar pareigų ginčas, o klausimas, susijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu kultūros paveldo apsaugos srityje. Ginčai dėl tokių aktų ar jų turinio yra administracinio, o ne civilinio proceso dalykas, todėl jų teisėtumas turi būti tikrinamas administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovas pats panaikino ieškovų ginčijamus atsakovo priimtus privalomuosius nurodymus, teismas civilinę bylą nutraukė, todėl išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeteko prasmės. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
11.7. Paskutiniai ieškovų paaiškinimai buvo pertekliniai ir nebeturėjo įtakos galutiniam rezultatui, nes ginčo dalyko jau nebebuvo. Todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 2 punktu, leidžiančiu teismui mažinti bylinėjimosi išlaidas, kurios neatitinka proceso poreikio, teismas ieškovams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažino 400 Eur (7000 Eur – 400 Eur = 6 600 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovai atskiruoju skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla buvo nutraukta, panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria 400 Eur suma sumažintos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priteisti ieškovams šias išlaidas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsigaliojimo; priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą pagal pateiktus įrodymus.
13.1. Nutraukdamas bylą, teismas netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad išnagrinėjus bylą nebus pasiektas jų teisinę padėtį modifikuojantis rezultatas. Teismas nepagrįstai nevertino, kad Inspekcija panaikino administracinius aktus dėl savavališkos statybos, ne pripažinusi faktą, kad neteisingai konstatavo jos savavališkumą, o iškėlusi visiškai naują ir faktų neatitinkančią aplinkybę, kad pastatas yra ypatingos kategorijos. Formalus savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimas, iškėlus klaidingą naują faktą dėl pastato kategorijos, bet neatsakius, kokią įtaką šis faktas turi statybų teisėtumui įvertinti, negali būti vertinama kaip ginčo užbaigimas administracine tvarka.
13.2. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (o ne bylą nutraukus), jų teisės nebūtų modifikuotos, kad toks sprendimas nesukeltų materialinio teisinio efekto. Priešingai, toks teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ieškovams – jų vykdomų fasado remonto darbų teisėtumo klausimas būtų visapusiškai įvertintas ir būtų galutinai panaikinta Inspekcijos galimybė ateityje manipuliuoti situacija, rašyti nepagrįstus Savavališkos statybos aktus, stabdyti darbus, po to dalimis juos naikinti. Sprendimas padėtų galutinai išspręstų ginčą šioje situacijoje ir užkirstų kelią institucijai ateityje nesąžiningai naudotis įstatyme numatytais įgaliojimais.
Šalies argumentai
13.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų tikslas yra tik konstatuoti faktinį Inspekcijos klaidos pripažinimą. Teismo nebuvo prašoma konstatuoti faktinį Inspekcijos klaidos pripažinimą, o buvo prašoma įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus konstatuoti ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą, neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Ieškovai nesiekė patvirtinti tai, ką pripažino, nurodė ar padarė Inspekcija savo potvarkiais, o buvo prašoma administracinius aktus įvertinti teisės aktų kontekste, įvykdyti teisinę ir teisminę šių aktų kontrolę.
13.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neprivalėjo vertinti potvarkių turinio, nes ieškinio dalykas yra Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, o ne potvarkių turinys. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Ginčas vyksta dėl paprastojo remonto darbų teisėtumo (savavališkumo), o vienu iš ginčijamų potvarkių naikinamas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, tačiau nepaneigiamas remonto savavališkumas, jo neteisėtumas.
13.5. Priklausomai nuo pastato paveldosauginės kategorijos (nuo to ar pastatas yra kultūros paveldo statinys ar juo nėra) skiriasi statinio kategorija statybos teisės prasme – ypatingas ar neypatingas statinys. Savo ruožtu nuo statinio kategorijos priklauso, kokie reikalavimai yra keliami atliekant vienokius ar kitokius statybos darbus. Tarp tokių reikalavimų yra ir reikalavimas gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tad tinkamai nenustačius statinio kategorijos, t. y. nenustačius ginčo faktinių aplinkybių, nėra galimybės pritaikyti teisinio reglamentavimo.
13.6. 2025 m. spalio 16 d. rašytinius paaiškinimus ieškovai teikė ne savo iniciatyva, o vykdydami teismo 2025 m. spalio 10 d. rezoliucija nustatytą nurodymą. Jų paaiškinimai negali būti vertinami kaip pertekliniai, nes jų būtinybę nustatė pats teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma panaikinti šią nutarties dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos.
14. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad: nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad išnyko bylos dalykas, ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nebūtų sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Taigi byla pagrįstai nutraukta, nes yra išspręsta administracine tvarka ir nesukels ieškovams jokių teisinių pasekmių. Potvarkiais panaikinus Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, keliami ieškinio reikalavimai nesukels ieškovams teisinių pasekmių, nes ginčas yra išspręstas administracine tvarka. Ginčas yra išnykęs ir nėra pagrindo dėl jo bylinėtis, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad administracine tvarka panaikinus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus buvo pagrindas vertinti panaikintų aktų neteisėtumą, nes byloje nustačius, kad ginčo dalykas yra išnykęs, nėra pagrindo papildomai spręsti dėl jų (ne)teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Ieškovai teigia, kad teismas netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad išnagrinėjus bylą nebus pasiektas jų teisinę padėtį modifikuojantis rezultatas. Teismas nevertino, kad Inspekcija panaikino administracinius aktus dėl savavališkos statybos, ne pripažinusi faktą, kad neteisingai konstatavo jos savavališkumą, o iškėlusi visiškai naują aplinkybę, jog pastatas yra ypatingos kategorijos. Ieškovai nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (o ne bylą nutraukus), jų teisės nebūtų modifikuotos, kad toks sprendimas nesukeltų materialinio teisinio efekto. Ieškovų įsitikinimu – priešingai, toks teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ieškovams – jų vykdomų fasado remonto darbų teisėtumo klausimas būtų visapusiškai įvertintas ir būtų galutinai panaikinta Inspekcijos galimybė ateityje surašyti naujus Savavališkos statybos aktus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovų teiginiais nesutinka.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).
18. Taigi šios bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad išnyko bylos dalykas, ieškovų ieškinio reikalavimų tenkinimas bylos šalims nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nebūtų sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos nei ieškovų, nei atsakovo subjektinės teisės ar pareigos.
19. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši byla buvo pagrįstai nutraukta, nes potvarkiais panaikinus Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, keliamų ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovams teisinių pasekmių, kadangi ginčas yra išspręstas administracine tvarka. Darytina pagrįsta išvada, kad ginčas yra išnykęs ir nėra pagrindo dėl jo bylinėtis.
20. Ieškovai teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ieškovų tikslas yra tik konstatuoti faktinį Inspekcijos klaidos pripažinimą. Ieškovai to nesiekė, o prašė administracinius aktus įvertinti teisės aktų kontekste, įvykdyti teisinę ir teisminę šių aktų kontrolę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
21. T. y. nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad administracine tvarka panaikinus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus buvo pagrindas vertinti panaikintų aktų neteisėtumą. Kaip minėta, byloje nustačius, kad ginčo dalykas yra išnykęs, nėra pagrindo papildomai spręsti dėl jų (ne)teisėtumo.
22. Ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis neprivalėjo vertinti potvarkių turinio, nes ieškinio dalykas yra Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, o ne potvarkių turinys. Ieškovų manymu, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet iš įrodymų visumos turi padaryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą. Tokie ieškovų teiginiai yra nepagrįsti.
23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovai iš tikrųjų siekia, jog teismas įvertintų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausymą ar nepriklausymą kultūros paveldui bei pasisakytų dėl jo kategorijos. Tačiau toks klausimas savo esme nepriskirtinas civilinės bylos nagrinėjimo dalykui, nes tai nėra civilinių teisių ar pareigų ginčas, o klausimas, susijęs su viešojo administravimo funkcijų vykdymu kultūros paveldo apsaugos srityje. Ginčai dėl tokių aktų ar jų turinio yra administracinio, o ne civilinio proceso dalykas, todėl jų teisėtumas turi būti tikrinamas administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose.
24. Ieškovai atskirajame skunde nurodė, kad priklausomai nuo to ar pastatas yra kultūros paveldo statinys ar juo nėra, skiriasi statinio kategorija – ypatingas ar neypatingas statinys. Tad tinkamai nenustačius statinio kategorijos, t. y. nenustačius ginčo faktinių aplinkybių, nėra galimybės pritaikyti teisinio reglamentavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo teiginiais taip pat nesutinka.
25. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo nustatinėti ginčo statinio kategorijos, nes, kaip minėta, Potvarkiais panaikinus Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, net ir patenkinus ieškinio reikalavimus, tai nesukeltų ieškovams teisinių pasekmių, kadangi ginčas yra išspręstas administracine tvarka, o spręsti papildomų klausimų aiškinantis jau panaikintų administracinių aktų priėmimo aplinkybes, ar juose rašytų duomenų pagrįstumą nėra jokio tikslo, nes administraciniai aktai realiai nebeegzistuoja ir jokių teisinių pasekmių nesukelia.
26. Dėl nurodytų priežasčių atmetama atskirojo skundo dalis dėl bylos nutraukimo.
27. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma atitinka rekomenduojamą intervalą ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą nustatytų ribų, tačiau šių išlaidų sumą (7 000 Eur) sumažino 400 Eur, nes ieškovų paskutiniai (2025 m. spalio 16 d.) paaiškinimai buvo pertekliniai ir nebeturėjo įtakos galutiniam rezultatui, kadangi ginčo dalyko jau nebebuvo.
28. Ieškovai šiame atskirajame skunde nurodo, kad 2025 m. spalio 16 d. rašytinius paaiškinimus teikė ne savo iniciatyva, o vykdydami teismo 2025 m. spalio 10 d. rezoliucija nustatytą nurodymą (t. 3, b. l. 14). Jų paaiškinimai negali būti vertinami kaip pertekliniai, nes jų būtinybę nustatė pats teismas, todėl turi būti panaikinta skundžiamos nutarties dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. pranešimu ieškovai buvo informuoti, kad teisėjos A. K. rezoliucija jiems nustatytas terminas iki 2025 m. spalio 16 d. įskaitytinai pateikti savo poziciją, ar dar vis palaiko ieškinio reikalavimus; ir dėl tolesnio bylos nagrinėjimo rašytinio proc. tvarka. Taigi teismas neįpareigojo ieškovų pateikti rašytinius paaiškinimus, o tik pateikti poziciją, ar palaikomas ieškinys ir ar sutinkama su tolimesnio proceso rašytine tvarka. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad teismas, skundžiama nutartimi tinkamai įvertino ieškovų patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, nurodydamas, kad 2025 m. spalio 16 d. rašytiniai paaiškinimai buvo pertekliniai, todėl kita šalis neturi atlyginti už jų rengimą. Todėl ši atskirojo skundo dalis atmetama.
30. Ieškovai prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir nurodyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsigaliojimo. Pažymėtina, kad konstatavus, jog byla nutraukta pagrįstai, nebeliko pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Todėl ši atskirojo skundo dalis taip pat atmetama.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.