Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, teistas 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nustatant 1 metų laidavimo terminą, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, paaiškino, jog automobilis priklauso jo draugei M. Š., kuri nežinojo, kad jis vairuos išgėręs. Pažymėjo, kad yra profesionalus (duomenys neskelbtini), o M. Š. yra jo (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) veiklos gauna šiek tiek pajamų, nors šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas, įvykio dieną paprašė kaltinamojo paimti automobilį iš serviso, nežinojo, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti, taip pat atkreipė teismo dėmesį, jog automobilio raktelius kaltinamajam perdavė ryte, tuo metu jis tikrai buvo blaivus, jei būtų žinojusi, kad kaltinamasis vairuos būdamas neblaivus, nebūtų davusi automobilio raktelių.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei M. Š. M. neseniai nusipirko šį automobilį, nėra tikras, bet mano, kad prieš nepilną mėnesį. M. nespėjo jo persiregistruoti savo vardu, nes prieš registraciją automobilis privalo pereiti techninę apžiūrą. Kaltinamasis paaiškino, kad buvo apžiūroje, tačiau dėl trūkumų automobilis neatitiko reikalavimų ir turėjo jį taisyti. Automobilis turi Danišką techninę apžiūrą, lietuvišką privalomą civilinį draudimą. M. automobilį pirko iš įmonės, (pavadinimo neatsimena), kuri šį automobilį parvežė iš Danijos. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 22 d. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, buvo prekybos centre „Panorama“, ten vartojo kokteilius (mango sultys su svarainių degtine), kiek išgėrė nepamena, tikrai nemažai, paskutinį kokteilį išgėrė prieš sėdamas vairuoti. Negali paaiškinti, kodėl sėdo vairuoti. Kaltinamasis nurodė, kad stovėjo sankryžoje Saltoniškių g. – Narburto g., važiuojant link Žvėryno, atsisuko ir padėjo kuprinę į automobilio galą ir neapsižiūrėjęs, praradęs budrumą, nuspaudė akseleratoriaus pedalą ir atsitrenkė į kitą automobilį, stovintį priekyje. Toliau nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą yra turėjęs, jį prarado 2020 metais, nes vairavo neblaivus. Naujai išsilaikyti teisių tiesiog neprisiruošė, pripažįsta, kad vairuodavo ir anksčiau, iki šio įvykio, be teisių. Gailisi savo poelgio, paaiškinti kodėl taip pasielgė jis negali, neturi paaiškinimo. Automobilį norėjo nuvaryti pas meistrą, todėl ir vairavo. Sugyventinė davė jam automobilį, nes jai neprisipažino, kad jo teisės negaliojančios dėl pirmojo įvykio, kai vairavo neblaivus. Taip pat nurodė, kad 2020 m. ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas laidavimu, už jį laidavo sūnus. Kaltinamasis pažymėjo, kad po to, kai atsitrenkė į kitą automobilį, policiją iškvietė turbūt kitas vairuotojas, nežino. Sutiko tikrintis alkotesteriu, buvo tikrintas du kartus. Kad Lietuvos įstatymai draudžia vairuoti neblaiviems ir neturint vairuotojo pažymėjimo žino ir tą suvokė sėsdamas vairuoti (b. l. 106).

