- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- 1-68-882/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00472-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Civilinis ieškovas
- E. S.
- Kaltinamasis
- T. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. S.,
kaltinamajam T. V.,
gynėjai advokatei V. L.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas :
1) 1997-03-18 Plungės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (LR BK str. galiojo iki 2003-05-01), 2 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 47' str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
2) 2002-03-28 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 6 d., 45 str. 6 d. 2 p. (LR BK str. galiojo iki 2003-05-01), 12500,00 Lt dydžio bauda, 2003-12-12 nutartimi veika iš LR BK 310 str. 6 d. perkvalifikuota į LR BK 201 str. 3 d. ir paskirta 30 MGL (3750,00 Lt) dydžio bauda;
3) 2003-12-18 Plungės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 64 str. 1 d., 6 mėn. laisvės atėmimo bausme bei 30 MGL dydžio bauda;
4) 2004-02-24 Plungės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. l d., 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2003-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL dydžio bauda;
5) 2005-03-07 Plungės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d., 90 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2003-12-12 nutartimi nustatyta bausme, galutinę bausmę nustatant 90 parų arešto ir 30 MGL dydžio baudą;
6) 2011-01-25 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 2 d. (2 epizodai), 13 m. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, nuo 2019-02-15 bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose,
7).2020-01-08 Vilniaus apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 2 d.- 6 mėn. laisvės atėmimu, BK 64 str. 1,3 d. subendrinti su 2011-01-25 nuosprendžiu, paskirti 13 m. 3 mėn. laisvės atėmimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. K. (nusikalstamos veikos padarymo metu – G. Z.), kurio atžvilgiu 2014-09-05 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pastariesiems veikiant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos J(duomenys neskelbtini)., vardu, laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2010-02-25 apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o savo ir G. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra padarė sukčiavimą, o būtent:
2010 m. sausio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, T. V. ir G. K. susitarus daryti bendrą tęstinį nusikaltimą – sukčiavimą, T. V. parengė šios nusikalstamos veikos padarymo planą, tai yra veikiant UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu šiai bendrovei, kaip tarpininkei, surasti ūkio subjektus, kuriems reikalinga krovinių pervežimo paslauga (toliau – užsakovus), ir ūkio subjektus, teikiančius krovinių pervežimo paslaugas (toliau – vežėjus) bei iš užsakovų gavus išankstinį apmokėjimą už krovinių pervežimo paslaugas, su pastaraisiais arba vežėjais pagal sudarytas krovinių pervežimo sutartis neatsiskaityti, o gautus pinigus išsigryninti ir pasidalinti; po ko šios bendrininkų grupės nariams pagal susitarimą atliekant konkrečius veiksmus, kuriems vadovavo T. V., tai yra T. V. duodant nurodymus G. K. ir netiesiogiai, per G. K., kitiems UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams R. V. ir K. R., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, bei jam pačiam ir minėtiems darbuotojams ieškant užsakovų ir vežėjų UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip tarpininkei, teikiamoms logistikos paslaugoms, o G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui, organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą ir laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2010-02-22 su 11 (vienuolika) vežėjų, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „MB (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. personaline įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Z. įmone, sudarius 15 (penkiolika) krovinių pervežimo sutartis bei vežėjams pagal šias sutartis suteikus krovinių pervežimo paslaugas, o laikotarpiu nuo 2010-02-04 iki 2010-02-25 pagal susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini) “ 6 (šešiems) užsakovams, tai yra Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „P. H.“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, Italijos Respublikos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, už krovinių pervežimo paslaugas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas, iš anksto pervedus iš viso 49596,19 Lt (14364,05 Eur), G. K., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, pagal išankstinį susitarimą su T. V. neįvykdė su minėtais 11 (vienuolika) vežėjų sudarytų sutarčių sąlygų ir su jais už krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaitė, taip pat neįvykdė su užsakovu Italijos Respublikos įmone „(duomenys neskelbtini) “ sudaryto susitarimo sąlygų ir nesuteikė visų susitarime numatytų krovinių pervežimo paslaugų, o būtent :
– pagal 2010-02-02 sutartį Nr. K-1001, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G 0580 nesumokėjo 2831,29 Lt (820,00 Eur);
– pagal 2010-02-03 sutartį Nr. K-1002, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-19 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G 0645 nesumokėjo 2831,29 Lt (820,00 Eur);
– pagal 2010-02-03 sutartį Nr. K-1003, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G 0565 nesumokėjo 2831,29 Lt (820,00 Eur);
– pagal 2010-02-04 sutartį Nr. K-1004, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir šios bendrovės surašytą 2010-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G 6096 nesumokėjo 2900,36 Lt (840,00 Eur);
– pagal 2010-02-04 sutartį Nr. G-2009.02.04/l, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JAD 038311 nesumokėjo 3551,20 Lt (l028,50 Eur);
– pagal 2010-02-05 sutartį Nr. K-1005, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBG 10-44 nesumokėjo 3133,42 Lt (907,50 Eur);
– pagal 2010-02-08 sutartį Nr. K-1006, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Nr. DENR 0000001 nesumokėjo 2506,73 Lt (726,00 Eur);
– pagal 2010-02-08 sutartį Nr. K-1007, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DEN 0000047 nesumokėjo 2506,73 Lt (726,00 Eur);
– pagal 2010-02-08 sutartį Nr. K-1008, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EJJ 0003543 nesumokėjo 1506,73 Lt (436,37 Eur);
– pagal 2010-02-09 sutartį Nr. G-2009.02.09/1, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RAI 5320 nesumokėjo 3551,20 Lt (1028,50 Eur);
– pagal 2010-02-12 sutartį Nr. R-2009.02.12/ 1, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VŽT 17309 sumokėjo tik dalį joje nurodytos mokėtinos 3342,31 Lt (968,00 Eur) sumos, tai yra 1381,12 Lt (400,00 Eur), o kitos dalies, tai yra 1961,19 Lt (568,00 Eur), nesumokėjo;
– pagal 2010-02-12 tarpusavio susitarimą su Italijos Respublikos įmone „(duomenys neskelbtini) “ už iš anksto pervestą bendrą 13120,64 Lt (3800,00 Eur) sumą dėl 4 (keturių) krovinių pervežimo paslaugų atlikimo įvykdė tik 1 (vieną) krovinių pervežimo užsakymą Nr. 526 už 3280,16 Lt (950,00 Eur) sumą, o kitų 3 (trijų) krovinių pervežimo užsakymų, tai yra Nr. 527, Nr. 528 ir Nr. 529, už bendrą 9840,48 Lt (2850,00 Eur) sumą neįvykdė;
– pagal 2010-02-18 sutartį Nr. K-1010, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “, ir šios bendrovės surašytą 2010-03-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMM 005224 nesumokėjo 3008,08 Lt (871,20 Eur);
– pagal 2010-02-19 sutartį Nr. R-1012, sudarytą su J. K. personaline įmone, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 3049,85 Lt (883,30 Eur);
– pagal 2010-02-22 sutartį Nr. R-20l0 02 22/2, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) , ir šios bendrovės surašytą 2010-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ERA 000016 nesumokėjo 3154,30 Lt (913,55 Eur);
– pagal 2010-02-22 sutartį, sudarytą su A. Z. įmone, ir šios bendrovės surašytą 2010-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GCB 0001414 nesumokėjo 3049,85 Lt (883,30 Eur),
o į minėtą UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovų iš anksto pervestas pinigines lėšas, iš viso 46920,64 Lt (13589,16 Eur), laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-25 atlikdamas finansines operacijas išgrynino ir pasidalijo su T. V..
Tokiu būdu T. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. K., per tęstinį 2010-02-02 – 2010-02-25 laikotarpį apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai išvengė didelės –52 213.99 Lt (15 122,21Eur) vertės turtinės prievolės, o savo ir G. K. naudai įgijo didelės – 46920,64 Lt (13589,16 Eur) vertės svetimą turtą.
Be to T. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. B., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, turėdamas išankstinę tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonų aparatus, nešiojamus kompiuterius, pasinaudodamas tuo, kad H. A., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, bei įsigytu H. A. pasitikėjimu, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstove – IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininke E. Č. sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo ir mobiliojo ryšio telefonų aparatų, nešiojamų kompiuterių įsigijimo bei jam ir D. B. išsirinkus mobiliojo ryšio telefono aparatų modelius, o H. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui, 2010-04-30, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, IĮ „(duomenys neskelbtini) “ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)., pasirašius ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudu patvirtinus su UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujama IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininkės E. Č., sudarytą 2010-04-30 sutartį Nr. OM 889113, dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo bei minėtos sutarties pagrindu 2010-04-30 prašymą įjungti abonentą (-us) Nr. B228030, 2010-04-30 prašymą įjungti paslaugas Nr. B228030, iš E. Č. apgaule savo ir bendrininko D. B. naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – šešis mobiliojo ryšio telefono aparatus, tai yra „HTC Desure A8181“ 2099,00 Lt vertės, „Nokia E72 Brown“ 2099,00 Lt vertės, du „HTC Legend A6363“ bendros 3898,00 Lt vertės (vieno vertė – 1949,00 Lt), „Nokia N97 Black“ 2599,00 Lt vertės, „Nokia 2220 Slide“ 279,00 Lt vertės, bei šešias bevertes SIM korteles, iš viso apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio turto už 10974,00 Lt (3178,29 Eur) sumą, kurio nebegrąžino ir už kurį nebeatsiskaitė.
Po ko T. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jam bei D. B. iš anksto išsirinkus nešiojamų kompiuterių ir modemų modelius, o H. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui, 2010-05-05 ir 2010-05-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, IĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)., pasirašius ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudu patvirtinus su UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamos IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininkės E. Č., sudarytos 2010-04-30 sutarties Nr. OM 889113 dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo pagrindu 2010-05-05 prašymą įjungti abonentą (-us) Nr. B229490, 2010-05-05 prašymą įjungti paslaugas Nr. B229490, 2010-05-06 prašymą įjungti abonentą (-us) Nr. B229878, 2010-05-06 prašymą įjungti paslaugas Nr. B229878, iš E. Č. apgaule savo ir bendrininko D. B. naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – penkis nešiojamus kompiuterius, tai yra tris „DELL INSPIRON 1564“ bendros 8397,00 Lt vertės (vieno vertė – 2799,00 Lt), „ASUS UL50VT 049931“ 3699,00 Lt vertės, „APPLE MC207ZH/A“ 3599,00 Lt vertės, penkis modemus „ZTEMF633“ bendros 2495,00 Lt vertės (vieno vertė – 499,00 Lt) bei penkias bevertes SIM korteles, iš viso apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio turto už 18190,00 Lt (5268,19 Eur) sumą, kurio nebegrąžino ir už kurį nebe atsiskaitė.
Tokiu būdu T. V., atlikdamas tęstinius analogiškus nusikalstamus veiksmus, savo ir D. B. naudai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 29164,00 Lt (8446,48 Eur).
Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai, parodė, kad neturi dėl ko prisipažinti, nieko nusikalstamo nepadarė. Parodė, kad perka ir pardavinėja įmones, visą tai galima patikrinti internetu, yra oficialus jo saitas, elektroniniai paštai, jeigu reikia padeda jas „išdirbti“, o kas toliau jų laukia čia jau nebe jo problemos. UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis dirbo, G. Z. sakė, kad apiformintas buvo, prašymą rašė. Kad G. prašymo nepateikė buhalterei, jis neturėjo galimybės patikrinti. Kaltinimą jis mato, taip jis padėjo „išlinguoti“ įmonę, padėjo, kad ji geriau dirbtų, atrinko tam tikrus klientus, kurie būtų mokūs. Įmonėje dirbo kol dingo Z. , apie porą mėnesių. Jis net minties neturėjo, kad jis nori pasiimti pinigus ir dingti. Tai galima patikrinti. Net kai jis dingo, kad buvo jo paskambinta į banką ir pasakytą, kad jis rado kortelę „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tuo pagrindu buvo užblokuota kortelė, bet antstolis dar sugebėjo nuskaičiuoti pinigėlius nuo kortelės kažkuriam vežėjui, kur čia sakė, kad antstolis sumokėjo 500 eurų. V. Z. tų pinigų nepasiėmė, nes kortelės nerado. Jis žinodamas paskambino į banko saugos sistemą ir pasakė, kad rado kortelę. Bankas, naudodamasis saugos sistemomis, iš karto kortelę užblokuoja. Z. jam žadėjo mokėti 10 proc. nuo pelno. Su Z. , atrodo juos supažindino J. . Ką dirbo J. jis nežino, kažką su Z. dirbo, buvo draugai. Z. pervežimuose kažkiek gaudėsi, turėjo kažkokią mergaitę, kuri jam padėdavo, patardavo. Jis buvo dirbęs vairuotoju, turėjo įmonę, prekiaudavo granulėmis. Pagrindinė įmonės veikla buvo granulių prekyba, iki jam su juo susitinkant. Tai jis ir toliau prekiavo granulėm, tik jis nežinojo, kad jis jas į skolą ima. Galvojo, kad jas perka už pinigus. Toje įmonėje dirbo gal porą mėnesių, nes kai pradėjo trūkti pinigų, jis Z. paklausė ir jis paskui dingo. Be jo įmonėje dar dirbo K. R. ir mergaitė, R. . Jie buvo transporto vadybininkai, ieškojo vežėjų, bendravo su klientais, lygiai tą patį ką ir jis darė. V., R. buvo pavaldūs jam, pavaldūs Z. , bet įmonė jam nepriklausė. Jis buvo kaip vadovas. Ne, jis vežėjų neieškojo, tik su klientais bendravo. Buvo, kada neatėjo į darbą, sirgo, buvo, kad parašė porą elektroninių laiškų vadybininkams, kad reikia tam paskambinti, jog sumokėtų sąskaitą, nes Z. sakė, kad nėra apmokėta. Buvo, kad parašė elektroninį laišką, kad susisiektų su „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakytų, kad dar nėra apmokėti pinigai. Dėl to, ar B.įmonėje dirbo, kažkokia mergaitė buvo, jis ją gal tris kartus yra matęs. Jis nelabai kišosi į tą granulių prekybą, nes jam nepatinka toks darbas, kur reikia pirkti ir parduoti. Z. vežė granules iš Latvijos, su savo mašina, su savo vilkiku. Jis net neįsivaizdavo nei po kiek jis perka, nei po kiek parduoda. Tik paskui, kada jis dingo, atsirado tokie faktai, kad jis latviams buvo nesumokėjęs už granules. Įmonei turbūt vadovavo abudu, J. ir Z. . Jie draugai, jų reikėtų ir paklausti, kas ten jų vadovas buvo. Jie keitėsi mašinomis, tai jie geresni draugai nei jis. Jam pinigų nesumokėdjo. Dėl to, kas įmonėje disponavo pinigais, banke tai Z. paimdavo. Jis matė, kad Z. pasiėmė pinigų, matė, kad kažkiek davė J. , bet nežinojo už ką davė. Z. J. prie jo pinigus davė porą kartų, kol jis ofise buvo. Pinigus iš banko nuimdavo Z. , kitas žmogus negali. Ar J. dirbo oficialiai nežino. Pasirodo ir jis nedirbo, o turėjo dirbti oficialiai. Tada nebuvo tokio saito kaip „(duomenys neskelbtini) “. Dabar gali „(duomenys neskelbtini) “ pasižiūrėti, jeigu žmonių iki 10 tai suprasi, ar esi įformintas ar ne, o tada tokio dalyko nebuvo. Negavo 10 proc., Z. pabėgo ir jam nesumokėjo. Jis nuo pelno gavo, o ne atlyginimą. Kadangi mėnuo yra pradedant įmonę, atrenkant vadybininkus, o pelnas – antrą mėnesį pagal viską jis jau turėjo gauti. Kai pradėjo nebesumokėti įmonė vežėjams, suprato, kad kažkas yra negerai. Tada jis Z. paklausė, kodėl nesumoki, kur dingo pinigėliai ir jis tada dingo. Kada dingo Z. datos pasakyti negali, jis ryte nebeatėjo į darbą. Jis jo ieškojo. Už poros dienų ir į namus važiavo. Namai sakė jo, o pasirodo ne jo, nuomoti. Jankausko neieškojo. Nuo to karto su J. vieną kartą jis dar bendravo, o daugiau ne. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ nusikalstamos veikos – prie ko jis čia kaltas, jis dirbo. Tuomet galima apkaltinti ir K. R., ir R. .
