- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e1-635-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50121-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro R. I. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2020 m. gruodžio 25 d., apie 15 val. 44 min, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad jam pareikštą įtarimą jis suprato ir savo kaltę pripažįsta. 2020 m. gruodžio 24 d. vakare nuo maždaug 20.00 val. gėrė alkoholius gėrimus (duomenys neskelbtini) pas savo draugą M., daugiau jo duomenų jis nežino. Alkoholį vartojo jie dviese. Išgėrė maždaug litrą degtinės. Paskui abu ryte kitą dieną gėrė dar apie 3 litrus alaus. Vėliau nusprendė važiuoti namo (duomenys neskelbtini). Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsėdo į jo sugyventinei V. P. priklausantį automobilį ,,VW Golf“ ir važiavo namo. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino jo blaivumą. Pūtė du kartus į alkotesterį. Prisimena, kad vienu kartu pripūtė 2,88 promilės girtumą, kiek pripūtė kitą kartą, jau nepamena. Buvo sulaikytas, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl to, kad vairavo išgėręs, jis labai gailisi (b. l. 52-53).
Liudytojas K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. patruliuojant pastebėjo ir patikrinimui sustabdė automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S.. Jo porininkui būrio vadui B. J. bendraujant su minėto automobilio vairuotoju, kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo paraudusios akys. Jam patikrinus vairuotoją alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,87 prom., o antru pūtimu buvo nustatyta 2,88 prom. girtumo laipsnis. A. S. su pažeidimu sutiko, dėl pažeidimo gailėjosi (b. l. 25-26).
Liudytoja V. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis tuo metu dar nebuvo įregistruotas. Apie 6 mėnesius gyvena kartu su A. S., finansus valdo atskirai. 2020 m. gruodžio 22 d. ji išvyko į Kelmę, o prieš išvykstant jai priklausantį automobilį ,,VW Golf“ paskolino sugyventiniui A. S. vykti į darbą, apie jo ketinimus vairuoti jai priklausantį automobilį, būnant apsvaigus nuo alkoholio, ji nežinojo ir tokiu tikslu A. S. automobilio tikrai nebūtų skolinusi. Iš (duomenys neskelbtini)ji grįžo 2020 m. gruodžio 26 d. (b. l. 28-29).
Iš 2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,87 promilių girtumo laipsnis, o antru – 2,88 promilių girtumo laipsnis (b. l. 41-43).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. spalio 29 d. patikros sertifikato Nr. 1379043 matyti, kad alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0232“ patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 29 d. (b. l. 44).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad A. S. 2020 m. gruodžio 25 d. 15.44 val. nustatytas 2,87 promilių girtumo laipsnis, o 16.00 val. – 2,88 promilių girtumo laipsnis (b. l. 42-43).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės VW ,,Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra M. M. (b. l. 12).
Iš 2020 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad V. P. automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš E. P. 2020 m. gruodžio 7 d. (b. l. 29).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio VW ,,Golf“ (1999 m., dyzelinas, 1896 cm³, 85 kW/115 AG, Hečbekas) kaina su PVM Lietuvoje 2020 m. gruodžio mėn. – 1440 eurų (b. l. 13).
A. S.
Motyvuojamoji dalis
nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ,pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. gruodžio 24 d. vakare, nuo maždaug 20.00 val., gėrė alkoholius gėrimus pas savo draugą. Alkoholį vartojo jie dviese. Išgėrė maždaug litrą degtinės. Paskui abu ryte kitą dieną gėrė dar apie 3 litrus alaus. Vėliau nusprendė važiuoti namo. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis įsėdo į jo sugyventinei V. P. priklausantį automobilį ,,VW Golf“ ir važiavo namo. Jam važiuojant, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė neblaivumą. Tokie kaltinamojo A. S. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina liudytojo K. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25-26). Aplinkybę, jog kaltinamasis A. S. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina jau minėto liudytojo parodymai, 2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 41, 42-43). Be to, iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad A. S. 2020 m. gruodžio 25 d. 15.44 val. nustatytas 2,87 promilių girtumo laipsnis, o 16.00 val. ? 2,88 promilių girtumo laipsnis. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. S. 2020 m. gruodžio 25 d., apie 15 val. 44 min, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Dėl A. S. skirtinos bausmės
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo teismo leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius (b. l. 61).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (b. l. 38). Kaltinamasis nevedęs, nedirba, vidurinio išsilavinimo. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.
Žemesnės instancijos teismas
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudos paskyrimas A. S., atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
A. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 15.43 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 12.40 val. (b. l. 47-48, 58). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. S.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. S. vairavo, kai nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, vairavo dienos metu, mieste, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 26 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. S. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. vairuota transporto priemonė ,,VW Golf“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. P. (b. l. 29). Ikiteisminio tyrimo metu V. P. patvirtino, kad minėta transporto priemonė priklauso jai (b. l. 28-29). Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad automobilio savininkei V. P. buvo žinoma, kad A. S. jai priklausantį automobilį vairavo, būdamas neblaivus, ar ji būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. S. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės, kurią vairavo A. S. rinkos vertė su PVM Lietuvoje 2020 m. gruodžio mėnesiui – 1440 eurų (b. l. 13), todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl A. S. taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54-55) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės VW ,,Golf“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 12,00 Eur (b. l. 16). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo A. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 15.43 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 12.40 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. gruodžio 26 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Priteisti iš A. S. 12,00 Eur (dvylikos eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo pavedimo laukelyje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.