Liudytoja J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 22 d., apie 18.20 val., ji vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos tėčio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu ji stovėjo sankryžoje (Saltoniškių g. – Narburto g., link Žvėryno), kadangi buvo užsidegus raudona šviesoforo šviesa. Priešais ją stovėjo „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Jai bestovint, kažkuriuo momentu, ji pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio galą. Po šito smūgio jos automobilis atsitrenkė į priešais ją stovintį automobilį, po ko ji pati atsitrenkė veido sritimi į vairą, tačiau nenukentėjo (sumušimo nėra, skausmo irgi). Tada iš automobilio, kuris į ją atsitrenkė, tai buvo „MB“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojas (neprisistatė ir ji jo vardo ir pavardės nežino), priėjo prie jos automobilio priekinių kairės pusės durelių, jas atidarė ir paklausė ar viskas su ja gerai. Po ko „MB“ vairuotojas pradėjo teisintis, kad jis sustojęs už jos įjungė „HOLD“, t. y išlaikymo funkciją ir tada pasižiūrėjo į galinę sėdynę ir kažkaip, pats negalėjo paaiškinti kaip, jo automobilis atsitrenkė į jos automobilio galą. Liudytoja pažymėjo, kad buvo šoko būsenoje, todėl iškarto nepastebėjo, kad šis vairuotojas buvo girtas. Tuo metu, „Toyota“ automobilio vairuotojas (kurio duomenų nežino) išėjo iš savo automobilio apsižiūrėti. Jie visi trys įvertino automobilių sugadinimus ir nusprendė pasikonsultuoti su 112. Jiems dispečeris paaiškino, kaip reikėtų užsipildyti deklaraciją, tačiau jai kilo įtarimų, jog „MB“ vairuotojas yra neblaivus, nes jo akys buvo lyg stiklinės, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bet kalbėsena buvo gan rišli. Po ko, jie kartu su „Toyota“ vairuotoju nusprendė išsikviesti policiją. „MB“ vairuotojas iš pradžių priekaištavo, nenorėjo, kad būtų kviečiami policijos pareigūnus, bet vėliau pasakė, kad išsikvies savo žmoną (duomenų nežino). „MB“ vairuotojo žmona gan greitai atvyko. Ji pradėjo aiškintis kas įvyko, tačiau buvo matyti, kad ji labai susijaudinusi. Galimai net žinojo, kad jos vyras buvo neblaivus už vairo arba tai atsitinka ne pirmą kartą. Liudytoja nurodė, kad kažkur apie 19.00 val. atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kuris aiškinosi įvykio aplinkybes. Ji matė, kad „MB“ vairuotojas pūtė į alkotesterį ir kaip suprato jis buvo tikrai neblaivus. Nori pridurti, kad „MB“ automobilį tikrai vairavo tas vyriškis ir jis tikrai automobilyje buvo vienas, be keleivių. Taip pat, jos automobilis labai nukentėjo, o būtent abu bamperiai, priekiniai ir galiniai žibintai, bagažinės rėmas, bagažinės dangtis, variklio dangtis, durelės neatsidaro gerai, variklio dangčio grotelės, abu priekiniai sparnai, slenkstis ir dugno apsauga. Nori pridėti, kad jos automobilis po smūgio pakibo priekine dalimi ant „Toyota“ automobilio kablio, o vėliau atvažiavo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir pjovė „Toyota“ kablį, kad jos automobilį nuleisti ant asfalto (b. l. 80).

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 22 dieną tarnybą pradėjo 9.00 valandą. 2023 m. birželio 22 d. apie 19 val., patruliuojant su specialistais S. S. (S. S.) ir A. J., tarnybiniu automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais ženklais (borto numeris V1932), iš budėtojo gavo pranešimą, kad Saltoniškių g. 9, Vilniuje įvyko eismo įvykis. Susidūrė trys automobiliai, vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Kadangi buvo netoliese į įvykio vietą atvyko pirmieji. Atvykus minėtu adresu, vidurinėje eismo juostome pamatė susidūrusius tris automobilius „Mercedes Benz“, „Toyota“ ir „Volkswagen“. Prisimena, kad automobilio „Mercedes Benz“ valstybiniai numeriai buvo užsienietiški. Liudytojas parodė, kad „Volkswagen“ vairuotoja paaiškino, kad ji stovėjo prie sankryžos, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, kai pajuto smūgį į galinę jos vairuojamo automobilio galą. Į ją atsitrenkė automobilis „Mercedes Benz“, kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo M. B. Nuo smūgio „Volkswagen“ automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusi automobilį „Toyota“. Toliau nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su visų įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojais. Bendraujant su M. B. paaiškėjo, kad pastarasis neturi vairuotojo pažymėjimo, jo vairuojamas automobilis „MB“ Lietuvoje neregistruotas, techninė apžiūra automobiliui neatlikta. M. B. pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau kas buvo nurodytas kaip pirkėjas neprisimena. Prisimena, kad pirkėjas buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo M. B. sugyventinė, kuri vėliau taip pat atvyko į įvykio vietą. Nuo M. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus ar pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, M. B. patvirtino, kad yra vartojęs alkoholio. Buvo nuspręsta patikrinti M. B. blaivumą alkotesteriu. Jei gerai prisimena jis alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0107, patikros sertifikato Nr. 1938625, tikrino M. B. blaivumą. Pirmuoju pūtimu M. B. nustatytas 2,68 promilių girtumas. Toliau aiškinantis aplinkybes į įvykio vietą atvyko kitas pareigūnų ekipažas, kurio tarnybinio automobilio borto numeris V1721. Atvykusiems pareigūnams paaiškino kokios aplinkybės jiems yra žinomos, po ko jo kolega S. S. praėjus maždaug 20 minučių nuo pirmojo pūtimo, tuo pačiu alkotesteriu, atliko antrąjį M. B. blaivumo patikrinimą. Antruoju pūtimu M. B. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Ryšium su tuo buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, po ko M. B. buvo perduotas patruliui V1721, kurie liko aiškintis įvykio aplinkybių, o jie išvyko į savo padalinį, kadangi baigėsi jų darbo laikas (b. l. 90).

Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. B. jos sugyventinis, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini), tačiau bendro ūkio neveda, kiekvienas turi savo pajamas ir savo išlaidas, jų finansai atskiri. Butas kuriame gyvena yra jos vardu ir komunalinius mokesčius moka ji. Automobilis „Mercedes Benz“ pirktas jos vardu, ji 2023 m. vasario 21 d. sudarė sutartį su įmone MB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė automobilį atsivežė iš Danijos, jo Lietuvoje dar neregistravo. Ji įsigyto automobilio užregistruoti negalėjo. Maždaug po savaitės automobilį nuvežė į techninės apžiūros centrą. Automobilis neatitiko visų keliamų techninių reikalavimų, todėl turėjo jį vežti taisyti. Automobilį įsigijo už savo nuosavus sutaupytus pinigus, pavedimą už automobilį darė iš savo banko sąskaitos. M. prie pirkimo neprisidėjo, automobilį pirko savoms reikmėms, juo turėjo važinėti ji. Liudytoja pažymėjo, kad M. nei su ja, nei prie jos alkoholio nevartoja, kur jis geria ji nežino, jai to nesako. Automobilio raktai gulėjo pas ją namuose, jų niekada neslėpė. M. buvo atimta teisė vairuoti automobilį, jis jai pasakė, kad tyrimas buvo baigtas laidavimu ir jis teises atgavo. Dokumento, leidžiančio vairuoti niekada neprašė parodyti, pasitikėjo jo žodžiais. Liudytoja paaiškino, kad 2023 m. birželio 22 d. jis jai pasakė, kad baigs taisyti automobilį, tą dieną ji dirbo iš namų, nuotoliu. M. iš namų išėjo ryte, ar pasiėmė automobilio raktus nežino, netikrino. Jis žadėjo taisyti tą automobilį, bet ji jo nekontroliavo. Minėtą dieną M. apie 18.00 val. jai paskambino ir pasakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir paprašė, kad ji ateitų prie automobilio, nurodė kur jis yra, ties prekybos centro „Panorama“, Saltoniškių sankryžoje. Ji atėjo, pamatė, kad jis įvažiavo į prieš jį buvusį automobilį, kuris atsitrenkė dar į kitą automobilį. Ji nesuprato, kad jis neblaivus, kadangi pagalvojo, kad čia nuo streso, bet jis jai pats pasakė, kad išgėrė, kartu sulaukė policijos. Liudytoja automobilio prašo nekonfiskuoti, kadangi jis pirktas už jos pinigus, jos reikmėms, o M. tik pasiūlė sutvarkyti jį, kad atitiktų techninius reikalavimus. Jai automobilis reikalingas, nes prižiūri sunkiai sergančią mamą. Turi ją vežioti pas gydytojus ir vykti pas ją jos lankyti reguliariai (b. l. 85).

2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūno „BODY“ kameros įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašą pavadinimu, „PSS-20230622-192230UTC+0300“, matyti, kaip pareigūnas (toliau – A) atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio. Priekyje stovi kitas tarnybinis automobilis, kurio borto numeris V1932. Pareigūną pasitinka kitas pareigūnas (toliau – B) ir sako (surašoma pažodžiui):

- dabar taip žiūrėk, dvi mašinos „Toyota“ ir „VW“ stovėjo prie sankryžos, atlėkė „MB“ ir atsitrenkė į dvi stovinčias, čia „MB“ savininkė, ji buvo „Panoramoje“, sugyventinis tuo metu vairavo, sugyventinis pas mus automobilyje, įpūtė pirmu pūtimu virš dviejų su puse (2,5) promilių, jis neturi nei teisių, ir niekada neturėjo sakė, ir automobilis vasario mėnesį pirkimas – pardavimas yra, tik pirkimas – pardavimas, nei draudimo nei nieko.