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis įdėjo skelbimą, kad ieško įmonės. Tai buvo jo antras bendravimas su J. , kai jis sakė, kad reikia padėti H. nusipirkti įmonę ir dirbti. Ką dirbti – jis net nežinojo. Įdėjo skelbimą, kad ieško įmonės su tokia veikla, kad būtų toks stažas, su juo susisiekė pardavėjas. Skelbimą įdėjo į „(duomenys neskelbtini)“, jis ten paskyrą turi, jis ten vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Su juo susiekė pardavėjas, nepamena įmonės savininko, tai įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jie susitiko, aptarė sąlygas, nusipirko iš jo oficialią Linux programą su Windows ir suvedė jį su H. A.. H. ją nusipirko. Savininkai buvo du, visi pirkimai vyko Kaune. Dalyvavo abu savininkai, J. atvažiavo su H.. Kodėl H. pirko įmonę net neįsivaizduoja. Jis nuo to pirkimo uždirbo 800 litų. Ne, įmonės veikloje nedalyvavo, nieko ten nedirbo. Jis tada pas jis pamatė naują telefoną ir sako iš kur tu gavai. Pasakė, kad pasiėmė ant savo įmonės. Jis turėjo įmones UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius, o paskui tapo generaliniu direktoriumi. Sako „o jis galėtų gauti“, V. sako nežino. Kadangi jie su „amžinateliu“ D. B. buvo „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkai, jis tik paklausė, ar būtų galimybė ir toliau nežino kas ten buvo. Kad D. B. padavė lapuką su įmonėmis duomenimis, kaip sakė Č. , jis nežinojo. Jis D. klausė, ar gali gauti, jeigu reikėtų dar vienam žmogui. Nes „grynai“ iš E. Č. buvo paėmę telefonus ant UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “. Visi buvo išmokėti. Jis net negalvojo, kad A. žadėjo nemokėti už telefonus. Turbūt, kad A. sugalvojo. Tai aišku, kad jis, juk parašus jis dėjo, pats ėjo, pats pasiėmė telefonus, pats į lombardą pridavė telefonus. Net neįsivaizduoja kiek jis pasiėmė tų telefonų ir kompiuterių. Jis vieną kartą buvo, dar tada nusipirko sau telefoną, berods buvo „Iphone“ 3 ar 4, iš tos pačios E.. Dar tada E. teisme patvirtino, kad jis lygiai taip pat už telefoną tvarkingai sumokėjo. Kadangi A. nebeturėjo pinigų atsiskaityti su juo, jis davė vieną telefoną, „HTC Legend“. Sako ar man gerai bus, jeigu jis su manim atsiskaitys telefonu, nes jis negalėjo atsiskaityti už įmonės radimą. Buvo sutarę, kad jis gaus apie 1500 litų, kadangi jis padavė 800 litų o už likusius atidavė vieną telefoną. A. atsiskaitė galutinai ir likutį davė telefonu, kurį už dviejų mėn. užblokavo. Kompiuterio jis negavo, jam nereikėjo. Ar H. kažkiek telefonų, kompiuterių davė J. , jis nežino Jie susidėjo į mašiną ir išvažiavo. Nežinojo, kad paimant kompiuterius ir telefonus niekas už juos nemokės. Jis praktiškai nedalyvavo tuose sandoriuose. Tai patvirtino ir Č. . Taip, buvo nuėjęs į tą ofisą kur dirbo Č. , ten kelis kartus buvo, juk buvo su savo įmone. A. jis nepadėjo išsirinkti kompiuterių, telefonų. Kai jis rinkosi tuo pat metu jis pirkosi telefonus ir sau. Č. lygiai tą patį pasakė teisme. Kiek atsimena„(duomenys neskelbtini) “ vardu buvo paimti 3-4 telefonai ir 3 kompiuteriai. Nematė, kaip A. pridavė į lombardą, jis pats paskui pasakė. Koks tikslas pirkti ir pigiau atiduoti į lombardą – matyt norėjo neatiduoti. Turbūt norėjo apgauti Čepulytę, jis nežino, negali įlysti į smegenis, bet jeigu Č. du mėnesius dar už jį mokėjo, jis neįsivaizduoja, gal jie kartu buvo susitarę. Antrą kartą, kad važiavo kažkas imti, jis net nežino. Kurį kartą, pirmą ar antrą, jis dalyvavo nežino. Jeigu pasakys, kad jis dalyvavo pirmą kartą, tai iš kur jis žino, kad buvo antras kartas. Gal jis dalyvavo jau antrą kartą. Dėl civilinių ieškinių – ne jam jie yra reikšti, kaip jis gali sutikti, nes dar nėra kaltas. Prašo ieškinių netenkinti. Pagal visas inkriminuotas veikas kaltu neprisipažįsta. Jis nežinojo apie nusikalstamas veikas, tik Z. dingus jis suprato.
Sukčiavimas veikiant UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena ar turėjo kokius sandorius su UAB“(duomenys neskelbtini) “ neprisimena, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino juose parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius ir ši įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais. 2010 m. vasario mėnesį įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini) “ užsakytus keturis krovinių pervežimus, pateikė visus dokumentus apmokėjimui, tačiau nei už vieną pervežimą nebuvo apmokėta. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo padaryta 11394,23 Lt žala (330000 Eur). (t.2, b.l.180-183).Posėdžio metu papildomai parodė, kad dabar atsimena, kad iki šiol žala neatlyginta. Pasirašant sutartis pats nedalyvavo, vadybininkai. Tokia sutartis buvo sudaryta. UAB „(duomenys neskelbtini) “, direktoriaus nepažįsta, neteko bendrauti.
Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino juose parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri užsiima krovinių pervežimu, direktorius. 2010-02-04 į jo įmonės vadybininką kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, kuris pasiūlė atlikti krovinio pervežimo paslaugas iš Lietuvos į Olandiją. Šios bendrovės pasiūlyta kaina tiko. Tą pačią dieną buvo gauta UAB „(duomenys neskelbtini) “ krovinio pervežimo sutartis, kurioje aptartos krovinio pervežimo sąlygos ir nurodyta krovinio pakrovimo vieta UAB „(duomenys neskelbtini) “, Vievyje, iškrovimo vieta – Olandijoje, CUIK miestas. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad apmokėjimas bus per 30 dienų po sąskaitos faktūros ir CMRo pateikimo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ sutarties sąlygas įvykdė, krovinys į vietą buvo pristatytas 2010-02-09, o 2010-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini) i“ buvo išsiųstas CMR (tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštis) su PVM sąskaita faktūra 3551,20 Lt sumai. Su jo įmone UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė, nors susisiekus telefonu su krovinio siuntėju UAB „(duomenys neskelbtini) “ gautas patvirtinimas, kad jie su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsisakitė ir jiems sumokėjo iš anksto 870 eurų + PVM. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jo bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ liko skolinga 3551,20 Lt (1028,50 Eur). (t.1, b.l. 75-76). Papildomai parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovais tiesiogiai nebendravo, direktoriaus nepažįsta. Kaltinamojo nėra matęs, bendrauti neteko.
Liudytojas E. J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl grūdų pervežimo neatsiskaitė. Tikslių datų neatsimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino juose parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir ši įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į jo įmonę su pasiūlymu pervežti krovinį iš Vilkaviškio į Vokietiją. Buvo sudaryta sutartis. Nurodytu laiku krovinys buvo pristatytas į Vokietiją ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui išsiųsti dokumentai, tačiau per 30 dienų nuo krovinio pervežimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė. Dar prieš pervežant krovinį, UAB „(duomenys neskelbtini) “ į jo bendrovės sąskaitą turėjo pervesti 1000 litų, o likusius pinigus sumokėti po pervežimo. (t.2, b.l. 6-7).Civilinio ieškinio šioje byloje kiek atsimena nereiškė, tai nebuvo pripažintas ir civiliniu ieškovu.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pervežtas vienas krovinys ir neatsiskaityta. Buvo sudaryta pervežimo sutartis, vežėme į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, atrodo 2010 m. Krovinys buvo vežtas iš Lietuvos į Vokietiją, ar Olandiją, vežė medieną, medinius padėklus. Suma buvo 3154.30 litų ir nebuvo atsiskaityta. Pats sudarinėjo sutartį, bendravo su vadybininke R. , pavardės nežino. Pasirašė sutartį, nes vienas dirbo. Buvo susitarimas, kad atsiskaitys per 30 dienų. Taip, iš karto gavo dokumentus ir jiems pateikė. Nieko neapmokėjo. Su R. iš karto bendravo, paskambino, sako direktorius dingo ji nieko negali pasakyti. Ji turbūt nežinojo, kur direktorius, jai pačiai turbūt reikėjo. Jis atsimena direktorių kaip G. Z., bet paskui jis, atrodo, pasikeitė pavardę. Jis ieškojo jo į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Žala nėra atlyginta. V. pavardė man negirdėta. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino, juose parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir ši įmonė užsiima ekspedijavimu. 2010-02-22 UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkė R. pasiūlė pervežti krovinį – medines paletes. Buvo sudaryta sutartis po ko paletės pristatytos į Vokietiją. Atlikus darbus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo persiųsta PVM sąskaita faktūra 3154,30 Lt (913,55 Eur) sumai, tačiau bendrovė per 15 dienų numatytą terminą sąskaitos neapmokėjo. Vėliau kontaktuojant su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke R. , pastaroji nurodė, kad bendrovės direktorius yra dingęs. (t.2,b.l.27-28).
Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino, juose parodė, kad dirba UAB„(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir ši įmonė vykdo medienos ruošinių ir euro padėklų eksportą. 2010 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasiskelbė internete www.cargo.lt ieškanti transporto medinių padėklų pervežimui į Vokietiją. Į skelbimą atsiliepė UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri pasiūlė pervežimo paslaugas. Buvo pasirašytas užsakymas ir krovinys pristatyas į Vokietiją. 2010-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiuntė išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią per du kartus UAB „(duomenys neskelbtini) “ šiai bendrovei apmokėjo 3467,64 Lt (1004,30 Eur). (t.2, b.l. 48-49). Jam neteko bendrauti su kažkuo iš „(duomenys neskelbtini) “, nes transporto vadybininkės, jeigu čia konkrečiai nurodyta L., jos ieško transporto ir derinasi. „(duomenys neskelbtini) “ buvo kaip tarpininkė, kaip ekspeditoriai, kurie tarpininkauja, tarp krovinio ir vežėjo.. Ar „(duomenys neskelbtini) “ tai bendrovei sumokėjo už atliktas paslaugas, tiksliai nežino, bet jeigu yra čia, tai turbūt neatsiskaitė. Kiek sumokėjo, ar viską sumokėjo, tikrai negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino, juose parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir ši įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais. 2010-02-05 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ gavo užsakymą pervežti ekologiškus žirnius iš Raseinių į Olandiją. Buvo pasirašyta sutartis ir paslaugos kaina buvo 3133,42 Lt (907,50 Eur). Pagal sutartį jo įmonė darbą atliko, bet iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ apmokėjimo negavo. (t.1, b.l. 144-145). Jis bendravo tik su vadybininku K. R.. Jie bendravo prieš pasirašant, aptarinėjo sąlygas. Paprastai bendrauju arba „skype“, arba žodžiu. K. R. pažįsta, nes prieš tai jis dirbo dar kažkokioje kitoje įmonėje, normaliai dirbo, atsiskaitinėjo. Čia kaip sakyti, vadybininkas pereina į kitą įmonę, dėl ko ir papuolėm ant aferistų, dėl to, kad pasitiki juo, kaip vadybininku, bet jis paaiškino, kad ir juos ten apgavo. Žala atlyginta nėra. Iš teismo dokumentus gavo, bet daugiau nieko nesiėmė, nes praktiškai beprasmiška. Niekada nematė šito žmogaus sėdinčio salėje. Su „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi bendrauti neteko, tik su vadybininku K. R..
Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojos parodymus, ji juos patvirtino, juose parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke ir 2010 metų vasario mėnesį tinklalapyje www.cargo.lt paskelbė ieškanti įmonių, galinčių suteikti krovinio pervežimo paslaugas. Jai paskambino UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai ir pasiūlė paslaugas. Tuomet ji parengė tipinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią iki 2010-02-08 į Olandiją turėjo būti pristatyta 24000 kg. makulatūros. G. Z. pasirašyta sutartis su antspaudu buvo atsiųsta atgal į UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2010-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo padarytas išankstinis apmokėjimas už paslaugas. Taip pat dar vieną krovinio pervežimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė 2010-02-12. Vėliau ji sužinojo, kad pervežimus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau su šiomis bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė. (t.1, b.l. 84-85).T. V. nežino, neatsimena. Su vadybininkais tikrai nesusitikinėjo, jeigu bendravo arba telefonu, arba skaipu, arba „emailais“. Kokiu būdu bendravo, šiuo metu neatsimena. Jeigu sutartis buvo pasirašyta, vadinasi bendravo „emailu“.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš 10 metų buvo. Paprasčiausiai su įmonėm užsiėmė krovinių pervežimu. Buvo paimtas krovinys ir neatsiskaityta. Dirba toje pačioje įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini) “, pareigos – direktorius. Įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo vienintelis sandoris, už kurį negavo pilno atsiskaitymo, buvo sumokėta dalis sumos. Atrodo krovinys buvo priimtas Vokietijoje. Pagarsinus liudytojo parodymus, jis juos patvirtino juose parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir ši įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010 vasario mėnesį į bendrovę paskambino UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkė R. , kuri pasiūlė pervežti popieriaus krovinį į Olandiją. Su R. telefonu bendravo jis. Taip pat jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku K.. 2010 vasario mėnesio 12 dieną UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasiūlė faksu krovinio pervežimo sutartį Nr. R-2009.02.12/1. Sutarė krovinį pervežti už 3342,31 Lt (968,00 Eur). Iki pervežimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ paprašė 50 procentų išankstinio apmokėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jiems pervedė 1671,16 Lt. Pagal sutartį 2010-02-15 Vievyje UAB „(duomenys neskelbtini) “ pakrovė makulatūrą, kurią 2010-02-18 pristatė į Olandiją, Cuijk miestą. Vairuotojui grįžus persiuntė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitą -faktūrą VŽT A Nr. 0017309, 3342,31 Lt. (968,00 Eur) sumai. Tačiau kita dalis apmokėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ pervesta nebuvo. Po kurio laiko UAB „(duomenys neskelbtini) “ skambino UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkė R. , kuri pranešė, kad dingęs jų bendrovės direktorius bei yra bėdų dėl atsiskaitymo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ liko skolinga 1961,56 Lt. (568,00 Eur). (t.1,b.l.162-163). Šios įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini) “, vadovų nežinojo. Čia buvo epizodinis vežimas. Žala nebuvo atlyginta. Ieškinį palaiko, prašo žalą priteisti.
Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojos parodymus, ji juos patvirtino juose parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo apie du mėnesius nuo 2009 rugsėjo iki lapkričio mėnesio. Ji padėjo G. Z. įsikurti ofisą (duomenys neskelbtini). 2009 lapkričio mėnesį suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinė padėtis bloga ir dar pablogėjo, todėl ji iš darbo ir išėjo. (t.4, b.l. 55-57)
Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš 10 metų buvo tarptautiniai pervežimai, už kuriuos buvo nesumokėta. Tuo metu galėjo atstovauti dvi įmones. Tai galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “. Prieš 10 metų buvo vadovas. Su UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo sandorius. Gerai atsimena sandorius, kadangi juos jam pardavė buvusi pažįstama R. V.. Jie iš jos ėmė krovinius. Atrodo, galėjo būti 5000 litų suma. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. R. pažinojo iš ankstesnės įmonės, buvo „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, tėvuko įmonė. Tiksliai nepasakys, atrodo, su PVM buvo 1800 eurų, gal pusantro tūkstančio. Pagarsinus liudytojos parodymus, ji juos patvirtino, juose parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki 2010-07-01 buvo jo tėvas K. P.. 2010-02-08 jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkė R. ir pasiūlė pervežti du krovinius į Vokietiją. Jis šį pasiūlymą perdavė savo tėvui K. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suorganizavo abu krovinio pervežimus ir UAB „(duomenys neskelbtini) i“ pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau apmokėjimo negavo. Praėjus apmokėjimo terminui, sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius yra pasislėpęs, todėl civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 5013,46 Lt (1 452 Eur) žala. (t.2, b.l. 120-123). T. V. nieko nesako, žiūrint – nepažįsta.
Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini) “ buvo nesumokėjusi už vežimo paslaugas. Kokias sumos, paslaugos – to negali pasakyti. Jo įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini) “, tiesioginių sandorių su šia įmonę neturėjo, ėmė per kitus ekspeditorius, bet žinojo tą situaciją. Pagarsinus liudytojo parodymus jis juos patvirtino, juose parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. 2010 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pasiūlė pervežti grūdų krovinį iš Lietuvos į Vokietiją. Suderinus pervežimo sąlygas, krovinys buvo pristatytas į Vokietiją. Grįžus į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo pateikti reikalingi dokumentai ir už suteiktas pervežimo paslaugas pastaroji įmonė apmokėjo. Vėliau bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi K. P., sužinojo, kad minėtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios užsakymu buvo vežamas krovinys, su UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė. (t.2, b.l. 143-144). Tiesioginių nuostolių nepatyrė. Su juo po kurio laiko buvo pilnai atsiskaityta. Atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini) “ – tiesioginis užsakovas. Su UAB (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi bendrauti neteko. Su vadybininke R. ir K. teko bendrauti. Direktoriaus nepažįsta. Įprasta bendrauti su vadybininkais, derintis dėl krovinių pervežimo, kainos, maršrutų.
Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu pagarsinus parodymus juos patvirtino, juose parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri tarpininkauja pervežant krovinius, direktoriumi. 2010-02-09 į bendrovę kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Belgiją. Su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta sutartis, kurią pasirašė G. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini) “ sutarties sąlygas įvykdė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ su jais neatsiskaitė, nors visi dokumentai buvo išsiųsti. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jiems liko skolinga 3551,20 Lt (1028,50 Eur). (t.1, b.l. 105-106). UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus ir vadybininkų nepažįsta, nes bendravo vadybininkai telefonais. Žalos neprašė, kad priteistų. Jeigu bendrovė dingo, tai laiko švaistymas.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, dabartinis „(duomenys neskelbtini)“. Jos pareigos buvo pardavimų vadybininkė. Per šią įmonę jie tiekė transporto paslaugas savo klientams užsienyje. „(duomenys neskelbtini)“ dabar yra reorganizuoti ir yra „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. tuo metu įmonė gamino granules, baldinį skydą, pjautinę medieną. Pagarsinus liudytojos parodymus, ji juos patvirtino juose parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Bendrovė gamina ir prekiauja kuro granulėmis bei ieško transporto šių prekių pervežimams. 2010-02-17 įmonė gavo žinutę iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurie siūlėsi pervežti krovinį. Buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasirūpins keturių tentuotų mašinų kuro granulių pervežimu į Italiją, į įmonę „B. G.“. Už visus pervežimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašė 13120,64 Lt sąskaitą ir prašė apmokėti iš anksto. Ji apie tai pranešė Italijos įmonei ir ši įmonė reikiamą sumą pervedė tiesiai į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą. Vienas krovinys buvo pristatytas į Italiją, po to ryšys su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dingo ir trys krovinių pristatymai nebuvo įvykdyti. D. M. kelis kartus bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku ir ragino vykdyti sutartį ar grąžinti pinigus. Vadybininkas teigė, kad direktorius yra išvykęs į Vokietiją. UAB „(duomenys neskelbtini) “ liko skolinga Italijos įmonei už iš anksto pervestą apmokėjimą už tris neįvykdytus pervežimus. (t.1, b.l. 130-131). Su „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi G. Z. bendravo tik telefonu. Tikrovėje jo nematė, nėra susitikusi. Iš „(duomenys neskelbtini) “ nieko nėra mačiusi, bendravo skypu, telefonu.
Liudytojo V. B. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirba transporto vadybininku ir ši bendrovė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais, skelbimus dėl krovinių pervežimo talpina tinklapyje www.cargo.lt. 2010-02-18 Skype pagalba į jų įmonę kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkė R. , kuri pasiūlė pervežti krovinį į Vokietiją. Tą pačią dieną iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo gauta sutartis dėl krovinio pervežimo. Krovinys pagal sutartį buvo pakrautas 2010-02-22, o 24 dieną nuvežtas ir iškrautas Vokietijoje. Grįžus vairuotojui į Lietuvą, paštu buvo išsiųsti dokumentai, tačiau apmokėjimas už suteiktas paslaugas nebuvo įvykdytas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ padaryta 3008,08 Lt (871,20 Eur) žala už atliktą ir nepamokėtą pervežimo paslaugą. (t.2, b.l. 59-60)
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pretenzijų nereiškė, buvo pervežimas ir jam buvo neatsiskaityta, tai buvo įmonė „(duomenys neskelbtini) “. Pagarsinus liudytojo parodymus jis juos patvirtino juose parodė, kad turi personalinę įmonę, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais ir apie savo teikiamas paslaugas skelbiasi tinklalapyje www.cargo.lt. 2010-02-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ gavo pasiūlymą pervežti krovinį į Vokietiją ir telefonu su vadybininku K. aptarė krovinio pervežimo sąlygas. Krovinio pervežimas vyko 2010 m. vasario 22-24 dienomis. Vairuotojui grįžus į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo paštu išsiųsta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 3049,85 Lt sumai, tačiau pinigų pavedimas nebuvo padarytas, todėl įmonei buvo padaryta 3049,85 Lt (883,30 Eur) žala. (t.2, b.l. 79-80). Be minėto K. bendrauti su kuo nors iš tos įmonės neteko. Atsiunčia sutartį ir jie pagal tą sutartį padaro pervežimą ir išsiunčia dokumentus, gauna apmokėjimą. Dėl to, ar įmonė nekėlė abejonių – paprastai pasižiūri įmonės mokumą. T. V. visiškai nepažįstamas.Nieko neatlyginta, civilinio ieškinio nereiškia
Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jam nepervesti pinigai, jiems skolinga ekspedicija būtent šito žmogaus, kur teisiat. Šito žmogaus nėra matęs, su juo bendravo telefonu. Ką jis dabar gali pasakyti, kas buvo prieš 11 metų. Pagarsinus liudytojo parodymus, jis juos patvirtino, juose parodė, kad turi įmonę, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje internete rado skelbimą apie krovinio pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją. Susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoju, kuris parengė paslaugų teikimo sutartį. Įvykdžius pervežimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra 3049,85 Lt sumai, tačiau sąskaita nebuvo apmokėta, tokiu būdu jo įmonei buvo padaryta 3049,85 Lt (883,30) žala. (t.2, b.l. 99-101). Negali įvardinti su kuo bendravo, nes paprasčiausiai, jeigu normaliai dirbanti įmonė, prisistato vardu ir viskas, bet čia kaip ir aferistinė įmonė. Daugiau bendrauti neteko. Pinigų iki šiol neatgavęs. T. V. nepažįsta, gal iš matymo. Dėl to, ar teko bendrauti su kaltinamuoju, tai gal su juo ir bendravo, negali įvardinti. Bendravo su tos įmonės atstovu.
Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu pagarsinus parodymus, juos patvirtino juose parodė, kad patikslina, jog kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) "' vadybininku, pas juos ofise paprastai būdavo keturiese, t.y. jis, R. V., direktorius G. Z. ir T. , kurio pavardės nežino. T. buvo kaip G. Z. patarėjas ir padėjėjas, kurį į įmonės ofisą atsiveždavo pats G. (G. Z.). Nežino, ar T. buvo įdarbintas oficialiai į UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis buvo sakęs, kad buvo dirbęs transporto įmonėje. G. Z. kažkiek ir pats gaudydavosi pervežimo srityje, bet T. , matėsi, geriau. Nurodymus darbo reikalais duodavo pats Z. , T. jiems tiesiogiai jokių nurodymų neduodavo, bet buvo girdėję, kad G. patarinėja dėl krovinių pervežimų. Kad T. su klientais G. telefonu ar skype bendrautų jo vardu, nėra girdėjęs. Iš viso prie jų G. su T mažai kalbėdavosi. Dar buvo tokia M. . Jei teisingai atsimena, ji buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini) ". Tai transporto įmone Mažeikiuose. Iš Z. kalbų suprato, kad ji taip pat G. Z. patarinėdavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos. Kaip suprato, G. Z. ja pasitikėdavo. Ji el.paštu jam ir R. i į įmonės vardu sukurtus el. paštus atsiųsdavo instrukcijas, kaip jiems dirbti, kaip pildyti ataskaitas. Iš kokio el.pašto ji siųsdavo tas instrukcijas, nepamena. G. Z. pats nei krovinių, nei vežėjų neieškodavo. Jis tik iš jų norėdavo, kad rastų mokius klientus ir kad su UAB “(duomenys neskelbtini) “ būtų atsiskaityta. G. Z. daugiau pasirašinėdavo ant sutarčių. UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko prisijungimo kodai būdavo pas patį G. Z.. Apie tai, kad viena ar kita įmone išankstinius apmokėjimus pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą, informuodavo G. Z., kuriam pasakydavo, kad reikia atsiskaityti su ankstesnių krovinių pervežėjais. Ar G. atsiskaitydavo su tais pervežėjais nebeklausinėdavo. Kažkokia nedidelę dalį pinigų jis iš tikrųjų pravesdavo vežėjams. Tačiau, kaip veliau sužinojo su R. , tik dalį, o kur dingo kiti pinigai, nežino. Kada ir kokiu būdu G. Z. nuimdavo pinigus nuo įmones sąskaitos, nežino. Ar jis vienas nuimdavo pinigus, ar su T, taip pat negali pasakyti. Pradėdamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “, nežinojo, kad su krovinių pervežėjais planuojama neatsiskaityti. Pasirašinėdamas sutartis su vežėjais manė, kad su jais bus atsiskaityta. Kada G. Z. dingo, tiksliai neatsimena, žino, kad po jo dingimo jis su R. dar kokią savaitę, ar šiek tiek daugiau, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tai galėjo būti 2010 kovo mėn. pabaiga. Su G. dar tą laikotarpį bendravo skype, jis sakydavo, kad randasi Vokietijoje pas mamą. Dar jo prašė pervesti jam su R. atlyginimus, tačiau jis sakė, kad įmones sąskaitoje nėra pinigų. Veliau jis visai pradingo. T. po G. Z. dingimo įmonėje nepasirodė. Į UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl skolos už kažkokį automobilį pas G. kelis kartus buvo atvažiavęs pagyvenęs vyras, kuris sakė esąs iš Mažeikių. Kad G. jam liko skolingas, jis pats jam buvo užsiminęs. Mano, kad tas vyriškis su UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla nebuvo susijęs. Jis tik taip pas G. atvažiuodavo. UAB "(duomenys neskelbtini) “ buhalteriją tvarkė samdyta įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai buhalterinius dokumentus priduodavo pats G. . (t.4, b.l. 22-23). Mano, kad T. yra ekrane. Taip, kaltinamasis T. yra tas T. , kuris buvo su G. Z.. Negali pasakyti ar jis dalyvavo įmonės veikloje. Jis atvažiuodavo, kaip šalia G. . Vieną, gal du kartus buvo atvažiavęs. „Reguliuodavo eismą“. Pareguliuodavo G. . Jis dirbęs tą darbą buvo prieš tai, matė, kaip žmogus šneka, ir ką G. . G. klausydavo T. . T. „pareguliuodavo eismą“ 2-3 mėn. vyko. Neatsimena kiek laiko jis dirbo. Kai pradėjo dirbti, įmonės veikla buvo pervežimai. G. sakė, kad kažkiek turi savų mašinų, bet ką jis ten vežiojo, nežino, ar anglis, ar durpes, ar dar kažką. O jie užsiėmė ekspedicija. Buvo R. ir G. . M. nedirbo, gal vieną kartą. Įmonė tvarkė buhalteriją. Jie reikalaudavo, kad atsiskaitytų su vežėjais, kaip priklauso darbuotojams. Įsidarbinant į įmonę jį priėmė G. , neatsimena, ar dar kažkas buvo. Įsidarbinant, jie susitiko su R. , prie kabineto. T. „reguliuodavo tą eismą“, kad daugiau dirbti, kad daugiau krovinių pervežkit, parduokit, kad vyktų daugiau pervežimų, kad būtų didesnė prekyba, kad turėų daugiau užsakovų, krovinių, ir kad daugiau parduotų, kad suktųsi ratas, kad daugiau būtų pinigėlių. Būdavo avansiniai mokėjimai. Kaip vežėjui taip, tai buvo svarbu. Kadangi įvykę ankstesni pervežimai, kažkiek buvo pamokėta, tam tikra dalis. Sakykim, jeigu 1000 eurų skoloj, tai pamokėdavo 200 eurų, kad gautų transportą. G. norėdavo, kad užsakovai greičiau atsiskaitytų. Būdavo sutartis, kad atsiskaitymas per mėnesį, spausdavo, kad greičiau, kad būtų 2 savaitės. Jis iš darbuotojo pusės galvotų, kad pasidengti kitų skolas. Skubino G. . T. matė gal vieną, du sykius. Jis būdavo ne kaip vadas, jis suprato tą transporto dalyką. Kad T. reguliuodavo taip, nes šnekėdavo apie pervežimus. Buvo apklausiamas Šiaulių apylinkės teisme, pagarsinus parodymus, juos patvirtino juose parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku, o darbdavys buvo G. K.. Padirbo du mėnesius, nemokėjo atlyginimo ir išėjo. Prašė, kad sumokėtų, tai davė po 500 Lt. Dirbo dviese. Į ofisą atvažiuodavo ir T. V., kuris buvo ekspedicijos specialistas. Jis su T. V. pasišnekėdavo, V. pasakydavo savo nuomonę. Darbo reikalais bendravo su G. K.. Nurodymus gaudavo žodžiu arba, kai būdavo išvykęs – elektroniniu paštu. Su T. V. susitikę kalbėdavosi, bet ne formaliai. Sudarydavo sutartis, numatydavo apmokėjimo terminus. Klientus atrinkdavo pagal mokumą. Kartais sutartis pasirašydavo vadybininkai, kartais G. K.. Dėl įdarbinimo kalbėjosi ofise, nepamena, ar direktorius buvo vienas ar ne. Praėjus savaitei po direktoriaus dingimo, T. V. jam liepė duoti ataskaitą, kur vežti kroviniai ir reikalauti pinigų. Bendravo per skype vardu „G. “. (t.4, b.l. 185-194). Dėl to, kad praėjus savaitei po direktoriaus dingimo, T. liepė duoti ataskaitą kur vežti pinigai ir reikalauti pinigų, gal ir buvo toks skambutis, ar skypu. Kodėl T. turėjo reikalauti pinigų, net neįsivaizduoja. Apie pinigus, kai jie dirbo su T kalbos nebuvo, kai dar buvo G. . Kalba buvo apie darbo niuansus, kad darom daugiau krovinių. Jam nebuvo žinoma, ar su V. buvo sudaryta darbo sutartis. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu pagarsinus parodymus, juos patvirtino juose parodė, kad kad kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke, ofise paprastai būdavo keturiese, tai yra ji, K. , direktorius G. Z. ir kartais ateidavo T. (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – T. V.). T. V. buvo kartu su G. Z. kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininkas. Tai matėsi iš T. V. elgesio, tai yra jis kažkiek kontroliuodavo jos ir K. darbą, klausinėdavo, kokie užsakymai padaryti, su kokiomis firmomis. Ar jis duodavo G. Z. kažkokius nurodymus, nematė. Iš T. V. kalbų ji buvo girdėjusi, kad kelis užsakymus jis yra daręs pats. Kuris – ar T. V., ar G. Z. geriau gaudėsi krovinių pervežimų srityje, nežino. T. V. daugiau savo kalbomis duodavo suprasti, kad jis gaudosi toje srityje, o G. Z., kaip įmonės direktorius, duodavo konkrečius nurodymus. Būdavo keista, kad tuos nurodymus G. Z. visada duodavo el.paštu, o žodžiu jis nelabai ką sakydavo. Jis tik reikalaudavo, kad atsiskaitymai iš įmonių už pervežtus krovinius būtų išankstiniai. Jai asmeniškai susidarydavo vaizdas, kad tie el.paštu atsiųsti nurodymai būdavo ne nuo paties G. Z., o nuo kito žmogaus, kadangi G. Z. bendravimo stilius ir vartojami žodžiai skyrėsi nuo tų, kurie būdavo vartojami duodant nurodymus el.paštu. Atrodydavo, kad kažkas kitas per G. Z. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Pats G. Z. nei krovinių, nei vežėjų neieškodavo. Jis tik iš vadybininkų norėdavo, kad jie rastų mokius klientus ir, kad būtų su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaityta. Jis pasirašinėdavo daugiau ant sutarčių. UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko prisijungimo kodai būdavo pas patį G. Z.. Apie tai, kad viena ar kita įmonė išankstiniu apmokėjimu perves į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą pinigus, ji privalėjo informuoti G. Z.. Kada ir kokiu būdu G. Z. nuimdavo pinigus nuo įmonės sąskaitos, nežino. Taip pat nežino, ar jis vienas nuimdavo pinigus, ar su T. V.. Pradėdama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “, ji nežinojo, kad su krovinių pervežėjais planuojama neatsiskaityti. Kai G. Z. dingo, galėjo būti 2010 m. kovo mėn. pabaiga. Su G. Z. dar tą laikotarpį bendravo skype, šis sakydavo, kad yra Vokietijoje pas mamą. Vėliau jis visai pradingo. T. V. po G. Z. dingimo skambino į ofisą ir klausė, kur yra G. Z., dar buvo atvažiavęs į įmonę klausti, ar jis nepasirodė. (t.4, b.l. 26-30, 52-54). T. V. galėtų atpažinti, mato priešais. Dėl to, kiek kartų teko jį matyti, skaičiuoti neskaičiavo, bet matė tikrai ne vieną kartą, gal 3-4 kartus, atvažiuodavo. Ji nežino ar jis dirbo, bet kad atvažiuodavo ir aiškindavo dėl krovinių pervežimo, tikrai taip. Aiškindavo jai ir K. i. Neatsimena ką jis aiškindavo, bet būdavo dėl pervežimų, kad daugiau pervežti, dėl pinigų gal ten kokių, kad įmonės turi sumokėti avansinius mokėjimus, ieškoti tokių įmonių, kad būtų su avansiniais apmokėjimais, kad daugiau būtų pervežimo. Taip, ragino daugiau dirbti. Dėl to, ar G. , ar T. buvo lemiamas žodis, nei vieno. Laiškais buvo lemiami žodžiai, kas rašydavo nežino. Pasirašydavo kaip G.. Kažkokiu momentu buvo sakęs, kad čia ne jis tuos laiškus sukuria, čia jam vadovauja. Dirbo gal apie 2 mėn. Visą tą laiką užsiėmė pervežimais.Įdarbinant ją priėmė G. , K. jau dirbo. Kad T. yra kaip savininkas, suprato, iš verbalinės kalbos, bendravimo jo su jais. Jie visada kartu būdavo, kontroliuodavo juos. Dėl to, kaip T. kontroliuodavo, lygiai taip pat, duodavo nurodymus vienas kitam pritardami apie pervežimus, apie mokėjimus. Liepdavo duoti ataskaitas. Pagarsinus liudytojos R. V. parodymus iš nuosprendžio, ji juose parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ logistikos vadybininke. Ekspedijuodavo krovinius. Dirbo su senais ir naujais klientais 3-4 mėnesius. Direktorius buvo G. K.. Į ofisą buvo atvažiavęs T. , kuris siuntė elektroninius laiškus, reikalavo pildyti ataskaitas. Su T aptardavo laiškus. Viskas buvo daroma elektroniniais laiškais. Kokie kroviniai buvo užsakomi, nežinojo. Vėliau paprašė sumokėti atlyginimą ir atsiskaityti su klientais. Atlyginimo nesumokėjo, tada ir sužinojo, kad direktorius išvykęs. Vėliau į ofisą atvažiavo T. V. ir moteris, kurie grynais sumokėjo po 500 Lt. (t.4, b.l. 185-194). Jie gaudavo laiškus ir kai G.s atvažiuodavo, jis kalbėdavo visiškai kitaip, visiškai ne tokie būdavo naudojami žodžiai. Jie sakydavo, tai mes jau vakar vakare kalbėjom dėl pervežimų, o ryte vėl gaunam laišką visiškai kitokį, kad reikia pildyti ataskaitas. Reikėdavo viską pildyti, kiek skambučių padarė, kiek pervežimų. Neklausdavo G. , ar čia jo laiškas, nes buvo pasirašyta kaip G. . Pagal bendrovės įstatus nežinojo, kas yra savininkas. Kai jie buvo įdarbinti, dokumentą turėjo, buvo pasirašęs G. , kaip darbdavys.
Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu A. J. parodė, kad susipažino su G. K. tuo metu, kai jis vežė malkas, anglis. G. K. sakė, kad verslas geras, tik reikia pinigų, todėl jis investavo 22000,0 litų. Tuomet jis supažindino su T. V., kuris turėjo patirties su krovinių vežimu. Jie sutarė, kad nuo krovinio mokės 5 procentus. Atsirado užsakymų krovinių pervežimui, G. K. pradėjo grąžinti skolas. Grąžino 10000,00 litų ir dingo. Klausė T. V. apie padėtį įmonėje, sakė darbo yra, bet nėra G. K., negali nieko daryti. Vasaros pabaigoje G. K. kaip jam sakė dar tarėsi dėl krovinių. Jei nebūtų pabėgęs į Ameriką, būtų viskas susitvarkę. Pradžioje G. K. prašė pinigų kurui. Davė 1000,00 litų. Dėl pinigų susitarė telefonu. Vėliau skolino ofiso remontui, bet jokio skolos dokumento nerašė. Vėliau susitikę kalbėjo, kad verslas geras. Jam svarbu buvo atsiimti skolą. Sumų už krovinių pervežimą nežino. Iš kokių pinigų G. K. jam grąžino skolą nežino. Skolą grąžinti pradėjo nuo sausio mėnesio. G. K. nesakė, kad išvyksta iš Lietuvos. Su kokiomis įmonėmis G. K. dirbo, nežino. Kuo vertėsi įmonė žinojo, nes G. K. sakė. Jis nesupranta logistikos, todėl to verslo nesiėmė. Šiai dienai G. K. jam skolingas 10000,00 Lt. Į teismą nesikreipė, nes neturi jokio dokumento, įrodančio, kad skolino pinigus. Dabar po akistatos ir jo prisipažinimo, gali kreiptis į teismą. Žino, kad G. K. Amerikoje irgi skolinosi iš merginos pinigų. Mažeikiuose jo sugyventinės tėvai už skolas užstatė namą. Kai B. K. įsidarbino G. K. įmonėje, tada jis buvo nuvažiavęs pas ją. Su G. K. susidraugavo, nes jis labai lengvai bendraujantis. Jei G. K. būtų iš karto prašęs paskolinti visą sumą, nebūtų skolinęs. Per keletą kartą susidarė tokia suma. Ant G. K. buvo supykęs, bet jis gražiai kalbėjo, sakė yra krovinys į Estiją, jis patikėjo. Vėliau pradėjo grąžinti skolą. T. V. seniai pažįsta, žinojo kuo jis vertėsi, todėl supažindino su G. K.. Jų pokalbyje dėl darbo dalyvavo, bet nesigilino, nes nesuprantamas verslas. Jie bendrą kalbą rado. T. V. dirbo, o G. K. pabėgo. T. V. galvojo, kad jis su G. K. susitarė, sakė, kad supažindino su aferistu. Tyrėjai sakė, kad T. V. nepažįsta. Po to buvo daug klausimų ir atsiminė. Su T. V. daugiau nebendravo, nes jis supyko ant jo. (t.4, b.l. 183-184, 185-194).
Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis nuteistasis G. K. (Z. ) teisme dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. buvo nupirkęs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir užsiėmė krovinių vežimu. Už pervežimus apmokėjimo reikėjo laukti 45 darbo dienas. Atėjo krizė, pradėjo sunkiai sektis, susipažino su A. , kuris turėjo draugą T. , galėjusį jam padėti. Sakė, kad galima daryti taip, kaip kiti daro, t.y. paimti krovinius ir atsiskaityti per 45 darbo dienas, todėl ir turės apyvartinių lėšų. Už šį pasiūlymą Ti ir A. i turėjo sumokėti kažkokią dalį. Jis tik pasirašinėjo, duodavo jiems pinigus, po to pamatė, kad nelabai gerai gaunasi. Pinigų niekur nebepervesdavo, tik sau pasiimdavo, todėl išsigando. Paskutinį pervedimą pasiėmė sau, nusipirko bilietą į Ameriką ir išskrido, pabėgo nuo visko. Būdamas Amerikoje, samdė advokatą Lietuvoje, kad sužiūrėtų visą žalą, sudėtų į vieną krūvą ir, kad galėtų atsiskaitinėti. Samdytas advokatas nieko nepadarė. 2011-04 buvo areštuotas ir parsiųstas į Lietuvą. Viskam vadovavo T. , visus nurodymus duodavo jis, o A. tik imdavo pinigus. Jis asmeniškai gaudavo tik ant cigarečių ir kuro. Tiksliai nesuprato, ką ten daro. A. aiškino, kad ims pinigus, turės apyvartinių lėšų, turės už ką vairuotojams sumokėti, banko lizingą sumokėti ir kitoms išlaidoms apmokėti. Sakė, kad pasiims kažkokią dalį, tik nesusitarė kokią pinigų dalį. Jau klientai pradėjo reikalauti pinigų, pamatė, kad čia nieko gero nebus, pinigų nėra iš ko sumokėti, tai pasiėmė paskutinį pervedimą ir pabėgo į Ameriką. Buvo persekiojamas, turi tokį įtarimą, nes yra vaiko motinos liudijimas, kad jo ieškojo, skambučių buvo iš kalėjimo. Kas jo ieškojo, nežino, neprisistatydavo, ateidavo pas jo vaiko mamą, pas jo mamą. Mano, kad tai dėl visų šių įvykių. T. duodavo nurodymus, kur ieškoti klientų, kur skambinti, jis tai perduodavo vadybininkams. Kartais pats T. su vadybininkais kalbėdavosi. T. pats ieškodavo įmonių, klientų, jam kažkas padėdavo per Skype, bet nežino kas. Įmonėje dirbo du vadybininkai – R. ir K. . Sutartis pasirašinėdavo jis, smulkiai neskaitydavo, matydavo tik, kad tai pervežimų sutartys. Jis buvo įmonės direktorius, atsakomybę suprato. T. sakė, kad sutartis įvykdys po 3 mėnesių, kad yra galimybė užtempti atsiskaitymą, jis juo tikėjo. Bet jie nenorėjo mokėti už pervežimus, tarėsi, kad A. su T pasiims kažkokią dalį pinigų. Pinigai buvo pervedami į banką, eidavo su T tų pinigų nuimti. T. laukdavo mašinoje, nuvažiuodavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur laukdavo A. , ir tuos pinigus pasidalindavo. Jam duodavo apie 200 Lt. Kiek suprato, jiems reikėjo sumokėti už pagalbą. Papildomai A. i buvo skolingas už lubas įmonėje, tai buvo 1200-1300 Lt. Taip pat iš jo buvo apgaule paėmę automobilį BMW, A. padėjo jam jį susigrąžinti. Jautėsi skolingas A. i. Už mašiną irgi reikėjo sumokėti apie 5000 Lt. Nemanė, kad A. su T ims tiek daug pinigų, pasirodo, kad jie net nesiruošė atsiskaitinėti su įmonėmis. Išsigando, tuomet išskrido į Ameriką, nes buvo pradėję jį persekioti. Iš sąskaitos nuimdavo visus pinigus. Vadybininkams buvo mokamas atlyginimas grynais pinigais, tik nepamena, ar duodavo pasirašyti. Jis sutinka su ieškiniais, nes jau būdamas Amerikoje norėjo grąžinti prarastus pinigus klientams, samdė advokatą. Viskas vyko A.iniciatyva, jis sakė, kad turi draugą, kuris gali jam padėti vėl išjudinti įmonės reikalus. Tuo metu jam buvo daug nesėkmių, kažkas bandė vilkiką pavogti, buvo pavogtas kuras, subadytos padangos. Kaip tik sutiko A. , kuris jam galėjo tokioje situacijoje padėti ir jis patikėjo. Nemanė, kad tokias sumas jie pasiims. Susitarimo dalintis į lygias dalis nebuvo. Išankstiniai mokėjimai buvo reikalingi tam, kad turėtų apyvartinių lėšų ir tik po 45 darbo dienų galėtų sumokėti klientams. T. rytais paimdavo 7.45 val. iš namų ir važiuodavo į įmonę. Su vadybininkais bendraudavo gyvai, tik būdamas Amerikoje rašė kelis laiškus. T. vadybininkams duodavo tik patarimus, konkrečių nurodymų neduodavo. Vadybininkai turėjo suprasti, kad viskam vadovauja T. , o ne jis. A. tik suorganizavo, daugiau nieko nedarė, tik pinigus pasiimdavo. A. buvo jo pažįstamas, norėjo jam padėti atsistoti ant kojų, jis juo patikėjo. Naiviai tikėjo jais, kad viskas susitvarkys. Vasario mėn. pabaigoje suprato, kad iš to nieko gero nebus. Pinigus jie dalindavosi už padėjimą išjudinti įmonės veiklą, už klientų suradimą. Viskas atrodė teisingai. Tik paskui suvokė, kad čia apgaulė. Pripažįsta, kad dėl tokių veiksmų nukentėjo įmonės klientai. Gali būti, kad T. naudojosi el. paštu, nes jis turėjo visus prisijungimus. Jis tik parašus dėjo. Į Ameriką vyko, nes neturėjo kitos išeities. Į policiją nenorėjo kreiptis, nes T. turėjo labai daug pažinčių. Teisybę bijojo pasakyti, nes matė, kaip kalbėdavosi su sėdinčiais kalėjime, jo bijojo. Susitarimas dėl neatsiskaitymo su klientais buvo tik tas, kad uždels neatsiskaitymą 45 darbo dienas. A. i ir Ti nauda iš to buvo ta, kad gaudavo pinigus už padėjimą. Suma tikrai buvo didelė. Kai pirmi klientai pradėjo prašyti pinigų, pamatė, kad baigsis blogai. Niekam nesakė, kad išvyksta į Ameriką. Darbe sakė, kad važiuoja į Vokietiją pas mamą. Žinojo, kad pinigai, jų išėmimas turi būti forminami, bet nieko neformino. Suma tikrai buvo didelė. Kai pradėjo pirmi klientai prašyti pinigų, pamatė, kad blogai baigsis. UAB „S. “ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, buvo sudaryta sutartis. Viską, ką turėdavo, visus čekius, sąskaitas veždavo jiems. Nuo jo išvykimo nieko nebegalėjo pateikti. Kartą per mėnesį veždavo dokumentus, kuro čekius. Buhalterija turėjo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, galėjo banko išrašus patys atsispausdinti. Ko jo prašydavo, tą ir pateikdavo. Nežino, kur dokumentai galėjo dingti. Gal aplaidžiai žiūrėjo į dokumentų pateikimą. Vadybininkams atlyginimai buvo mokami grynais pinigais, nepamena, ar buvo duodami pasirašyti kokie nors dokumentai. Kuomet pradėjo viską valdyti T. , nežino, kokie dokumentai buvo pateikiami, galbūt ne viską pateikdavo. Ką turėdavo, tą nuveždavo. Kai nuimdavo pinigus iš sąskaitos, jokio dokumento, rodančio, kad Ti ir A. i duodami pinigai, nebuvo. Pripažįsta, kad neatsakingai elgėsi su įmonės dokumentais, pinigais. Vasario 24 d. išvyko į Ameriką, tuo metu jau nebeturėjo jokių dokumentų, tik spaudą. Visi įmonės registravimo dokumentai buvo UAB „S. “. Buhalterinė įmonė jokių pretenzijų jam niekada nereiškė. Jis neišmano apskaitos tvarkymo, todėl ir samdė įmonę. Dar gali būti, kad vadybininkas K. vežė dokumentus į UAB „S. “, bet dažniausiai veždavo jis. Pats nieko netvarkė, jokių žurnalų nevedė, viską tvarkė UAB „S. “. Pelną, atlyginimus pats pasiskaičiuodavo preliminariai, o realiai viską skaičiuodavo įmonė. Nesidomėjo, kaip viskas tvarkoma, tiesiog pasirašinėdavo ir viskas. (t.4, b.l. 126-137, 138-153).
Iš 2010-09-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudarytos 4 krovinių pervežimo sutartys, kroviniai pervežti, o PVM sąskaitos faktūros 2900,36 Lt sumai, 2831,29 Lt sumai, 2831,29 Lt sumai ir 2831,29 Lt sumai neapmokėtos. (t.3, b.l. 1-2, 3-20)
Iš 2010-03-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudariusi krovinio pervežimo sutartį, pervežimo paslaugas suteikė, tačiau jiems už darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė 3551,20 Lt. (t.1, b.l. 77, 78-83)
Iš 2010-06-07 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudarytos dvi krovinio pervežimo sutartys, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini) “ pervedė išankstinius apmokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą – 3634,76 Lt ir 3634,77 Lt. (t.1, b.l. 86, 87-91)
Iš 2010-06-14 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvykdė krovinio pervežimo sąlygas, bet apmokėjimo negavo ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ liko skolinga 3133,42 Lt. (t.1, b.l. 146, 147-148 )
Iš 2010-08-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusius sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 5013,46 Lt (1452,00 Eur) sumai (2506,73 Lt ir 2506,73 Lt), už kuriuos nebuvo apmokėta. Taip pat pateikė 2010-03-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L 2-3148-394/2010, kuriuo nutarta iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini) “ išieškoti 5013,46 skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo, 3800 Lt žyminį mokestį bei 120,00 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai. (t.2, b.l. 124-125, 126, 127-139, 145-154)
Iš 2010-06-15 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E.J. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini) “ užsakymą, pervežė krovinį ir už šią paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini) “ jiems nesumokėjo, t.y. pagal sąskaitą faktūrą EJJ Nr. 0003543 nesumokėta 2506,73 Lt (726,00 Eur). (t.2, b.l. 8, 9-13)
2012-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012-11-26 pateikė paaiškinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ skolos, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal PVM sąskaitą faktūrą EJJ Nr.0003543 įsiskolinusi 1506,73 Lt, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. (t.2, b.l. 13)
Iš 2019-04-16 elektroniniu laišku UAB "(duomenys neskelbtini) " pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " pagal sąskaitą faktūrą EJJ Nr. 0003543 UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesumokėjo 2506,73 Lt (726,00 Eur). (t.2, b.l. 15-16, 17-25)
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-03-24 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvykdė krovinio pervežimo sąlygas, bet apmokėjimo negavo ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ jiems liko skolinga 3551,20 Lt. (t.1, b.l. 107, 108-112)
Iš 2010-06-14 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, UAB “(duomenys neskelbtini) “ pervedė iš anksto dalį sumos – 1381,12 Lt, darbai atlikti, tačiau likusi suma nesumokėta, t.y. pagal PVM sąskaitą faktūrą VŽT A Nr. 0017309 nesumokėta 1961,19 Lt. (568,00 Eur). (t.1, b.l., 164, 165-175, 181)
Iš 2010-03-23 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Italijos įmonė „B. G.“ iš anksto pervedė UAB „(duomenys neskelbtini) i“ 13120,64 Lt už keturis krovinio pervežimus, o buvo įvykdytas tik vienas pervežimas ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ Italijos įmonei liko skolinga 9840,48 Lt. (t.1, b.l. 132, 133-141)
Iš 2010-07-10 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvykdė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarytos sutarties sąlygas, bet negavo apmokėjimo 3008,08 Lt sumai. (t.2, b.l. 61, 62-65)
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-08-31 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį tarp J. K. įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 3049,85 Lt sumai, už kurį nebuvo apmokėta. (t.2, b.l. 81, 82-85)
2019-04-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. raštu informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. (t.2, b.l. 96-97)
Iš 2010-06-15 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius UAB "(duomenys neskelbtini) “ sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarymo faktą ir paslaugos suteikimą už 3154,30 Lt sumą. (t.2, b.l. 29, 30-33)
Iš 2010-06-09 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius apie sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir išankstinį apmokėjimą šiai įmonei 3467,64 Lt sumai. (t.2, b.l. 50, 51-55)
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-09-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Z. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį tarp A. Z. įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 3049,85 Lt sumai, už kurį nebuvo apmokėta. (t.2, b.l. 102-103, 104-107)
2019-03-22 prokuroro nutarimu Nr. IBPS-V-306859, kuris patvirtintas 2019-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, leista susipažinti UAB "(duomenys neskelbtini) " bei G. K. (Z. ) turėtomis bankų sąskaitomis laikotarpyje nuo 2010-02-01 iki 2010-04-01. (t.8, b.l. 62-66).
