Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės O. G. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlygini­mo priteisimo pri­ėmi­mo klau­simą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai grindžiami valstybinio administravimo subjektų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Registrų centro, bei valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, – Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarės R. G., neteisėtu veikimu ir neveikimu, t.y. neteisėtai pardavus žemę, neteisėtai patvirtinus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei neteisėtai įteisinus nuosavybę. Šie reikalavimai patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, nes žalos atlyginimo reikalaujama iš viešojo administravimo subjektų už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą vykdant tiesiogines savo valdžios funkcijas. Todėl ieškovės reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinus anksčiau aptartus argumentus pripažintina, kad ieškovės ginčas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė, reikšdama nurodytus reikalavimus, turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes kreipiasi ir dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Registrų centro, neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad sprendžiant valstybės atstovavimo klausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas nėra savarankiški juridiniai asmenys, todėl valstybei atstovauti turi būti traukiami valstybinio administravimo subjektai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras, o ne jų padaliniai. Teritoriniai šių institucijų padaliniai byloje gali atstovauti tik pagal pačių institucijų įgaliojimus.

Taip pat pastebėtina, kad ieškinys turi ir kitų trūkumų, tačiau atsisakydamas jį priimti teismas dėl kitų ieškinio trūkumų nepasisako.

Dėl ieškovės prašymo pripažinti būtinu jai valstybės antrinės teisinės pagalbos teikimą pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asme­nims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus intere­sus, nustato Lietuvos Respub­likos valsty­bės garantuo­ja­mos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Pagal šio įstatymo 15 straipsnį, asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą (t.y. teisinę infor­­maciją, teisines konsul­ta­ci­jas ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išsky­rus procesinius dokumentus, rengimą), turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui pade­da surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrin­džian­čius dokumentus ir doku­men­­tus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismo pripažinimas ar nepripažinimas, kad asmeniui būtinas advokato atstovavimas neturi jokios teisinės reikšmės, nes dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kiekvienas asmuo turi asmeniškai kreiptis aukščiau nurodyta tvarka į nurodytas institucijas, kurios ir prima sprendimą dėl tokios pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais teisėjas

nutaria:

O. G. ieškinį Nr. R20-386 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlygini­mo priteisimo atsisakyti priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.