Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-672-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
AN2-672-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00388-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
N. B.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Reagavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-672-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00388-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. spalio 1 d. nutarties N. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja V. V. (toliau – Institucija) priėmė 2021 m. birželio 3 d. nutarimą skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. už tai, kad ji karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) laikotarpiu, viešoje uždaroje vietoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. N. B., už šį pažeidimą buvo paskirta 500 eurų bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su Institucijos 2021 m. birželio 3 d. priimtu nutarimu, N. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, kadangi ji turi neįgalumą, kuris suteikia jai teisę nedėvėti nosį ir burną dengiančios kaukės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė N. B. skundą ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, nenustatęs, kad N. B. dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukės ar jos dėvėjimas gali pakenkti jos sveikatos būklei.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu N. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesutikdama ir su jai paskirta 500 Eur bauda.

4.1. Skunde teigiama, kad nuo 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikoje nėra įstatymų leidėjo, nėra Seimo, nes tam trukdo politinės gaujos, siekdamos genocido Lietuvoje vykdymo ir todėl išgalvojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir jame įtvirtintą 45 straipsnį, o policijos pareigūnė, žinodama, kad tokie išgalvojimai negali būti taikomi neįgaliesiems, tyčia, tikėdamasi, kad toks nutarimas N. B. sukels turtines ir moralines pasekmes paskyrė jai 500 eurų baudą, su kuria ji nesutinka.

4.2. Skunde apeliantė pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo metu ji parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui buvo nurodžiusi, kad negali dėvėti kaukės dėl ligos, nes turi neįgalumo pažymėjimą, tačiau apsaugos darbuotojas iš jos viešai tyčiojosi ir reikalavo gydytojo dokumento, kurio ji neprivalėjo rodyti dėl asmens duomenų apsaugos. Tuo tarpu atvykus policijos pareigūnams viešai, kitiems asmenims matant ji buvo išvesta iš parduotuvės, taip pažeminant viešoje erdvėje neįgalumą turintį asmenį, kariam protokolo surašymo metu pradėjus dusti bei pasidarius silpna ir prašant iškviesti medikus, tai padaryta nebuvo.

4.3. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo įvestas karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

4.4. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai Nr. 1226, 207, pažeidžia Europos Bendrijos Steigimo sutartį, vartotojų teises bei diskriminuoja smulkųjį ir vidutinį verslą prieš stambiuosius verslus, kadangi užkerta kelią vartotojo nuožiūra įsigyti prekes pas norimą pardavėją.

4.5. Skunde pabrėžiama, kad (duomenys neskelbtini) R. J. ir (duomenys neskelbtini) G. Z. išaiškino, jog veido kaukės, vakcinos ir testai dėl COVID-19 galimi vykdyti tik su gydytojų rekomendacijomis, taip pat Europos Tarybos rezoliucija 2361/2021 nurodoma, kad valstybės narės negali vykdyti priverstinės vakcinacijos, o skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra paskiepyti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į N. B. apeliacinį skundą, Institucija prašo, apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

N. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, N. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn, ginčydama nustatytą teisinį reglamentavimą ir teigdama, kad jis negali būti taikomas jai dėl turimo neįgalumo, kartu nesutikdama ir su jai paskirta administracine nuobauda.

7. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus bei išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad 2021 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius ir pagrįstus argumentus dėl visų skundo argumentų, kurie apeliaciniame skunde taip pat kartojasi, todėl aukštesnysis teismas išsamiau pasisako N. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pagrįstumo klausimu bei nuobaudos individualizavimo klausimu, kuris pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nebuvo skundžiamas.

8. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio įstatymo 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, priimta nesilaikant ANK numatytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 45 straipsnio 1 numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, o 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju – į anksčiau jau minėto Nutarimo nuostatas.

11. N. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. gegužės 13 d., galiojusio Nutarimo 2.1.5.2. papunktyje buvo nurodyta, kad karantino laikotarpiu asmenys, vyresni nei 6 metai, įpareigoti viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas nebuvo taikomas Nutarimo 2.1.5.2.1. – 2.1.5.2.5. papunkčiuose numatytais atvejais (TAR, 2020 m. lapkričio 5 d., Nr. 23062, suvestinė redakcija nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. gegužės 16 d.).

12. Nagrinėjamu atveju yra svarbus Nutarimo 2.1.5.2.4. papunktis, kuris numatė išimtį reikalavimui viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, tačiau šiems asmenims buvo rekomenduojama nešioti veido skydelį.

13. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje galioję Nutarimo reikalavimai dėl apsaugos priemonių dėvėjimo neįgalumą turintiems asmenims nesikeitė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, susiję su karantinu ir apsaugos priemonių dėvėjimu, priimti, siekiant apsaugoti visuomenę dėl plintančios COVID-19 ligos.

14. Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad N. B. 2021 m. gegužės 13 d. viešoje uždaroje vietoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, pažymint, kad šios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė, tačiau nagrinėjamu atveju tampa svarbus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turimas neįgalumas, kuris pasak N. B. jai suteikė teisę nedėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, todėl ji administracinėn atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai.

15. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas nei Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. V-1873, nei kituose priimtuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota, kad neįgalumas leidžiantis nedėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės turi būti būtinai susijęs su kvėpavimo funkcijų sutrikimais. Tačiau minėtame ministro sprendime yra nurodyta, kad kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viešai skelbiamoje informacijoje yra akcentuojama, kad būtina dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, jei žmogaus turima negalia tai daryti leidžia, o išimtimis naudotis tik tuomet, kai tikrai neįmanoma žmogui su negalia nešioti kaukės, pavyzdžiui, esant tam tikriems psichikos sveikatos, kvėpavimo sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams ir panašiais atvejais. Iš to seka, kad prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose jiems leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma. Tuo tarpu, tie, kurių turima negalia leidžia, gali rinktis alternatyvias veido apsaugos priemones, pavyzdžiui, turintieji klausos negalią gali rinktis skydelius. Jei žmogus turi fizinę, judėjimo negalią, jam neturėtų kilti sunkumų dėl įprastų kaukių nešiojimo ir jis turėtų stengtis išnaudoti galimybes būti su ja, nes tai svarbi prevencinė priemonė, siekiant apsisaugoti ne tik nuo koronaviruso (COVID-19), bet ir kitų infekcijų.

16. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. išdavė N. B. neįgaliojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2033 m. rugpjūčio 18 d. Jame nurodoma, kad N. B. yra iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis 55 proc. (1 t., b. l. 31-32). Byloje esantys N. B. medicininiai dokumentai patvirtina, kad jai diagnozuotas ankilozinis sponditas (TLK-10 diagnozė: M45), pasireiškiantis dešinio kelio sąnario sutinimu ir skausmingumu bei stuburo skausmais, šios ligos gydymui taip pat taikoma biologinė terapija (1 t., b. l. 138-147). Šie duomenys aukštesniojo teismo vertinimu patvirtina, kad N. B. turimas neįgalumas nėra susijęs su kvėpavimo, psichikos ar kitais sutrikimais dėl kurių apeliantė nebūtų galėjusi dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ar jos dėvėjimas jai būtų pasunkintas ar neįmanomas bei pakenkęs jos dabartiniai sveikatos būklei, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju N. B. lankydamasi parduotuvėje privalėjo laikytis nustatytos pareigos dėvėti veidą ir nosį dengiančią apsaugos priemonę, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pažymint, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, jog apeliantė žinojo ir apie galimybę dėvėti veido skydelį, kuris buvo rekomenduojamas Nutarimo 2.1.5.2.4. papunktyje, būtent, kaip alternatyva negalią turintiems asmenims, tačiau N. B. nagrinėjamu atveju veikė neatsakingai ir tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

17. Aukštesnysis teismas peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą (1 t., b. l. 63) taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos ir N. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su policijos pareigūnų netinkamais veiksmais, kadangi vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad policijos pareigūnai pasiūlė N. B. nueiti prie tarnybinio automobilio, jos neįžeidinėdami, nežemindami ir nenaudodami jokios prievartos. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolo rašymo metu apeliantė visą laiką intensyviai bendravo su policijos pareigūnais, neprašydama iškviesti medikų ar suteikti jai pagalbą dėl pablogėjusios sveikatos, pažymint, kad policijos pareigūnui baigus rašyti administracinio nusižengimo protokolą pastaroji jį perskaitė ir pasirašė, todėl šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti ir niekaip nešalina administracinės atsakomybės numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalyje, kaip ir kiti apeliantės teiginiai susijęs su (duomenys neskelbtini) G. Z., (duomenys neskelbtini) R. J. išaiškinimais ar nepasiskiepijusių asmenų diskriminacija.

18. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantinas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2020 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įvesti karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą paankstinta tvarka nagrinėti seimo opozicijos skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, tačiau skundas šiuo metu dar nėra išnagrinėtas, todėl plačiau pasisakyti šiuo klausimu aukštesnysis teismas neturi galimybės.

19. Tuo tarpu kiti skundo argumentai susijęs su smulkiojo ir vidutinio verslo diskriminacija prieš stambųjį verslą visiškai nesusiję su administraciniu nusižengimu, todėl apygardos teismo plačiau neanalizuojami ir paliekami nenagrinėti.

20. Kadangi apeliantė apygardos teismui pateiktame skunde nesutiko ir su jai Institucijos paskirta ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta minimalia 500 Eur bauda, todėl aukštesnysis teismas toliau pasisako nuobaudos individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimu.

Žemesnės instancijos teismas

21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

22. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019).

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. B. yra neįgali, jos darbingumas sudaro 55 procentus, jai taip pat taikoma biologinė terapija bei gydymas vaistais. Kaip ji pati nurodo, gyvena su pensininkais tėvais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, todėl jai skirtos 500 Eur baudos sumokėti negali. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantė anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 61-62). Nors nagrinėjamu atveju N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad N. B. veiksmai buvo atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio, daugiau įtakoti įsitikinimo, kad neįgaliojo pažymėjimas jai suteikia teisę nedėvėti veidą ir nosį dengiančios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas, jos sveikatos būklę, bei vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti N. B. skiriant mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, todėl Institucijos nutarimu jai paskirta bauda, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinama nuo 500 Eur iki 200 Eur, kuri teismo nuomone yra pakankama ir adekvati bei proporcinga padarytam nusižengimui, bei jį padariusiam asmeniui pataisyti, kad ateityje laikytose Valstybėje nustatytos tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2021 m. birželio 3 d. nutarimą:

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, N. B. už administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirtą 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudos.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė