Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos A. B. prašymas dėl laikino turto administravimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, suinteresuoti asmenys V. B., notaras Edgaras Sutkus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašė pripažinti J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančia. Nurodė, kad J. B. yra jos dukra, kuri nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Iki to laiko J. B. gyveno (duomenys neskelbtini). J. B. serga tam tikra autizmo forma, būna tam tikrų laiko tarpų, kai ji nepalaiko jokių ryšių su artimaisiais, paskutinis laiškas iš J. B. gautas 2013-10-12. Pareiškėja prašė ją skirti laikinąją J. B. turto administratore. Nurodė, jog 2016-12-19 mirė jos buvęs vyras I. B., po jo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris po jų skyrybų liko nepadalytas. Pareiškėjai turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį šio buto, kitą buto dalį turi paveldėti pareiškėjos ir mirusio I. B. dukra J. B.. Pareiškėja nurodo, jog notarų kontoroje sužinojo, kad į I. B. turtą pretenduoja ketvirtos eilės įpėdinis – jo brolis V. B.. Notaras V. B. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pirmos eilės įpėdinės J. B. buvimo vieta nežinoma ir nėra duomenų, kad ji žinojo apie tėvo mirtį ir nepareiškė noro priimti palikimą. Pareiškėja mano, jog siekiant apsaugoti nežinia kur esančios J. B. interesus, turi būti paskirtas laikinasis administratorius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-08 nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.Teismas, nustatęs, jog yra prašoma nustatyti turto administravimą turtui, kuris nuosavybės teise nepriklauso asmeniui, kurį prašoma pripažinti nežinia kur esančiu, padarė išvadą, jog prašymas skirti laikiną administratorių nėra tiesiogiai susijęs su pareikštu reikalavimu. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, pareiškėja manydama, kad kyla grėsmė paveldimam turtui, turi kreiptis dėl paveldimo turto administravimo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutarties gautas pareiškėjos A. B. (toliau – apeliantė) atskirasis skundas, su skundžiama nutartimi apeliantė nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti apeliantę J. B. laikina turto administratore. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad apeliantė turi kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriaus tvarka, neatitinka susidariusios situacijos. Asmens pripažinimo nežinia kur esančiu teisinius santykius reglamentuoja speciali teisės norma, kurioje nustatyta galimybė paskirti laikiną turto administratorių. Civilinio kodekso 5.55 straipsnis nustato, jog tik įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto administratoriaus paskyrimo. Apeliantės nepaskyrus laikina J. B. turto administratore, nebus išsaugotos J. B. turtinės teisės į palikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.CK 2.29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą. Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turtą ir imtis priemonių turtui išsaugoti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 2.29 straipsnyje nustatytas nežinia kur esančio asmens turimo, o ne būsimo turto laikinas administravimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad paveldėjimo teisės turinys – paveldėtojo galimybė priimti palikimą ar jo atsisakyti. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008).Pažymėtina, jog asmens teisė paveldėti nelaikytina asmens turtu, nes nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, todėl net ir nustačius laikiną J. B. turto administravimą bei laikinąja jos turto administratore paskyrus apeliantę, pastaroji neturės teisės priimti palikimą J. B. vardu, todėl prašoma laikinoji apsaugos priemonė nepasieks apeliantės siekiamų tikslų, t. y. ji negalės paveldėti mirusio I. B. buto dalies dukros vardu.Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nutartį palikti nepakeistą.