- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1484-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25525-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- G. K., B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir B. S. pareiškimus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – I. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. K. pareiškimu prašė atnaujinti jam terminą mirusio tėvo G. J. K. palikimui priimti.
2. Nurodė, kad pareiškėjas G. K. yra palikėjo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Palikėjas G. J. K. turėjo dar du vaikus – dukras B. S. ir I. V. Apie tai, kad pareiškėjas turi seseris, jis nežinojo iki šio įvykio. Pareiškėjas su tėvu labai mažai bendraudavo, paskutinį kartą bendravo maždaug 2020 metais, nes tėvas buvo labai uždaras žmogus, praktiškai vengė kontaktų, gyveno atskirai (duomenys neskelbtini). Apie tėvo mirtį pareiškėjas sužinojo 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, nes skambino pastarajam į mobilųjį telefoną, bet telefonas buvo išjungtas, tada pareiškėjas nuvyko pas tėvą į namus, bet kaimynai A. U. ir A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad tėvas mirė maždaug prieš metus ir jie (kaimynai) nežino nei kas laidojo tėvą, nei kur pastarasis palaidotas. Tada pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydamas pateikti informaciją dėl tėvo laidojimo, bet 2022 m. lapkričio 14 d. gavo atsakymą iš Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kad G. J. K. seniūnija nelaidojo, leidimas laidoti seniūnijos kapinėse taip pat niekam nebuvo išduotas. Vėliau, 2022 m. lapkričio 15 d. buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad laidojimo pašalpa – 320 Eur, G. J. K. mirties atveju buvo paskirta bei išmokėta UAB ,,Laidojimo paslaugų centrui”. Susisiekus su UAB ,,Laidojimo paslaugų centras” buvo gauta informacija, kad G. J. K. buvo laidojamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu ir lėšomis. Tada buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių ir 2022 m. lapkričio 22 d. buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjo tėvas G. J. K. buvo palaidotas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis 2012 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartale, bei buvo pateikti laidojimo dokumentai. Iš gautų laidojimo dokumentų matyti, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Vilniaus AVP Vilniaus miesto 3 PK 2021 m. rugsėjo 28 d. ligoninės vadovybę informavo, kad patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog G. J. K. yra išsiskyręs, turi du vaikus – dukrą B. S. ir I. V., kad policija telefonu susiskambino su dukromis B. S. ir I. V. jos nurodė, kad tėvo nelaidos, prašė laidoti valstybės lėšomis. Taip pat buvo pateiktas raštiškas B. S. prašymas tėvą laidoti už valstybės lėšas. Taigi, iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir rašytinės medžiagos matyti, kad policija kažkodėl nenustatė, jog G. J. K. turėjo ir sūnų – pareiškėją, todėl pareiškėjas savalaikiai nesužinojo apie tėvo mirtį, o sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėn. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas praleido CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių. Iki šiol Vilniaus rajono 6-jame biure paveldėjimo byla po G. J. K. mirties nėra užvesta. Mirties dieną G. J. K. turėjo palikimą – 0,22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas žino, kad priėmus palikimą, jis taip pat priims ir palikėjo skolas.
3. Pareiškėja B. S. pareiškimu taip pat prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo mirties.
4. Pareiškime nurodė, kad ji yra palikėjo G. J. K. duktė. (Duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie tėvo G. J. K. mirtį. Po tėvo mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad mirties dieną jis jokio turto neturėjo. G. J. K. išsiskyrė su jos mama, kai jos sesei buvo trys, o jei nebuvo ir metukų, per visą gyvenimą matėsi tik keletą kartų. (Duomenys neskelbtini) miestelyje gyveno jo tėvas, pareiškėjos senelis, bet jis pardavė savo namą ir išvažiavo į Lenkiją. Pareiškėja ir jos sesuo I. V. bandė atnaujinti ryšius su tėvu, supažindinti su anūkais. Kai tėvas lankėsi savo gimtajame miestelyje, per pažįstamus prašė perduoti, kad laukia jo svečiuose, tačiau jis nenorėjo su pareiškėja pasimatyti. Iš mamos žodžių ir pati prisimena, kad tėvas visais būdais vengė mokėti jam priteistus alimentus. Mama atgaudavo kartais per teismą kai kurias menkas sumas. Todėl faktiškai svetimą