Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-531-780/2015 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui, Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlygini­mo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė šiuo atveju reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia valstybės institucijų neteisėtu veikimu/neveikimu. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo įvertinimas saistomas jo veiklos viešojo administravimo srityje, kas reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą, kuris nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Dėl to ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d.). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, kuriuose numatyta, kad bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) nagrinėja administraciniai teismai. Tai reiškia, kad žala atlygintina valstybės institucijai neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.271 str.), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžiami valstybinio administravimo subjektų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Registrų centro, bei valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, – Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarės R. G., neteisėtu veikimu ir neveikimu, t. y. neteisėtai pardavus žemę, neteisėtai patvirtinus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei neteisėtai įteisinus nuosavybę. Taigi, pagrindiniu ginčo dalyku yra turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų veiklos vykdant tiesiogines savo valdžios funkcijas, atlyginimas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sritį ir yra nagrinėtini administraciniame teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui reglamentuojančias teisės normas (CPK 26 str.), ir pagrįstai nusprendė, jog keliamas ginčas yra nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.