- dar darysim.

Po ko pareigūnai kalbasi apie įvykio įforminimą.

Pareigūnas A prieina su kitu pareigūnu (toliau – C) prie moters, kurią nurodo kaip automobilio „MB“ savininkę.

- sveiki, o jūs davėt jam važiuoti ar jis pats išvažiavo.

- nu pats pats, pasiėmė mašiną ir išvažiavo.

- sugyventinis.

Kita vaizdo įraše užfiksuota medžiaga ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi (b. l. 16 – 17).

2023 m. birželio 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas „MB S420“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), automobilis. Nustatyta, kad automobilis yra po eismo įvykio, stiprūs kėbulo sugadinimai, apgadintas priekis. Automobilis nufotografuotas sudaryta foto lentelė (b. l. 12 – 15).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti M. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė – eiti tiesia linija negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0107 (patikros sertifikatas Nr. 1938625, galioja iki 2023 m. gruodžio 3 d.) M. B. 2023 m. birželio 22 d., pirmu pūtimu, 19.15 val., nustatytas 2,68 promilių girtumas; antruoju pūtimu, 19.37 val., nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 30 – 33).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „Mercedes Benz S 420 CDI“ kaina Lietuvoje su PVM yra 11 170 Eur (b. l. 36).

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkė yra M. Š. (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo pačio prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 30 – 33), liudytojų T. B., J. U. parodymai (b. l. 90, 80), apžiūros protokolai (b. l. 12 – 18). Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl bausmės skyrimo

M. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl M. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad transporto priemonės vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. B. neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką (b. l. 117 – 120), bedarbis (bylos lapai 131), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat užsiima individualia (duomenys neskelbtini) veikla, administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 121 – 129). Teismas ypatingai įvertina ir tai, kad praeityje kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai buvo nustatytas 2.14 promilių girtumas), tačiau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato. Kaltinamasis antrą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad iš anksčiau padaryto teisės pažeidimo nepasimokė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis formaliai nėra teistas, todėl atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą dėl neteistumo.

Atsižvelgęs į probleminę kaltinamojo sritį – alkoholio vartojimą, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. skiriant maksimalią arešto bausmę, jos terminą nustatant – 90 parų, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams su intensyvia priežiūra ir paskiriant kaltinamajam kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ir draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką kaltinamojo elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar profesionalia šokių veikla, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas taiko bausmės vykdymo atidėjimą maksimaliam BK numatytam terminui su intensyvia priežiūra, nes kaltinamasis ne pirmą kartą padarė analogišką veiką, tačiau teismo vertinimu BK numatytus bausmės tikslus galima pasiekti ir neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, o suteikiant jam paskutinę galimybę pasitaisyti ir resocializuotis.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos 90 parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – 30 parų, ir kaltinamajam skirtina galutinė 60 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar profesionalia šokių veikla, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2023 m. birželio 23 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis (b. l. 28), automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – M. Š. Byloje nėra duomenų, kad M. Š. būtų žinojusi, apie tai, jog kaltinamasis, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas vairavo transporto priemonę „Mercedes benz“, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis kaina Lietuvoje su PVM yra 11 170 Eur (b. l. 36), todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad analogišką veiką padaro ne pirmą kartą, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti viso konfiskuotino automobilio vertę, t. y. 11 170 Eur.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. birželio 28 Prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, kuria nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas M. Š. turtui – automobiliui „Mercedes Benz S 420 CDI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtu automobiliu disponuoti ir valdyti, leidžiant naudotis automobiliu, turto saugotoja paskiriant M. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 60 (Šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbą; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar profesionalia šokių veikla; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. B. išieškoti transporto priemonės „Mercedes Benz S 420 CDI“ vertę atitinkančią 11 170 eurų (vienuolikos tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt eurų) sumą.

M. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2023 m. birželio 28 Prokuroro Linos Silevičiau nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, kuria nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas M. Š. turtui – automobiliui „Mercedes Benz S 420 CDI“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtu automobiliu disponuoti ir valdyti, leidžiant naudotis automobiliu, turto saugotoja paskiriant M. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais – palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.