žmogų atsisakė laidoti už savo lėšas. Sesuo, būdama (duomenys neskelbtini), atvykti laidoti tėvą negalėjo dėl tuo metu įvesto griežto karantino, kai negalima buvo skristi lėktuvu ir buvo įvesta būtina po skrydžio izoliacija. Tėvas turėjo po skyrybų su motina dar du vaikus iš antros ir trečios santuokos. Vienas iš jų tai pat suinteresuotas asmuo, tačiau dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą jie taip pat nesikreipė. Pažymėjo, kad jo sūnus G. iki tėvo mirties dažniau bendravo su tėvu, tačiau jam nebuvo pranešta apie tėvo mirtį, nes G. J. K., nurodė tik dvi dukras, kaip artimus žmones, kuriems reikėtų pranešti apie jo sveikatos būklę ar mirtį. Kadangi su tėvu nebendravo, nežinojo, kad jis turi nekilnojamą turtą. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmiausia, dėl teisinio neišprusimo šioje situacijoje: net ir būdama pakankamai rūpestinga, negalėjo žinoti, kad tėvo vardu registruotas žemės sklypas, dėl ko reikėjo priimti jo palikimą. Girdėjo iš pažįstamų, kad jis skolinosi pinigus, neturėjo lėšų. Be to, vasarą iki tėvo mirties, sunkiai sirgo ir mama, dėl to ji turėjo daug rūpesčių, negalėjo pakankamai laiko skirti mirusio tėvo palikimo paieškai ir įforminimui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepimų į pareiškimus neteikė, pareiškimus įteikus žinomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą G. J. K. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymų patenkinimui.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą nurodydama, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą G. J. K. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymų patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė atnaujinti pareiškėjams G. K. ir B. S. terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
9. Teismas pažymėjo, kad abu pareiškėjai nebendravo su palikėju, savo tėvu, kaip dera bendrauti vaikams su tėvu, rūpintis juo senatvėje ir pan. Akivaizdu, kad abu pareiškėjai nuo pat vaikystės neturėjo artimo ryšio su savo tėvu dėl ko susiklostė situacija, kad pareiškėjas metus laiko nežinojo apie įvykusį faktą - tėvo mirtį, o pareiškėja atsisakė laidoti tėvą savo lėšomis, gavus pranešimą iš policijos ir su tėvu nepalaikius jokių santykių. Teismo vertinimu, pareiškėjų paaiškinimai tik dėl epizodiško domėjimosi tėvu, jo sveikata, gyvenimu ir/ar nežinojimu apie galimą tėvo turtą leidžia daryti išvadą, kad patys pareiškėjai neturėjo poreikio bendrauti su tėvu, nesidomėjo, nesirūpino juo ir tik atsitiktinai po metų sužinojęs apie mirtį pareiškėjas, arba pareiškėja gavusi pareiškėjo pareiškimą - t. y. 2023 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą dėl termino, kurį abu praleido daugiau nei vienerius metus, palikimui, atsiradusiam po tėvo G. J. K. mirties, priimti.
10. Teismo vertinimu, tiek pareiškėjo elgesys nesidomint senyvo amžiaus tėvu ir pas jį nuvykus tik po dviejų metų, ką nurodo pareiškime ir teismo posėdžio metu pats pareiškėjas G. K., tiek pareiškėjos elgesys nesutikus laidoti mirusio tėvo savo lėšomis ir/ar iš karto po tėvo mirties, gavus pranešimą iš policijos, spręsti palikimo priėmimo klausimą nesuponuoja teismo vertinimo buvus svarbioms priežastims laiku nesikreipti į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Konstatavo, kad abu pareiškėjai galimu tėvo palikimu visiškai nesidomėjo, nors būtent tuo laikotarpiu nėra nustatyta jokių individualių, esminių, reikšmingų jų gyvenimo aplinkybių, galėjusių pareiškėjams realiai, objektyviai trukdyti tai padaryti.
11. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad šiai dienai palikimas po palikėjo mirties nėra niekieno priimtas, abu pareiškėjai buvo nuskriausti likimo augti be tėvo priežiūros, rūpesčio, materialinio aprūpinimo, abiejų pareiškėjų elgesys savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, todėl, remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais sprendė, kad abu palikėjo vaikai turi teisę į tėvo palikimą, atnaujinus abiem pareiškėjams praleistą terminą palikimui priimti, esant palikėjo likusiam nekilnojamam turtui. Darydamas šias išvadas, teismas taip pat pažymėjo, kad atnaujinus palikėjo dviem vaikams terminą palikimui priimti nebus pažeisti kitų asmenų ar viešasis interesai, kadangi paveldėjimo procedūra po palikėjo mirties nėra pradėta, o likęs nekilnojamasis tėvo turtas bei jo pasidalijimas tarp jo vaikų atstatytų teisėtų interesų balansą tarp palikėjo vaikų, vaikystėje neturėjus materialinės tėvo pagalbos, artimo tarpusavio ryšio.
12. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjo tėvo nelankymas du metus, užmezgus ryšį su juo senatvėje, tiek pareiškėjos atsisakymas tėvą laidoti savo lėšomis, neturėjus jokio ryšio su juo visą gyvenimą, teismo vertinami tapačiai sąžiningumo, žmogiškumo prasme. Tad pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjai (seserei) neturėtų būti atnaujinamas terminas, atnaujinant terminą tik pareiškėjui, teismo vertinimu nebūtų sąžininga, teisinga, įvertinus susiklosčiusias šeimynines aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl išskirtinių priežasčių, ypatingų šeimyninių santykių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Apeliantas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai B. S. atnaujintas terminas kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą. Taip pat prašo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti teismo motyvus, kad pareiškėjas G. K. ,,nebendravo su palikėju, savo tėvu, kaip derama bendrauti vaikams su tėvu, rūpintis jo senatve ir pan.”.
14. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
14.1. Pažymėjo, kad šioje byloje buvo nustatyta, jog B. S. apie tėvo G. J. K. mirtį žinojo jau kitą dieną po tėvo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), ir pasielgė nežmoniškai –(duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą, nurodydama, kad atsisako laidoti savo tėvą ir paprašė pastarąjį palaidoti už valstybės lėšas. Taigi, jai terminas G. J. K. palikimui priimti prasidėjo (duomenys neskelbtini) (mirus tėvui) ir pasibaigė po 3 mėnesių – (duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos B. S. elgesys nesutikus laidoti mirusio tėvo savo lėšomis ir/ar iš karto po tėvo mirties, gavus pranešimą iš policijos, spręsti palikimo priėmimo klausimą nesuponuoja teismo vertinimo buvus svarbioms priežastims laiku nesikreipti į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad įvertinus nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai B. S. terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
14.2. Priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, pareiškėjas G. K. bendraudavo su tėvu, tiek, kiek tai leisdavo jam atlikti tėvas, o pareiškėja B. S. su tėvu visiškai nebendravo, todėl iš skundžiamos nutarties pašalintinas argumentas, kad pareiškėjas G. K. ,,nebendravo su palikėju, savo tėvu, kaip derama bendrauti vaikams su tėvu, rūpintis jo senatve ir pan.”.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo prašo G. K. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalis, kuria teismas atnaujino pareiškėjai B. S. terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Nustatyta, kad palikėjas G. J. K. yra pareiškėjų G. K. ir B. S. tėvas. Palikėjas turėjo iš viso tris vaikus. Pareiškėjų tėvas G. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas išsituokęs. Po palikėjo G. J. K. mirties liko nekilnojamojo turto: 0,22 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Vilniaus rajono savivaldybės 6-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po palikėjo G. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, turto paveldėjimo byla po palikėjo mirties nepradėta.
19. Nustatyta, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu kreipėsi palikėjo sūnus G. K., kuris prašė atnaujinti jam terminą mirusio tėvo G. J. K. palikimui priimti. Nurodė, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo nežinojimas apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini), apie ją sužinojus tik po metų, t. y. 2022 metų rugsėjo pabaigoje, kai neatsiliepus tėvui telefonu, nuvykus į jo namus, buvo iš kaimynų sužinota apie mirtį. Toje pačioje byloje pareiškimą su prašymu atnaujinti terminą mirusio tėvo G. J. K. palikimui pateikė ir mirusio palikėjo dukra B. S. Pareiškime nurodė, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo nežinojimas apie esantį palikimą, jo sudėtį, girdėjus, kad tėvas turėjo skolų, su tėvu nebendravus visą gyvenimą, tėvui šeimą palikus, pareiškėjai esant kūdikiui.
20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą atnaujino abejiems pareiškėjams, t. y. G. K. ir B. S. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek pareiškėjo elgesys nesidomint senyvo amžiaus tėvu ir pas jį nuvykus tik po dviejų metų, tiek pareiškėjos elgesys nesutikus laidoti mirusio tėvo savo lėšomis ir/ar iš karto po tėvo mirties, gavus pranešimą iš policijos, nesuponuoja buvus svarbioms priežastims laiku nesikreipti į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nutarties priėmimo dienai palikimas po palikėjo mirties nėra priimtas, abu pareiškėjai buvo nuskriausti likimo augti be tėvo priežiūros, rūpesčio, materialinio aprūpinimo, todėl, remdamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais sprendė, kad abu palikėjo vaikai turi teisę į tėvo palikimą, atnaujinus abiem pareiškėjams praleistą terminą palikimui priimti, esant palikėjo likusiam nekilnojamam turtui.
