- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1592-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04162-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis I. G., I. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje yra sprendžiama dėl vykdomosios bylos nutraukimo kai skolininkės atžvilgiu Latvijos Respublikoje buvo iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja R. S. kreipėsi į antstolį I. G. su skundu dėl jo veiksmų, prašydama panaikinti 2021 m. sausio 22 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-8-2636 ir užbaigus vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02322 ją nutraukti bei panaikinti visas vykdymo priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, antstolio patvarkymą dėl turto arešto raginimo termino metu Nr. S-20-8-48488 bei antstolio turto arešto aktą Nr. S-20-8-4849.
3. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžiamas šiomis pagrindinėmis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Antstolio I. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/20/02322 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2A-973-790/2018. 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėja gavo antstolio raginimą sumokėti 75 590,82 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 257,74 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 94 595,30 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą.
3.2. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, jog 2019 m. lapkričio 25 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu byloje Nr. C68244018 buvo užbaigta jos bankroto byla ir ji buvo atleista nuo skolinių įsipareigojimų, 2021 m. sausio 8 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. 2021 m. sausio 22 d. antstolis atsisakė nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą.
3.3. Kaip matyti iš vykdomojo dokumento, išieškotojas I. R. antstoliui pateiktą vykdyti reikalavimą įgijo iš pradinės kreditorės UAB ,,Vevira“. Civilinė byla, kurioje iš R. S. buvo priteista vykdomajame rašte nurodyta suma, buvo pradėta 2016 m. sausio 15 d. Tuo tarpu pareiškėjos bankroto procesas Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teisme buvo pradėtas 2018 m.
3.4. Minėtoje bankroto byloje bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. S.. Apie Latvijos Respublikoje pradėtą bankroto procesą ir galimybę pateikti kreditorinį reikalavimą R. S. bankroto byloje bankroto administratorius R. S. 2018 m. birželio 5 d. pranešimu Nr. P-2/05/06/2018 RS informavo pradinio kreditoriaus BUAB ,,Vevira“ bankroto administratoriaus UAB ,,Administratoriai LT“ įgaliotą asmenį E. Š. tiek elektroniniu paštu, tiek registruotąja pašto siunta, tačiau pareiškėjos bankroto byloje kreditorinis reikalavimas nebuvo pateiktas.
3.5. Nors antstolis nurodo, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti pasibaigė 2018 m. liepos 26 d., o teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl BUAB ,,Vevira“ neturėjo kreditorinio reikalavimo R. S. atžvilgiu iki pasibaigė jų pateikimo terminas, tačiau R. S. skolinių įsipareigojimų planas buvo patvirtintas tik 2018 m. spalio 11 d., o Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą priėmė mėnesiu anksčiau, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d.
3.6. Aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą priėmė 2018 m. rugsėjo 11 d. visiškai neturėjo jokios įtakos ir netrukdė BUAB ,,Vevira“ bankroto administratoriui pareikšti kreditorinį reikalavimą, kadangi nei Reglamento Nr. 2015/848, nei Latvijos Respublikos įstatymai nenumato ir neįvirtina reikalavimo, jog kreditoriaus reikalavimas privalo būti patvirtintas teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu tenkindamas BUAB ,,Vevira“ ieškinį, pripažino negaliojančiu BUAB ,,Vevira“ ir R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą kasos kvitą Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta 75 590,82 Eur paskola ir taikė restituciją – priteisė BUAB ,,Vevira“ iš R. S. 75 590,82 Eur, iš esmės pripažino sandorį negaliojančiu, todėl retroaktyvus sandorio negaliojimo poveikis taikytinas BUAB ,,Vevira“ reikalavimui, kurį Lietuvos apeliacinis teismas tik patvirtino priimdamas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.
3.8. Nors antstolis nurodė, jog nemato nei vieno CPK 629 straipsnyje numatyto pagrindo, kuriuo vadovaujantis galėtų būti nutrauktas vykdymo procesas, tačiau teismų praktikoje analogiškais atvejais pagal analogiją yra taikomi CPK 629 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 arba 9 punktai.
4. Antstolis I. G. 2021 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-21-8-6090 pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė tenkinti ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.
5. Antstolio patvarkyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai:
5.1. Antstolio I. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/20/02322 pagal 2019 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2A-973-790/2018 dėl 75 590,82 Eur ir 18 990,90 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. S., išieškotojo I. R., naudai. Antstolio kontoroje gautas skolininkės R. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi buvo netenkintas prašymas nutraukti užvestą vykdomąją bylą.