Žemesnės instancijos teismas
2019-04-25 Šiaulių AVPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. S. tarnybiniame pranešime dėl duomenų analizės Nr. IBPS-V-572867 su priedais nurodyta, kad laikotarpyje 2010-02-04 iki 2010-02-25 į UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitas, esančias L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB (duomenys neskelbtini) bankas) iš Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „P. H.“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB (duomenys neskelbtini) “, Italijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal susitarimus už krovinių pervežimo paslaugas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą iš anksto pervedė viso 49596,19 Lt (14364,05 Eur), o laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-25, iš užsakovų iš anksto pervestos piniginės lėšos, iš viso 46920,64 Lt (13589,16 Eur) buvo išgrynintos. (t.8, b.l. 95-123)
2019-03-18 SODROS duomenų banko išraše apie draudėją UAB „(duomenys neskelbtini) “ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2010-01-19 iki 2015-05-11 šioje bendroveje dirbo K. R., laikotarpyje nuo 2010-02-01 iki 2014-05-06 dirbo R. V.. (t.4, b.l. 17)
Žemesnės instancijos teismas
2012-07-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu K. R. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, kurį apklausos metu įvardijo T, su kuriuo G. Z. atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini) “. Nuotraukoje Nr. 3 esantis asmuo yra T. V.. (t.4, b. l. 24-25)
Iš 2010-08-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė pas ją likusius UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus. (t.4, b. l.31-32, 33-47)
2010-09-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. V. iš jai pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr.1 esantį asmenį, kurį apklausos metu įvardino kaip T. , galimai dirbantį kartu su G. Z. UAB „(duomenys neskelbtini) “. Nuotraukoje Nr. 1 esantis asmuo yra T. V.. (t.4,b. l. 48-51)
Iš duomenų apie juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini) “ matyti, kad G. K. (Z. ), kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, įregistruotas 2009-07-27. (t.4, b.l.1-3)
2012-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, G. K. (Z. ) iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį, kurį apklausų metu nurodė kaip T. . Nuotraukoje Nr. 4 esantis asmuo yra T. V., (t.4, b.l. 99-101).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis T. V. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, jo parodymai buvo panašūs ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis T. V. nurodė, kad nežinojo, kad sudarant sandorius su įmonėmis, su vežėjais nebus atsiskaityta, visą kaltę vertė G. K., anksčiau buvusiam Z. , jis tik dirbo, ir su juo nebuvo atsiskaityta. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes visa surinkta bylos medžiaga tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo T. V. parodymus visiškai paneigia. Duomenys, kuriais yra įrodoma kaltinamojo kaltė yra: įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ dirbusių R. V., K. R. parodymai, taip pat jo kaltę tvirtina G. K., kuris yra nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu, yra davęs parodymus apie kartu su T. V. padarytą nusikalstamą veiką, bendrą nusikalstamos veikos mechanizmą. Šie trys asmenys ir patvirtina, kad būtent T. V. sugalvojo tokio sukčiavimo mechanizmą, t. y. sudaryti sandorius su vežėjais. Mechanizmo esmė buvo, kad reikėjo gauti išankstinius apmokėjimus už pervežimus, tai matyti iš minėtų asmenų parodymų, T. V. ragino, kad būtent tokie sandoriai būtų sudaromi ir kaip nustatyta, per pakankamai trumpą laiką buvo sudaryta daug sandorių, tai patvirtina byloje esantys dokumentai ir liudytojų parodymai. T. V. sakė, kad sutartis įvykdys po 3 mėnesių, kad yra galimybė užtempti atsiskaitymą, viskam vadovavo T. V., jis duodavo nurodymus, kur ieškoti klientų, kur skambinti, jis tai perduodavo vadybininkams, pats ieškojo klientų. G. K. patvirtina, kad, gavus pinigus jie buvo skirti neatsiskaityti su vežėjais, o būtent buvo dalinimasis su T. V.. Nustatyta, kad už paslaugas iš įmonių gautus išankstinius apmokėjimus nuo sąskaitos nuimdavo pats G. K., lydint T. V., o nuimtus pinigus veždavo nusikalstamos veikos organizatoriui T. V., kur pinigai būdavo dalinami. Kaip nurodė G. K., jam duodavo tik nedidelę sumą pinigų, t.y. nuo kiekvieno užsakymo apie 200 Lt, kurių užtekdavo tik smulkioms išlaidoms, šios visos aplinkybės nustytos bylos duomenimis ir patvirtintos apkaltinamuoju nuosprendžiu G. K.(Z. ) atžvilgiu. Teimo nustatyta, kad pagaulė pasireiškė tuo, kad buvo išankstiniai sandoriai ir vėliau neatsiskaityta, kelis kartus apgaule buvo tai, kad dalis apmokėjimų kaip ir buvo padaryta, vėliau vis tik neatsiskaityta ir kitas momentas, įmonė „B. G.“, kai nebuvo įvykdytos sutarties sąlygos, vienas vežimas buvo padarytas ir trys vežimai nebuvo padaryti.
Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus: kaltinamojo parodymus, nuteistojo G. K. parodymus, apklaustų liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą – krovinių pervežimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, nustatyta, kad veikiant UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, J. K. PĮ, UAB „(duomenys neskelbtini) “, A. Z. įmone, sudarius krovinių pervežimo sutartis, bendrais tyčiniais veiksmais T. V. apgaule savo ir G. K. naudai įgijo didelės – 46920,64 Lt (13589,16 Eur) vertės svetimą turtą. Nustatyta, kad T. V. parengė šios nusikalstamos veikos padarymo planą ir vadovavo jai duodamas nurodymus G. K. ir netiesiogiai, per G. K., kitiems UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams R. V. ir K. R., nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, bei jam pačiam ir minėtiems darbuotojams ieškant užsakovų ir vežėjų UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip tarpininkei, teikiamoms logistikos paslaugoms, o G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui, organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straispnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip teisme nurodė UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, 1000 litų jiems buvo pervesta, todėl kaltinime nurodyta suma yra mažinta 1000 litų, todėl buvo išvengta sumokėti prievolę 52 213.99 lito, arba 15 122,21 euro.
Sukčiavimas veikiant UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu
Nukentėjusioji E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau jos pavardė buvo Č. . Nuo 2007 m. dirbo „(duomenys neskelbtini) “, nuo 2008 m. jai buvo pasiūlyta atsidaryti savo įmonę ir pardavinėti „(duomenys neskelbtini) “ paslaugas, telefonus, būti kaip tarpininkei. Pasiūlė vadovai. Patalpose (duomenys neskelbtini), buvo tik namų adresas, o iš tikrųjų ji dirbo (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini), kur seniau buvo salonas „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo ir su įmonėmis, ir su privačiais klientais. Įmonės veikla buvo pardavinėti „(duomenys neskelbtini) “ paslaugas ir įrangą. 2010 m., nežino tiksliai kurį mėnesį, D. B. ant „(duomenys neskelbtini)“ ar kažkokios tai įmonės, dabar tiksliai nepasakys, buvo paėmęs porą telefonų, viskas buvo tvarkingai. Dėl D. B. pažinojimo, jis tiesiog atėjo kaip klientas, kitaip jo nepažinojo. Jis atėjo, įmonės vardu paėmė 2 ar 3 telefonus, tiksliai nepasakys. Po to, po kelių mėnesių, atėjo, nežino, ar su T. V., ar su dar kažkuo. Prieš tai buvo dvi įmonės, ant kurių dviejų įmonių paėmė telefonus ir tvarkingai mokėjo. Paskui balandžio – gegužės mėnesiais trečia įmonė buvo būtent „(duomenys neskelbtini) “, kai jau atėjo su H. A.. Ir tada jau ėmė telefonus ir kompiuterius. Atėjo D. B., T. V. ir H. A.. Dėl to, ar tai kaltinamasis T. V., gatvėje ji jo galbūt neatpažintų, bet jeigu jis T. V., vadinasi be abejo jie jau buvo susitikę kelis kartus. Kad T. V. buvo atėjęs, tai pagal dokumentus žino. Toliau sutarė dėl sąlygų. „(duomenys neskelbtini) “ direktorius H. A. buvo kartu, rinkosi V. ir B. vieni, bet paskui, kai jau buvo sudaromos sutartys, A. pasirašinėjo sutartis. Paskui už paslaugas jie nesusimokėjo. Ką jie ėmė, tai va būtent tuos telefonus, kurie buvo išvardinti ir tie nešiojami kompiuteriai. Tai jie ėmė per kelis kartus. Tų telefonų jie paėmė 6 vnt. Telefonų modeliai buvo tie, kuriuos ką tik vardino: „HTC“ „Nokia“. Dabar tikrai nesuvardinsiu tais modeliais konkrečiai. Iš jos „(duomenys neskelbtini) “ reikalavo 32000 eurų, nes jie paskaičiavo, kad dar būtų, tai yra kiek būtų klientas sumokėjęs per du metus kartu su sąskaitomis. Ir kiek kainuotų patys telefonai, ir kompiuteriai ir dar kiek klientas butų sumokėjęs. Dviem metams visada buvo sudaromos sutartys. Kokie planai buvo nurodyti dabar jau nebepasakys, nebepamena. Ant sutarčių pasirašinėjo H. A., T. V. bendrininkavo, tame visame jis dalyvavo. Telefonus rinkosi visi trys. Jie tiesiog nuėjo prie vitrinos, pasižiūrėjo, apsitarė, paskui suvardino kuriuos modelius. Nebuvo taip kad vienas A. atėjo. Paėmė tame kaltinime išvardintus telefonus už tą sumą. Na ir kiek žino paskui tie telefonai ir kompiuteriai atsirado lombarduose. Kompiuterius paėmė ko gero kitą dieną. Jie irgi buvo su internetu, su modemais ir su planais, 5 kompiuteriai. Kai kompiuterius ėmė, kad pasirašinėjo tai tikrai H. A., nes pas juos nebuvo tokių nesąmonių, kad gali kažkas už kažką pasirašyti. Taip, žinoma, jis pateikė dokumentus, kaip įmonės atstovas. Dėl to, kokius dokumentus pateikė T. V., tiesiog, ji gal jam kaip privačiam klientui kokias sutartis sudarė. Paėmė 5 kompiuterius, kurie buvo išvardinti kaltinime. Atskirai buvo kompiuteriai prie kiekvieno atskirai buvo modemai su interneto paslaugomis. Seniau tai būdavo tie „flešiukai“, kur dedasi į kompiuterį, kiekvienam kompiuteriui reikėjo po „flešiuką“. Ne taip kaip dabar, vienas modemas ir wifi veikia. Sutartys buvo po 2 metus. Nemokėjo. Telefonus ir kompiuterius sudėjo į maišus ir jie išsinešė kartu. Už paslaugas įmokų negavo. Jie nebekėlė telefono ragelių. Skambino H. A.. Paskui kažkada jį buvo sutikusi (duomenys neskelbtini), pasakė, kad nepasisekė verslas. Paskui, kaip vėliau išsiaiškino. Jį sutikus, ką beprašysi grąžinti, jie buvo naudoti, jų nebegali grąžinti. Ar prašė grąžinti, nepamena. Dėl apmokėjimo sakė, kad nepasisekė verslas. Paskui su ja pačia susiekė iš policijos ar iš kažkokio kriminalinio biuro, iš Vilniaus, pradėjo klausti, nes pasirodo atsirado žmonių, kurie įsigijo tuos kompiuterius ar iš lombardo, ar iš kažkur. Kadangi buvo tokia situacija, kad „(duomenys neskelbtini) “ iniciatyva buvo užblokuoti tų kompiuterių ir telefonų „IMEI“. Užblokavo ir klientai, matyt, kažkur kreipėsi, kad nusipirko, neveikia, kad kažkokia ten situacija, tiksliai nežino. Kai pradėjo daugėti tų telefonų, tada su ja susisiekė, atvažiavo kriminalistai ar kas, ji nežino. Paprašė, kad parodytų kaip kas buvo. Tada viską pasakojo. Dėl to, ar su H. A. pasirašė kokį garantinį raštą, galbūt nepamena, ar jis kažką įnešė, bet galbūt ji jam ir davė kažkokį garantinį raštą. Gal jis pasirašė, kaip dabar pasakėte, bet jis vis tiek nemokėjo. Jeigu jie taip darė, tai jiems buvo nusispjauti ar pasirašyti dar vieną dokumentą, ar nepasirašyti. Ji buvo jauna ir naivi ir labai norėjo užsidirbti. Pardavimuose, kuo daugiau parduosi, tuo daugiau uždirbsi. Dabar ji taip nedarytų. Pamoką gavo. B. tiesiog atėjo, atvedė klientus, kad va, čia jau esu buvęs. Jis kaip pažįstamas klientas, ji jo nežinojo. Jis jau vieną kartą buvo atėjęs į „(duomenys neskelbtini) “, įsigijo pats abonentus, paskui kitą kartą atėjo, atvedė kažką, nes prieš tai buvo dvi įmonės, kurių jis prikvietė, bet tos buvo mokios. Kai vyko sutarčių sudarymas, jie visi kartu buvo, kažką kalbėjo tarpusavyje. „(duomenys neskelbtini) “ turėjo ryšių su V. , dabar prisiminė, kad buvo jungta abonentu ant įmonės „(duomenys neskelbtini) “ ir ten jis buvo direktorius, dėl to ir atpažįsta. Tik atėjo kartu su B., kažkada kelis kartus. Žinojo, kad jis direktorius, nes buvo pateikti dokumentai. T. V. jai kažkada užsiminė, kad jeigu nori jie gali dar tokių klientų, pasakė, kad tokių netikrų, fiktyvių. Ji atsakė ne, nereikia. Tokių, kur galima prijungti, planų padaryti, bet jai nebus mokama. Bet ji puikiai supranta, kad jai atlyginimas yra komisiniai, kai klientas sumoka, tarkim abonentą, tarkim planas yra 20 litų, per 5 mėn. jis sumokės nieko neviršydamas po tą 20 litų ir gaus. Naivu, kad jungtų, žinodama, kad jie nemokės. Ieškinį palaiko, prašo priteisti neturtinės 5000 eurų, o turtinės 405,46 eur., nes du kartus mokėjo už „(duomenys neskelbtini) “ po 700 litų, viso 1400 litų. Taip, du kartus už juos sumokėjo po 700 litų, nes galvojo, kad kažkaip čia viskas gal nurims. Dėl 5000 eurų neturtinės, tiek jai visokių nuostolių, išgyvenimų, stresų, pajuokų darbe. Iki tol turėjo normalų darbą. Žinoma, ir toliau būtų dirbusi. Yra dar ir dabar kolegų, kurie 10 m. praėjo ir dar dabar tą patį darbą turi. Man teko išeiti, jie nutraukė jos sutartį. Po to kai mane atleido įsidarbino po 4 mėn., šiuo metu dirba. Teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios E. S.(Č. s) parodymus, jo juos patvirtino ir juose parodė, kad buvo IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininkė ir šios įmonės vardu sudarė bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “. Pastarosios bendrovės vardu sudarinėjo sutartis dėl mobilaus ryšio telefono abonentų pajungimų, sutarčių pratęsimo, klientų suradimų, taip pat telefono aparatų pardavimų ir keitimų, kompiuterių su Omni connect paslauga pardavimų. 2010-04-30 į jos saloną atėjo pažįstamas D. B. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi T. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi H. A.. Iki to laiko nei T. V., nei H. A. ji nepažinojo. D. B. jos klausė, ar galima vienos įmonės vardu pajungti mobilaus ryšio telefono abonentus su brangiais telefonais. Ant lapelio jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ duomenis bei šios bendrovės direktoriaus H. A. asmens duomenis. Patikrinus pateiktą informaciją D. B. atsakė, kad šiai bendrovei gali pajungti telefonus su abonentais. Po to D. B. į įmonę atvyko su T. V.. Jie išrinko šešis telefonus už 9000,00 Lt be PVM bendrai už 10890,00 Lt, tarp kurių buvo telefonas HTC Desire A8181 (Bravo) Smart, už 1734,7l be PVM, du telefonai HTC Legend A6363 Smart po 1610,74 Lt be PVM, telefonas Nokia N97 Black Mini Smart už 1734,71 Lt be PVM ir telefonas Nokia 2220 S. G. už 230,58 Lt be PVM. Už paimtus telefonus reikėjo sumokėti viso 84,00 Lt. Kiekvienam abonentui buvo suteiktas 99,00 Lt be PVM minimalus prakalbamas mokestis. Sutarus dėl telefonų ir abonentų pajungimo, atėjo D. B. su H. A. ir pastarasis pasirašė ant sutarčių. Ar kartu su D. B. ir H. A. pasirašant sutartis buvo T. V., neatsimena. Prieš telefonų paėmimą kalbėjo apie nešiojamųjų kompiuterių su Omni Connect internetu paėmimo. Tuomet sutarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu taip pat gali duoti penkis kompiuterius su Omni conect planais, kadangi dėl kompiuterių paėmimo apsispręsta nebuvo, sutarė, kad jie išsirinks kompiuterius vėliau ir tuomet pasirašys sutartis. 2010 m. gegužės mėnesį, galimai 5 d., į saloną atėjo D. B., H. A. ir T. V.. Jie išsirinko penkis kompiuterius - Apple MC 207ZH už 3400,00 Lt, ASUS UL50V už 3400,00 Lt, ir DELL Inspirion 1564,00 Lt, 3 vnt. kiekvienas po 2800,00 Lt, bendrai už 15200,00 Lt, taip pat penkis modemus po 489,50 Lt, bendrai už 2447,50 Lt. Sutartis vėl pasirašė H. A.. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini) “ už kompiuterius su modemais ir suteiktais Omni connect planais turėjo mokėti už kompiuterius, kurių kaina buvo 3400,00 Lt, turėjo mokėti 161,00 Lt ir už kompiuterius, kurių kaina buvo 2800,00 Lt, turėjo mokėti 141,00 Lt. Kompiuterius pasiėmė visi trise : H. A., D. B. ir T. V.. Po telefonų ir kompiuterių paėmimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ neapmokėjo nei vienos sąskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos skyrius rugpjūčio mėnesio pradžioje jai pateikė informaciją apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarė 32868,39 Lt žalą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ suteikti abonentai dėl nevykdytų apmokėjimų po trijų mėnesių buvo atjungti. Po to, kai sužinojo, kad apmokėjimai nevykdomi, susiskambino su H. A. (telefono numeriu (duomenys neskelbtini)), kuris jai pasakė, kad jam nepasisiekė verslas, dėl to negalėjo apmokėti sąskaitų. Paprašė, kad jis grąžintų telefonus ir kompiuterius, į ką šis jai pasakė, kad kompiuteriai yra lombarde ir jų gražinti negali. Pasiteiravus, kuriame lombarde, jis jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat H. A. pasakė, kad jis apmokės tik jeigu pats turės pinigų ir, kad D. su T jį apgavo bei iš jo pasiėmė po vieną kompiuterį. Kiek vėliau iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ji gavo nurodymą su H. A. pasirašyti garantinį raštą dėl įsiskolinimo padengimo. Surašius šį garantinį raštą ji buvo susitikusi su H. A. Šiauliuose, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. H. A. pasirašė garantinį raštą, kad kas mėnesį mokės po 700,00 Lt, tačiau šio įsipareigojimo visiškai nevykdė ir paimtų prekių nenorėjo gražinti. 2010-08-13 pavedimu ji į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą už UAB „(duomenys neskelbtini) “ įnešė 700,00 Lt bei 2010-09-15 taip pat iš savo asmeninės sąskaitos įnešė dar 700,00 Lt. Sudarydama sutartis dėl mobiliųjų telefonų bei kompiuterių įgijimo su UAB „(duomenys neskelbtini) “,neįtarė, kad pastaroji bendrovė gali neatsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas. Įtarimo nekėlė, kad visu tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu daugiau rūpinosi D. B.. 2010-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ nutraukė su IĮ „(duomenys neskelbtini) “ sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokėjimo už paslaugas, taip pat dėl to, kad ji nepatikrino sudarydama sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip priklauso visų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini) “, t.y. neišsiuntė užklausimo į internetinį kreditų skyrių Fraud.lt apie UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip įmonės, mokamą. Neišsiuntė todėl, nes žinojo, kad naujai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) “ duoda vieną arba du abonentus (su aparatais arba be). Kas konkrečiai mokėjo už telefonų aparatus ir modemus po 1,00 Lt, neatsimena. Paslaugų teikimo planus UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu rinkosi ir derino D. B. kartu T. V.. Pastarieji kartu rinkosi telefonų aparatus bei kompiuterius. D. B. kelios dienos iki sutarčių pasirašymo buvo pateikęs duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “, o po to visi sutarčių pasirašymai UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu vyko sutartyse nurodytomis dienomis. D. B. su T. V. ir H. A. pasirašant sutartis, imant sutartyse numatytus kompiuterius ir telefonų aparatus, visada buvo kartu, jie tarpusavyje kalbėjosi ir elgėsi kaip pažįstami. Nebuvo, kad H. A. stovėtų nuošaliau nuo D. B. ir T. V. bei nesuprastų, kas vyksta. Tik renkantis telefonų aparatus ir kompiuterius aktyviau tai darė D. B. su T. V., o sutartis UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu pasirašinėjo H. A.. Neatsimena, ar tarp jų buvo kalba, kas kurį telefono aparatą ar kompiuterį ims, kas kuo naudosis. H. A. pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu sutartis, ji viską - telefonų aparatus ir kompiuterius sudėjo į UAB „(duomenys neskelbtini) “ maišus ir padavė D. B., T. V. ir H. A.. (t.5, b.l. 54-55, 56, 57-58). Papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji E. S. (Č. ) parodė, kad ji buvo IĮ "(duomenys neskelbtini) " vienintelė savininkė, ir, kiek atsimena, 2015 metais įmonės veikla buvo sustabdyta, ją likvidavo. Ji iki 2008 metų dirbo "(duomenys neskelbtini) " vadybininke, vėliau įkūrė savo IĮ "(duomenys neskelbtini) ", kurios veikla - "(duomenys neskelbtini) " paslaugų pardavimas bei klientų paieška. Baudžiamoje byloje Nr. 38-1-00025-10 ji buvo apklausta ir davė nuoširdžius ir išsamius parodymus. Kiek žinojo, tiek papasakojo, papildomai ką nors paaiškinti neturi. 2013-01-03 byloje buvo pateikusi civilinį ieškinį, tačiau nutarimas pripažinti IĮ "(duomenys neskelbtini) " civiline ieškove nebuvo priimtas. Dėl D. B., H. A. ir T. V. veiksmų IĮ "(duomenys neskelbtini) " veikla buvo nutraukta ir jai, kaip IĮ "(duomenys neskelbtini) " savininkei bei fiziniam asmeniui, buvo padaryta neturtinė žala. 2010 m. balandžio mėnesį "(duomenys neskelbtini) " su IĮ "(duomenys neskelbtini) " nutraukė bendradarbiavimo sutartį, po ko ji neteko darbo. Kitos veiklos, apart "(duomenys neskelbtini) " paslaugų pardavimo, IĮ "(duomenys neskelbtini) " nevykdė. Žino, kad byloje Nr. 38-1-00025-10 H. A. atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas. Šiuo nusikaltimu jai buvo padaryta 540,46 Eur turtinė žala bei 5000,00 Eur moralinė žala. Viso jai padaryta 5406,46 Eur žala. Savo, kaip liudytojos, parodymus tvirtina, prie jų pasilieka, papildomai paaiškinti nieko neturi, (t.8, b.l. 141-143, 144, t.9, b.l. 2-3, 4).
Iš 2010-09-21 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Č. (S. ) pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį tarp UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " bei pastarajai bendrovei (pirkėjai) perduotus 6 (šešis) mobiliojo ryšio telefonus, 5 SIM korteles, penkis nešiojamus kompiuterius bei 5 modemus. Taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos matyti, kad 2010-08-31 bei 2010-09-15 į UAB (duomenys neskelbtini) “ sąskaitą E. Č. perveda po 700,00 Lt. (t.5, b.l. 59, 60-80)
Liudytojas H. A. teismo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus, juos patvirtino, juose parodė, kad 2010 m. pavasarį tikslaus laiko nepamena, jam iš matymo pažįstamas T. pasiūlė padėti įkurti firmą, kuri užsiimtų krovinių pervežimo tarpininkavimu, t.y. kurie randa krovinius ir suranda vežėjus. Jis paprašė 10 procentų nuo to pelno, kurį vėliau uždirbs jo vadovaujama įmonė. Kadangi jis pats yra statybininkas, apie krovinius nelabai gaudosi, jam T. pasakė, kad jis galėtų padėti. Jis pasakė, kad jo kaip ir verslas yra firmų perpirkimas. T. jam susakė, ką jis turėtų daryti, kokius popierius tvarkytis, norėdamas pradėti verslą. Ti tarpininkaujant, 2010 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, už 300000 Lt įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini) “. T. jam surado šią firmą bei susitarė dėl įsigijimo sąlygų, jis pats tik nuvažiavo į Kauną ir su buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininku pasirašė įmonės pirkimo-pardavimo sutartį bei sumokėjo 3000,00 Lt. Nupirkus įmonę, T. atvažiavo į Šiaulius bei nuvykus į Registrų centrą, padėjo persiregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei surasti buhalterinę apskaita tvarkančią įmonę. Praėjus maždaug dviem ar trim savaitėms nuo įmonės įsigijimo, T. jam pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsigyti telefonus bei kompiuterius (UAB „(duomenys neskelbtini) “ tuo metu dar kompiuterių ir telefonų neturėjo). T. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ duomenų bei pasakė, kad sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini) “ reikia atsivežti dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra šios įmonės direktorius, t.y. įmonės įstatus, įgaliojimą, antspaudą, asmens dokumentą. Pasakė, kad viskas suderinta. Tarp jo ir T. nebuvo kalbos, kiek kompiuterių ir telefonų reikia įsigyti. Kartu su T nuvažiavo į priešais PC „(duomenys neskelbtini) esantį UAB „(duomenys neskelbtini) “ saloną, kur kompiuterių ir telefonų dėžės jau buvo sudėtos bei paruoštos nupirkimui. Visos sutartys UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu jau buvo paruoštos, kurias jis pasirašė nesigilindamas, kadangi T pasitikėjo, be to, pats nelabai gaudėsi tuose reikaluose. Pasirašant dokumentus, dalyvavo T. . Po sutarties pasirašymo, išėjus laukan, T. jam davė vieną iš įsigytų kompiuterių ir vieną telefoną, kitus kompiuterius ir telefonus pasiėmė pats. Jei teisingai atsimena, išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ salono, jų lauke laukė dar vienas asmuo, kuris, kaip suprato, buvo T. draugas. Iš T. kalbos suprato, kad būtent per jį viskas buvo derinama su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl kompiuterių ir telefonų įsigijimo. T. tam asmeniui prie jo padavė vieną UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu įgytą telefoną ir vieną kompiuterį (gali būti, kad prekės jam buvo perduotos analogiškai ne vienu kartu, o per kelis). To asmens vardo ir pavardės neatsimena, tačiau gali būti, kad tas asmuo buvo D. B.. Po prekių įgijimo T. dar kelis kartus jam skambino ir siūlė priimti kažkokius darbuotojus, bet jie patys nesutikdavo eiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2010 m. vasarą verslas į priekį nejudėjo, T pradėjo nebeatsiliepti į skambučius, po to visai pradingo. Pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu sutartis kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius tikėjo, kad įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdys, manė, kad verslas seksis, be to, T. žadėjo, kad daugiausiai dviejų mėnesių laikotarpiu įmonė atsistos ir viskas bus sumokėta, tačiau gavosi taip, kad pats T. buvo apgautas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ realiai jokia veikla nebuvo pradėta. T. neįvykdė savo pažado jam padėti, t.y. padėti pradėti verslą krovinių pervežimo srityje, nors sakė, kad geriausiai supranta pervežimų verslą, yra dirbęs toje srityje. Buvo sutarę, kad T. ateityje įdarbins įmonėje, tačiau konkrečiai dėl pareigų nesitarė. Nors T. pats atsiųsdavo į įmonę galimus darbuotojus, tačiau nė vienas iš jų nesutiko dirbti. Nepavykus surasti darbuotojų, T. pradėjo dingti, taip viskas ir sustojo. Kompiuterius ir telefonus, įgytus iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasiėmė pats T. , o jam padavė tik vieną kompiuterį, kurį jis vėliau už 700,00 Lt užstatė lombarde, bei vieną telefoną, kuris sugedo. T. pasiėmė visus kompiuterius ir telefonus sakydamas, kad kai turės ofisą, tada jam juos atveš. Tačiau vėliau tų kompiuterių ir telefonų jis taip ir neatvežė. T tuo metu pasitikėjo. Dėl įvykio nesikreipė į policiją, nes dėl T. paimtų kompiuterių ir telefonų nenorėjo pasirodyti kvailai, kad taip juo pasitikėjo T perduodamas kompiuterius ir telefonus. (t.5, b.l. 162-163, 167). Papildomos apklausos metu parodė, kad UAB" (duomenys neskelbtini) " darbuotoja, su kuria sudarė sutartis dėl kompiuterių ir telefonų paėmimo UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu, turėjo matyti, kad didžiąją dalį kompiuterių ir telefonų paėmė T. ir jo draugas D. . Sutartis pasirašė per du kartus, viskas vyko kelių dienų laikotarpyje. Pirmą kartą paėmė telefonus, o antrą - kompiuterius. Atvykus į "(duomenys neskelbtini) ", T. su savo draugu jau būdavo ten, sutartys jau būdavo paruoštos, kompiuteriai ir telefonai išrinkti, viskas būdavo iš anksto suderinta, jis tik atvažiavęs abu kartus pasirašė ir patvirtino sutartis UAB "(duomenys neskelbtini) " spaudu, po to jam T. padavė pirmą kartą telefoną, kitą kartą kompiuterį. T. pasakė, kad reikia paimti telefonų ir kompiuterių, kurie bus reikalingi vadybininkams, kuriuos vėliau įdarbins. (t.5, b.l. 172, 176-177). Gavo tik vieną kompiuterį ir nešiojamą telefoną, kad būtų su kuo susisiekti. Pradžiai viskas ėjo sklandžiai. Kaltinamasis panašus į T. . Ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Jeigu tada atpažino, tai taip ir buvo. Tada nieko nebuvo pasikeitęs. Kur sakydavo eiti, ten eidavo. Veiklos taip ir nebepradėjo, nes kol užregistravo, kol surado patalpas, reikėjo baldus išsinuomoti. Neiškarto paėmė kompiuterius. Buhalterija rado firmos neatitikimus. Maždaug 3 mėn. praėjo. Veikla nebuvo pradėta. Jeigu žmonių nebuvo, kaip jis galėjo pradėti. Su „(duomenys neskelbtini) “ atstove, atrodo, po to vieną kartą buvo susitikęs. Sako, ką jis dabar gali pasakyti, jis nieko neturi, iš ko begali mokėti. Jis buvo buhalterijai įsiskolinęs. Jis jai paaiškino situaciją, sako, jis neturi iš ko mokėti. Kai pasijuto apgautas, buvo vėlu.