21. Apeliantas G. K. nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atnaujino pareiškėjai B. S. terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą. Nurodo, kad B. S. apie tėvo G. J. K. mirtį žinojo jau kitą dieną po tėvo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) ir pasielgė nežmoniškai – (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą, nurodydama, kad atsisako laidoti savo tėvą ir paprašė pastarąjį palaidoti už valstybės lėšas. Taigi, jai terminas G. J. K. palikimui priimti prasidėjo (duomenys neskelbtini) (mirus tėvui) ir pasibaigė po 3 mėnesių –(duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos B. S. elgesys nesutikus laidoti mirusio tėvo savo lėšomis ir/ar iš karto po tėvo mirties, gavus pranešimą iš policijos, nesuponuoja buvus svarbioms priežastims laiku nesikreipti į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad įvertinus nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai B. S. terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodymais atskirojo skundo motyvais sutinka tik iš dalies.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja B. S., prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo mirties, svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė nežinojimą apie galimą tėvo turtą, nebendravimą. Sutiktina su apeliantu, kad šios aplinkybės, t. y. nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą, savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154-378/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pareiškėjos elgesys nesutikus laidoti mirusio tėvo savo lėšomis ir/ar iš karto po tėvo mirties, gavus pranešimą iš policijos, spręsti palikimo priėmimo klausimą nesuponuoja teismo vertinimo buvus svarbioms priežastims laiku nesikreipti į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu pareiškėjai galimu tėvo palikimu visiškai nesidomėjo, nors būtent tuo laikotarpiu nėra nustatyta jokių individualių, esminių, reikšmingų jų gyvenimo aplinkybių, galėjusių pareiškėjams realiai, objektyviai trukdyti tai padaryti (skundžiamos nutarties 20 punktas).
24. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015)
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors pareiškėjų elgesys savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, tačiau palikimas po palikėjo mirties nėra niekieno priimtas, abu pareiškėjai augo be tėvo priežiūros, rūpesčio, materialinio aprūpinimo. Abu palikėjo vaikai (pareiškėjai) turi teisę į po palikėjo mirties likusį nepaveldėtą nekilnojamajį turtą, be to, atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti nebus pažeisti kitų asmenų ar viešasis interesai.
26. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nepagrįsti pareiškėjo (apelianto) argumentai, kad pareiškėjo seseriai neturėjo būti atnaujinamas terminas, atnaujinant terminą tik pareiškėjui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiek pareiškėjo tėvo nelankymas du metus, užmezgus ryšį su juo senatvėje, tiek pareiškėjos atsisakymas tėvą laidoti savo lėšomis, neturėjus jokio ryšio su juo visą gyvenimą, vertintini tapačiai sąžiningumo, žmogiškumo prasme. Be to, pritartina, kad termino palikimui priimti atnaujinimas abiem pareiškėjams, bei tėvo turto pasidalijimas tarp jo vaikų atstatytų teisėtų interesų balansą tarp palikėjo vaikų, vaikystėje neturėjus materialinės tėvo pagalbos, artimo tarpusavio ryšio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino palikimui priimti atnaujinimas tik vienam iš pareiškėjų, atsižvelgiant į susiklosčiusias pareiškėjų šeimynines aplinkybes, neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų. Įvertinus nurodytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai terminą pareiškėjų tėvo palikimui priimti atnaujino abiem pareiškėjams.
27. Apeliantas taip pat prašo iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti teismo motyvus, kad pareiškėjas G. K. ,,nebendravo su palikėju, savo tėvu, kaip derama bendrauti vaikams su tėvu, rūpintis jo senatve ir pan.”. Pažymėjo, kad priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, pareiškėjas G. K. bendraudavo su tėvu, tiek, kiek tai leisdavo jam atlikti tėvas, o pareiškėja B. S. su tėvu visiškai nebendravo, todėl iš skundžiamos nutarties pašalintinas nurodytas argumentas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti šio apelianto atskirojo skundo reikalavimo.
28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjui G. K. terminą jo mirusio tėvo palikimui priimti, t. y. teismas priėmė pareiškėjui palankų procesinį sprendimą. Apeliantas neginčija teismo nutarties dalies, kuria atnaujintas pareiškimas jam priimti palikimą, t. y. bylos baigtis šioje dalyje apeliantą tenkina. Nors apeliantas neginčija šios nutarties dalies rezultato aspektu, tačiau nesutinka su teismo motyvais, kad pareiškėjas „nebendravo su palikėju, savo tėvu, kaip derama bendrauti vaikams su tėvu, rūpintis jo senatve ir pan.“. Teismas pažymi, kad net ir pašalinus apelianto nurodytus teismo motyvus, su kuriais jis nesutinka, tai iš esmės nekeistų priimto pareiškėjui palankaus rezultato dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, todėl šis prašymas atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas.
30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.