5.2. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas ir pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d., kai tuo tarpu naikinamasis terminas kreditorinių reikalavimų pateikimui R. S. bankroto byloje Latvijos Respublikoje suėjo 2018 m. liepos 26 d., todėl BUAB ,,Vevira“ neturėjo teisinio pagrindo jį reikšti.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu užbaigtas R. S. bankroto procesas, konkrečiai atleidžiant nuo skolinių įsipareigojimų panaikinimo plane nurodytų įsipareigojimų, tarp kurių nebuvo BUAB ,,Vevira“/I. R. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad vėliau atsiradusi prievolė savaime neprivalo būti vykdoma, kas yra nesuderinama su bankroto proceso tikslais, t. y. skolininko mokumo atkūrimu, o ne skolų nurašymu.
5.4. Papildomai pažymėtina, jog vos pasibaigus skolininkės bankroto procesui Latvijos Respublikoje, skolininkei Lietuvos Respublikoje padovanotas didelės vertės nekilnojamasis turtas, kas kelia pagrįstų abejonių dėl skolininkės sąžiningo elgesio buvusių ir esamų kreditorių atžvilgiu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas bei panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepime nurodė:
7.1. Pareiškėja savo bankroto byloje nenurodė skolos, priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-215-372/2018 ir neprašė šios skolos nurašyti, neįtraukė UAB „Vevira“ į kreditorių sąrašą. Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas nenumato atleidimo nuo visų bankrutuojančio asmens prievolių, o atleidžiama yra tik nuo tų skolų, kurios yra įtrauktos į kreditorių sąrašą. UAB „Vevira“ reikalavimas nebuvo nurodytas nei pareiškėjos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nei kreditorių sąrašą, nei mokumo atkūrimo plane, todėl šis skola lieka galiojanti ir yra vykdytina.
7.2. Bylinėjimasis dėl skolos pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-215-372/2018 vyko ilgai ir įvairiose teismų instancijose. Net jei UAB „Vevira“ būtų žinojusi apie pareiškėjos bankroto procesą Latvijoje, ji neturėjo pagrindo kreiptis į bankroto bylą su reikalavimu, nes šis reikalavimas atsirado tik po pareiškėjos bankroto proceso pradžios. BUAB „Vevira“ pareiškėjos bankroto proceso metu dar nebuvo pareiškėjos kreditorė, todėl negalėjo dalyvauti bankroto procese.
7.3. Europos Sąjungos Reglamento 2105/848 53 straipsnis nustato kreditoriaus teisę, bet ne pareigą teikti reikalavimą bankroto byloje. Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas taip pat tokios pareigos nenustato, o reikalavimo nepateikimo laiku pasekmės atsiranda tik įtraukus kreditorių reikalavimus į mokumo atkūrimo planą. Skolininkas yra suinteresuotas kreditorių įtraukimu į savo bankroto procesą.
7.4. Pareiškėjos pateikti įrodymai apie pranešimą BUAB „Vevira“ administratoriui neatitinka procesinių reikalavimų, nes nėra pasirašyti, nėra duomenų, kad BUAB „Vevira“ tikrai buvo informuota apie bankroto procesą, BUAB „Vevira“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotu asmeniu buvo kitas asmuo, ne E. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestas pareiškėjos R. S. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų.
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų nagrinėjamoje byloje teismas negali daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, kad pradinis kreditorius BUAB „Vevira“ buvo tinkamai ir laiku informuotas apie pareiškėjos nemokumo procesą Latvijos Respublikoje ir turėjo galimybę pareikšti savo reikalavimą, tačiau to nepadarė. Pirmiausia, R. S. bankroto byloje bankroto administratoriaus R. S. siųstas 2018 m. birželio 5 d. pranešimas Nr. P-2/05/06/2018 RS neatitinka Reglamento 2015/848 reikalavimų, nes nėra pridedama standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija bei nepateikta informacija apie tai, kur galima gauti tą formą. Antra, šis pranešimas yra išsiųstas netinkamu el. paštu (t. y. ne el. paštu (duomenys neskelbtini)) ir netinkamu adresu (t. y. ne registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir ne korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini). Trečia, iki pareiškėjos kreditorių reikalavimų pateikimo termino pabaigos (2018 m. liepos 26 d.) BUAB “Vevira” bankroto administratoriaus vadovas ir įgaliotas asmuo sunkiai sirgo ir galiausiai mirė (duomenys neskelbtini) E. Š. buvo suteiktas nedarbingumas dėl ligos). Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos kreditorė BUAB „Vevira“ per bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotą asmenį E. Š. buvo tinkamai informuota apie pareiškėjos bankroto procesą Latvijos Respublikoje.