2013-03-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu H. A. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, kurį apklausos metu įvardijo kaip T. . Nuotraukoje Nr. 2 esantis asmuo yra T. V.. (t.5, b.l. 164-165)
2013-03-14 akistatos tarp H. A. ir T. V. metu užfiksuota, kad H. A. pasiliko prie savo parodymų, o T. V. iš dalies sutiko su H. A. parodymais, pripažinęs, kad jam padėjo nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau tai darė paprašytas paties H. A., neigė jam siūlęs imti ir paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ telefonus bei kompiuterius, jam kaip atlygį už tarpininkavimą įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini) “ atiteko vienas telefonas. (t.5, b.l. 170-172).
2013-03-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu R. G. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, kaip labiausiai panašų į apklausoje nurodytą asmenį, kurį apklausos metu įvardijo H. A.. Nuotraukoje Nr. 1 esantis asmuo yra H. A.. (t.5, b.l. 90-92)
2013-03-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu R. G. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, kaip labiausiai panašų į apklausoje nurodytą asmenį, kurį apklausos metu įvardijo tarpininku. Nuotraukoje Nr. 1 esantis asmuo yra T. V.. (t.5, b.l. 93-95)
2013-03-27 UAB "(duomenys neskelbtini) " rašte Nr. 334 "Dėl informacijos apie suteiktas paslaugas įmonei "(duomenys neskelbtini) " nurodė, kad 2010-05-31 su UAB "(duomenys neskelbtini) " buvo pasirašytos interneto ir fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartys Nr. JM2 1851 ir Nr. JT 316. UAB "(duomenys neskelbtini) " užtikrino UAB "(duomenys neskelbtini) " paslaugų teikimą. Už suteiktas paslaugas UAB "(duomenys neskelbtini) " neatsiskaitė nė karto. (t.5., b.l. 111, 112-120)
2012-12-18 daiktų, dokumentų pateikimo metu H. A. pateikė dokumentus patvirtinančius tai, kad jis 2010-04-27 nusipirko UAB "(duomenys neskelbtini) " akcijas, po ko tą pačią dieną bendrovės direktorius G. Š. atleistas iš direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną į direktoriaus pareigas paskirtas jis. Po ko 2010-05-31 UAB "(duomenys neskelbtini) " su UAB "(duomenys neskelbtini) " pasirašo interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. JM2 1851 ir telefonijos paslaugų teikimo sutartį Nr. JT 316, šių sutarčių pagrindu UAB "(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini), elektroninių ryšių paslaugų tiekėjas "(duomenys neskelbtini) " įdiegia internetą ir telefono liniją Nr. 841-50035, 841211168. 2010-06-01 UAB "(duomenys neskelbtini) " iš UAB "(duomenys neskelbtini) " išsinuomoja patalpas adresu (duomenys neskelbtini). (t.5, b.l. 178, 179-200).
2011-01-04 Skolų valdymo centro rašte Nr. 11-161-1 su pateiktais priedais nurodyta, kad 2010-04-27 Kauno m. 24-ajame notaro biure akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. parduoda, o H. A. nuosavybes teise perka UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini), akcijas. Po ko, 2010 m. balandžio 30 d. H. A., t.y. UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius, pasirašė sutartį dėl viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 889113 ir pateikė prašymus įjungti abonentus ir paslaugas Nr. B228030. Šios sutarties ir prašymų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriui H. A., buvo parduoti šeši telefonų aparatai, iš viso 10974,00 litų (3178,29 Eur) vertės, t.y. HTC Desire A8l81 IMEI Nr. 485587538700044, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) - 2099,00 Lt vertės; Nokia E72 Brown IMEI Nr. 893705885044455, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) - 2099,00 Lt vertės; 2 vnt. HTC Legend A6363 IMEI Nr. 893700585587411, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir 893700102558000 abonento Nr. (duomenys neskelbtini), vieno telefono kaina - 1949,00 Lt, t.y. 2 vnt .- 3898,00 Lt vertės; Nokia N97 Black IMEI Nr. 893700101006669, abonentas (duomenys neskelbtini) - 2599,00 Lt vertės ir Nokia 2220 Slide IMEI Nr. 893700102255444, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) - 279,00 Lt., vertės. Po, ko 2010 gegužės 10 d., UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius H. A., pakartotinai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “ saloną dėl kompiuterių ir modemų įsigijimo. Pateikė 2010 m. gegužės 5 d. prašymą įjungti abonentus ir paslaugas Nr. B229490 ir 2010 m. gegužės 6 d. prašymą įjungti abonentus ir paslaugas Nr. B229878. Šių prašymų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui buvo parduoti 5 nešiojami kompiuteriai, modemai, Sim kortelės t. y. nešiojamas kompiuteris DELL INSPIRON 1564 - 2799,00 Lt vertės, modemas ZTE MF633 - 499,00 Lt vertės, IMEI Nr. 352018034903332, SIM kortelės Nr.89370010100006546607, suteiktas abonento Nr. 8627 72898; nešiojamas kompiuteris DELL INSPIRON 1564 - 2799,00 Lt vertės, modemas ZTE MF633 - 499,00 Lt vertės, IMEI Nr. 352018034892923, SIM kortelės Nr. 89370010200010021892, suteiktas abonento Nr. 686 99620; nešiojamas kompiuteris DELL INSPIRON 1564 - 2799,00 Lt vertės, modemas ZTE MF633 499,00 Lt vertės, IMEI Nr. 352018034898748, SIM kortelės Nr. 89370010200010021900, suteiktas abonento Nr. (duomenys neskelbtini); nešiojamas kompiuteris ASUS UL50VT 049931 - 3699,00 Lt vertės, modemas ZTE MF633 - 499,00 Lt vertės, IMEI Nr. 352018034888541, SIM kortelės Nr. 89370010200010021884, suteiktas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir nešiojamas kompiuteris APPLE MC207ZH/A - 3599,00 Lt vertės, modemas ZTE MF633 - 499,00 Lt vertės, IMEI Nr. 352018034893483, SIM kortelės Nr. 893700102000096120l6, suteiktas abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2010-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “, į.k. 136039711, vienintelis akcininkas yra H. A., nupirkęs iš R. G. akcijas, bei tą pačią dieną buvęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius G. Š. atleistas. (t.5, b.l. 16-35, 36, 37, 38-39, 40).
Kaltinamasis T. V. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino visiškai, parodė, kad nusikalstamos veikos nepadarė, jam H. A. buvo skolingas 700 litų už įmonės suradimą ir atidavė telefoną HTC Legend, daugiau telefonų ir kompiuterių iš jo negavo. Teismas šios kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo T. V. parodymai paneigti nukentėjusiosios E. Č.(S. s) parodymais, kuriuose ji detaliai papasakojo visą įvykių eigą, nurodė, kaip jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri pasireiškė tuo, kad tiek T. V., tiek ir asmuo, kuris yra miręs, kurio atžvilgiu procesas yra nutrauktas, tai yra D. B., įgijo jos pasitikėjimą, nes prieš tai ant įmonių su sutartimi buvo paėmę telefonus ir tvarkingai mokėjo. Tai per šitą pasitikėjimą nukentėjusioji sutiko duoti naujai, nežinomai įmonei didelį kiekį tiek kompiuterių, tiek mobiliųjų telefonų už nemažą kainą. Kaip patvirtino E. Č., T. V. dalyvavo abu atvejus, rinkosi telefonus, H. A. buvo kaip ir pašalinis stebėtojas, jis tik pasirašė dokumentus, ant kurio T. V. ir bando suversti visą kaltę. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kaltinamojo T. V. parodymus paneigia H. A. parodymai, kad T. V., kaip ir žadėjo sutvarkyti įmonę, paaiškino, kad reikės plėsti veiklą, kad reikės daug kompiuterių, daug darbo vietų, gavus telefonus, kompiuterius jam davė vieną telefoną ir vieną kompiuterį, kitus pasėmė sau, po to visas jų ryšys nutrūko, T. V. kažkur dingo. Akivaizdu, kad T. V. iš anksto buvo suplanavęs šią nusikalstamą veiką, tai yra padaryti sukčiavimą, kartu su D. B., nes suorganizavo telefonų ir kompiuterių paėmimą pagal sutartis, H. A. tik pasirašė jau paruoštas sutartis ir paėmė paruoštus telefonus ir kompiuterius. Nukentėjusiosios E. Č. ir liudytojo H. A. parodymus patvirtina kiti bylos objektyvūs duomenys patvirtinantys, kad buvo pasirašytos sutartys, gauti telefonai ir kompiuteriai su modemais, atpažinimo protokolai, kita bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog šie įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog T. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. B., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, turėdamas išankstinę tyčią apgaule savo naudai įgyjo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonų aparatus, nešiojamus kompiuterius ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.
Teismo posėdžio metu apklausiant E. Č., nustyta, kad įvykio vieta yra Tilžės g. 124,Šiauliai, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. V. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. V., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad praeityje teistas 5 kartus, nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, po nusikalstamos veikos padarymo teistas už labai sunkų nusikaltimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskutinį kartą teistas 2020-01-08, nuosprendis įsiteisėjęs, šiuo metu Vilnaius apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 168 str. 1 d., kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, iš padarytų veikų viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia. Administracine tvarka baustas iki 2010-03-15, tačiau per paskutinius 5 metus Administracinių nusižengimų kodekso tvarka nebaustas.(t.7,b.l.148,175), nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplikybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį artimą bausmės vidurkiui numatytam straipsnių sankcijose. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsniu apėmimo būdu, padarytoms nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsniu bendrintina su 2020-01-08 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnį – bausmės vykdymo atidėjimą, nėra.
UAB „(duomenys neskelbtini) “, civilinis ieškinis 1961,19 litų. arba 568 Eur tenkintinas iš dalies, nes 1671,15 lito jau yra priteista iš nuteistojo G. K. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl šioje byloje priteistina tik likusi dalis, tai yra neatlyginta dalis 290,04 lito arba 84 Eur, kurie priteistini iš T. V..
Byloje pareikšas UAB " (duomenys neskelbtini) " civilinis ieškinys 9112.42 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje surinkti įrodymai, kad kaltinamasis padarė nusikaltamą veiką, todėl ieškinys yra įrodytas, realus ir pagrįstas byloje esančias dokumentais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo T. V. civiliniam ieškovui UAB " (duomenys neskelbtini) ".
Nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 405,46 Eur turtinės žalos bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, kadangi yra realus ir pagrįstas, byloje esančiais duomenimis ir priteistinas iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajai E. S.. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 300 Eur sumai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl minėtos nusikalstamos veikos prarado darbą, patyrė išgyvenimus, emocinę depresiją, buvo pakenkta jos įmonės IĮ“(duomenys neskelbtini) “ reputacijai, sustabdyta ir vėliau nutraukta veikla, taip pat atsižvelgiant į suformuota teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose, ir priteistinas iš kaltinamojo T. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 3 (vieneriems) metams 3(trims) mėnesiams.
- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 4(keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo būdu, padarytoms nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, griežtesne bausme apimti švelnesnę ir paskirti T. V. laisvės atėmimą 3 (vieneriems) metams 3(trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2020-01-08 Vilniaus apylinkės teismo paskirta bausme iš dalies sudedant, prie 2020-01-08 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14(keturiolikai) metų 6(šešiems) mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020-01-08 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį.
Tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinį ieškinį 568 Eur turtinei žalai atlyginti, iš dalies ir priteisti iškaltinamojo T. V. 84 (aštuoniasdešimt keturis)Eur UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Tenkinti UAB "(duomenys neskelbtini) " civilinį ieškinį 9112,42(devynių tūkstančių šimto dvylika eurų 42 ct) Eur dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš kaltinamojo T. V. civiliniam ieškovui UAB " (duomenys neskelbtini) ".
Tenkinti nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį dėl 405,46 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajai E. S..
Tenkinti nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisti 300 (tris šimtus)Eur iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajai E. S..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti it nagrinėti: „L. B. AS Lietuvos skyrius sąskaitų išrašus, 1vnt. CD (t.8, b.l. 93-94); liudytojo T. M. apklausos protokolą – 1 vnt. CD (t.6, b.l. 155-156), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.