9.2. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovo pateiktas BUAB „Vevira“ 2018 m. lapkričio 23 d. pareiškimas Raiviui Stumbergs, nepatvirtina, kad BAUB „Vevira“ buvo tinkamai ir iki kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino pabaigos informuota apie pareiškėjos bankroto procesą, nes šiame pareiškime nurodyta, kad R. S. nusiuntė informaciją asmeniškai E. Š. el. paštu, jam mirus, naujasis UAB „Administratoriai LT“ vadovas G. T. tapęs vadovu nustatė, kad pareiškėja yra skolinga BUAB „Vevira“. Tai, kad G. T. tapęs UAB „Administratoriai LT“ vadovu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. jau po pareiškėjos kreditorių reikalavimų pateikimo termino pabaigos (2018 m. liepos 26 d.) nustatė ir pareiškė reikalavimą BUAB „Vevira“ vardu neturi teisinės reikšmės aplinkybei, kad pareiškėjos bankroto procese BUAB „Vevira“ nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie šį bankroto procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėja R. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
11.1. R. S. pateikė antstoliui I. G. prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo, kuriuo prašė antstolio nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02322 ir panaikinti visas vykdymo priemones. Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog 2019 m. lapkričio 25 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu byloje Nr. C68244018 buvo užbaigta R. S. bankroto byla ir R. S. nuo skolinių įsipareigojimų buvo atleista, o pradinis kreditorius BUAB „Vevira“ būdamas informuotas apie pareiškėjai R. S. pradėtą bankroto procesą pareiškėjos bankroto byloje nepareiškė savo kreditorinio reikalavimo ir tokiu būdu vadovaujantis Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalimi prarado savo, kaip kreditoriaus statusą, ir savo kreditorinį reikalavimą.
11.2. Priešingai nei nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, BUAB „Vevira“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo E. Š. buvo tinkamai ir laiku informuotas pranešimu, kuris buvo siųstas registruotąja pašto siunta, apie pareiškėjai R. S. pradėtą nemokumo procedūrą ir turėjo visas galimybes pateikti savo kreditorinį reikalavimą R. S. bankroto byloje. Tačiau to neatlikus prarado savo kreditoriaus statusą ir savo teisę pateikti pareiškėjai reikalavimą.
11.3. Paties BUAB „Vevira“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ 2018 m. lapkričio 23 d. pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad informacija apie pareiškėjai R. S. pradėtą nemokumo procesą buvo pateikta ne tik registruotąja pašto siunta, bet ir el. paštu. Pareiškėjos bankroto administratorius R. S. pranešimą el. paštu siuntė tik vieną kartą, todėl E. Š. šio pranešimo objektyviai negalėjo gauti po kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino pabaigos (2018 m. liepos 26 d.).
11.4. 2018 m. birželio mėnesį, t. y. laikotarpiu, kada pranešimas BUAB „Vevira“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotam asmeniui E. Š. buvo įteiktas tiek registruotąja pašto siunta, tiek el. paštu nesirgo ir tokių duomenų byloje nėra. E. Š. būdamas tiek juridinio bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ vadovu, būdamas informuotas apie pareiškėjai pradėtą bankroto procesą privalėjo imtis visų nuo jo priklausančių priemonių, kad administruojama BUAB „Vevira“ pasinaudotų savo teise ir pareikštų kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Tačiau šia teise nebuvo pasinaudota, kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl BUAB „Vevira“, atitinkamai ir I. R., prarado savo kreditorinį reikalavimą.
11.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11.6. Dėl nurodytų argumentų, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria pareiškėjos R. S. skundas buvo atmestas yra nepagrįsta ir neteisėta, o pareiškėjos skundas tenkintas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, nes: skolininkė tinkamai kreditoriaus neinformavo apie pradėtą bankroto procesą; kreditorius neturėjo galimybių dalyvauti bankroto procese; pagal Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo 164 str. 1 d. nurašomi tik tie skoliniai įsipareigojimai, kurie nurodyti skolinių įsipareigojimų panaikinimo plane, o ginčo įsiskolinimas plane nurodytas nebuvo; pagal Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo 141 str. 11 d., 164 str. 4 d. 2 p. – ginčo skola negalėjo bankroto proceso užbaigimu būti nurašyta; skolininkė pažeidė jai įstatymų numatytas pareigas ir elgėsi nesąžiningai; pripažinimas ir vykdymas teismo sprendimo, kuriuo skolininkė būtų atleidžiama nuo ginčo skolos, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų viešajai tvarkai.
14. Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tiksliai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, dėl ko visiškai pagrįstai atmetė skundą dėl antstolio veiksmų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Antstolio procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje atlikti teisėtai ir pagrįstai, tuo tarpu pareiškėja nekonkretizuoja, kokių teisės normų pažeidimu pasireiškė antstolio procesinių veiksmų neteisėtumas ir to neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
17. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo I. R. į bylą pateikia naujus įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad šioje byloje būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su kitoje valstybėje – Latvijoje išnagrinėta pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla, o pateikiami įrodymai yra būtent apie pašto siuntų siuntimą iš Latvijos, taip pat susiję su Latvijos nemokumo įstatymo taikymu, todėl šie įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos priima ir atsižvelgia į pareiškėjos bei suinteresuoto asmens teismui pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties
18. Pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Latvijos Respublikoje jai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri šiuo metu yra baigta ir pareiškėjos skolos buvo nurašytos, pradinis pareiškėjos kreditorius BUAB „Vevira“ (kurio teises vėliau perėmė I. R.) buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjai iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau laiku nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl jo reikalavimas ir nebuvo patvirtintas. Anot pareiškėjos, esant tokioms aplinkybėms, kai jos fizinio asmens bankroto byla yra baigta, kreditorius nebegali toliau reikalauti iš grąžinti skolą ir vykdymo veiksmai jos atžvilgiu turi būti nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015 yra nurodęs, kad:
19.1. Latvijos Respublikoje tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo klausimus reglamentuoja 2010 m. liepos 26 d. priimtas ir nuo 2010 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs („Latvijas Vēstnesis“, 124 (4316), 2010 m. rugpjūčio 6 d.) Nemokumo įstatymas (latv. Maksātnespējas likums).
19.2. Šio įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdė veiksmus, nurodytus atleidimo nuo skolų plane, likusios šio asmens prievolės, nurodytos minėtame plane, panaikinamos, o vykdymo procesas dėl jų nutraukiamas.
19.3. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skolininkas nėra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu jis nėra įvykdęs minėtame plane nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu įvykdo atleidimo nuo skolų plane nurodytus veiksmus, o atleidimo nuo skolų plane nenurodytos prievolės šiame plane nenurodytiems kreditoriams nepasibaigia ir turi būti vykdomos toliau.
19.4. Tokią išvadą patvirtina taip pat Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 156 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl fizinio asmens atleidimo nuo skolų plano, 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, įsakmiai nurodanti, kad veiksmų, nurodytų plane, nevykdymas lemia tai, jog įstatymas neatleidžia skolininko nuo šiame plane nurodytos likusios skolos dalies mokėjimo. <...>
19.5. Pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dalį skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 154 straipsnis).
19.6. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos.
19.7. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininkas galėtų būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų tiems kreditoriams, kurių apskritai nenurodė, tačiau nebūti atleidžiamas nuo prievolių žinomiems kreditoriams plane nurodytų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju.
19.8. Tokiu būdu būtų paneigiama nemokumo, kaip kolektyvinio proceso, esmė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai – galbūt nesąžiningas skolininkas įgytų didesnę įstatymo apsaugą nei visiškai sąžiningas subjektas, atskleidžiantis savo kreditorius, tačiau galbūt dėl objektyvių priežasčių nepajėgiantis įvykdyti skolų nurašymo plane išdėstytų įpareigojimų. <...>
19.9. Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatos dėl bankrutavusio skolininko prievolių (ne)panaikinimo sieja su jų nurodymu atleidimo nuo skolų plane, tačiau nesieja su nemokumo bylą nagrinėjusio teismo ar bankroto administratoriaus netinkamais veiksmais, t. y. neturi reikšmės, dėl kieno kaltės kreditorius ir prievolė jam nebuvo įtraukti į minėtą planą.
19.10. Todėl kasatoriaus kasacinio skundo argumentai, kad, užbaigus jo nemokumo bylą Latvijos Respublikoje, jo prievolė kreditoriui A. T. pasibaigė ir kad už A. T. neinformavimą apie kasatoriui iškeltą nemokumo bylą atsakomybė kreditoriui A. T. turi kilti kasatoriaus nemokumo bylą administravusiam bankroto administratoriui, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami.
20. Nors pareiškėjos pozicija yra grindžiama tuo, kad pirminis kreditorius buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjai iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau laiku nepareiškė kreditorinių reikalavimų, tačiau remiantis čia pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ši aplinkybė sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą nėra svarbi, nes kaip minėta neturi reikšmės, dėl kieno kaltės kreditorius ir prievolė jam nebuvo įtraukti į minėtą planą. Šiuo atveju svarbios yra kitos aplinkybės, dėl kurių teismas pasisakys išsamiau.
21. Remiantis tiek pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek procesiniais sprendimais pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje, pareiškėjos skola kreditoriui negali būti nurašyta vien dėl, kad kreditoriaus reikalavimas nebuvo įtrauktas į pareiškėjos nemokumo bylą.
22. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininkas galėtų būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų tiems kreditoriams, kurių apskritai nenurodė.
23. Pirminio kreditoriaus reikalavimas pareiškėjai kildinimas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-973-790/2018, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas: ieškovo BUAB „Vevira“ ieškinys patenkintas, pripažintas negaliojančiu BUAB „Vevira“ ir atsakovės R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytas kasos kvitas Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta 75 590,82 Eur paskola bei taikyta restitucija: ieškovui BUAB „Vevira“ iš atsakovės R. S. priteista 75 590,82 Eur.
24. Esant šalių ginčui teismuose, kai pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino, būtent nuo šio momento – nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo priėmimo BUAB „Vevira“ ir įgijo neginčijamą reikalavimo teisę į pareiškėją R. S..
25. Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 73 straipsnis nustato griežtus terminus kreditoriniams reikalavimams pateikti: reikalavimai turi būti pareiškiami per vieną mėnesį nuo paskelbimo apie nemokumo procedūrą, o praleidus šį terminą, kreditorius turi teisę reikšti reikalavimą per 6 mėnesius.
26. Šiuo konkrečiu atveju galutinis terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus pareiškėjos nemokumo byloje baigėsi 2018 m. liepos 26 d. Taigi, pirminio kreditoriaus reikalavimo teisė į pareiškėją atsirado jau po naikinamo Latvijos nemokumo įstatymo termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigimo. Tačiau net ir tokioje situacijoje kreditoriaus teisės turi būti apsaugotos, jis negali nukentėti (patirti nuostolių) vien dėl to, kad reikalavimo teisę dėl objektyvių priežasčių (teismui priėmus jam palankų sprendimą), įgijo jau po naikinamojo termino pateikti kreditorinius reikalavimus pasibaigimo. T. y. tokia skola negali būti automatiškai nurašoma, o ji turi būti arba išieškoma, arba ieškoma kitų būdų kaip skolininkas galėtų susitarti su kreditoriumi.
27. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 2 dalį skolininkas nėra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu jis nėra įvykdęs minėtame plane nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu įvykdo atleidimo nuo skolų plane nurodytus veiksmus, o atleidimo nuo skolų plane nenurodytos prievolės šiame plane nenurodytiems kreditoriams nepasibaigia ir turi būti vykdomos toliau.
28. Pareiškėjos fizinio asmens nemokumo byla buvo pabaigta Rygos miesto Pardaugavos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta: atleisti R. S. nuo likusių 2018 m. rugpjūčio 15 d. skolinių įsipareigojimų panaikinimo plane nurodytų skolinių įsipareigojimų, kurie nebuvo įvykdyti skolinių įsipareigojimų panaikinimo procedūros metu: Lietuvos valstybinei mokesčių inspekcijai – 24 554,02 euro ir Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 1 675,46 euro bei nutraukti sustabdytas šių skolų išieškojimo vykdomąsias bylas.
29. Taigi, kaip matyti iš minėto Rygos miesto Pardaugavos teismo sprendimo, pareiškėja buvo atleista tik nuo dviejų įsiskolinimų – Lietuvos valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl darytina išvada, kad nuo kitų skolinių įsipareigojimų pareiškėja nebuvo atleista ir juos privalo vykdyti. T. y. šiuo konkrečiu atveju pareiškėja privalo grąžinti skolą naujajam kreditoriui I. R.. Dėl šios priežasties ir nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo nutraukti ginčo vykdomąją bylą.
30. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atmetus atskirąjį skundą, byla išspręsta suinteresuotų asmenų naudai. Suinteresuoti asmenys neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.