Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3075-1049/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
1-3075-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12725-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
G. R.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3075-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12725-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.14.3.2.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam G. R., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. R. 2021 m. balandžio 23 d. apie 5.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrasinęs nukentėjusiajam A. Ž. peiliu ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 15 000,00 eurų, tai yra tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis G. R. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. Ž. susipažino (duomenys neskelbtini), kai kaltinamasis dirbo pavėžėju, paveždavo nukentėjusįjį. Pažįstami apie pusantrų metų. Galėjo būti 2021 m. balandžio 23 d., kai jis nuėjo pas nukentėjusįjį ir padėjo jam atlikti remonto darbus. Po to A. Ž. jį pakvietė pavakarieniauti. Vakarienės metu tarp jų įvyko konfliktas, nukentėjusysis jį mokė, kaip gyventi. Dėl pinigų paėmimo kaltinamasis neginčija. Nežino, kiek pinigų iš nukentėjusiojo paėmė. A. Ž. pinigus visada turėdavo prie savęs ir juos rodydavo, reklamuodavo save su tais pinigais, sakydavo, kad va, kaip reikia gyventi. Pinigus paėmė iš nukentėjusiojo rankinės, kuri buvo namo antrame aukšte. Prieš paimant pinigus jis jų iš A. Ž. pareikalavo, turėdamas rankoje peilį, jam sakė atiduoti pinigus, bet atvirai negrasino. Peilį paėmė iš virtuvės, su šiuo peiliu jie pjaustėsi dešrą. Matė, kad nukentėjusysis bijojo peilio, jis buvo išgėręs. Kiek paėmė pinigų, neskaičiavo. Vėliau, tą patį rytą jam būnat (duomenys neskelbtini), paskambino policija. Kaltinamasis pasakė, kad tuoj pat grįžta su pinigais. Atidavė visus pinigus, atsiprašė nukentėjusiojo. Jį sulaikė. Tuos pinigus jis norėjo paaukoti. Savo veiksmus vertina kritiškai. Veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Tėvų neturi, jie žuvo autoavarijoje, kai kaltinamajam buvo 10 metų. Su pinigais į (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs ant tėvų kapų, ten į kompostą išmetė peilį. Pareigūnams papasakojo, kur išmetė peilį, jie jį rado. Pinigų nepaėmė nei cento, policija juos visus grąžino nukentėjusiajam. Kaltinamasis turi draugę, su kuria kartu yra aštuonerius metus, šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis planuoja (duomenys neskelbtini) baigęs mokyklą mokytis toliau. Gimnazijoje mokytis liko kiek daugiau nei metai, taigi, jis dirba ir mokosi. Tai derinti yra sudėtinga. Draugė mokosi (duomenys neskelbtini), padeda jam mokytis. Draugės patarimu, jis kas savaitę anonimiškai lankosi pas psichologę, pas kurią ir toliau planuoja lankytis. Jei teismas suteiktų šansą, jis nebevartotų alkoholio. Gailisi dėl savo veiksmų. Bijo sėsti į kalėjimą, jam baisu, nenorėtų ten atsidurti. Labai atsiprašo.

Išvada dėl G. R. kaltės apiplėšus nukentėjusįjį atėmus jam galimybę priešintis ir pagrobus nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą, grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jo pažįstamas G. R., su kuriuo jam besikalbant, jie išgėrė alaus. G. R. išvyko 2021 m. balandžio 23 d. apie 3.00 val., po to jis apie 5.00 val. grįžo atgal. Praėjus pusvalandžiui G. R. virtuvėje nuo stalo paėmė buitinės paskirties peilį, kurio geležtės ilgis apie 18 centimetrų, ir paėmęs peilį pradėjo nukentėjusiajam grasinti. G. R. nurodė, kad jie liptų į antrą aukštą, kur buvo A. Ž. rankinė. Jiems užlipus į antrą aukštą į miegamąjį, kaltinamasis liepė iš rankinės išimti pinigus ir atiduoti G. R.. Jis išėmė 15000,00 eurų ir juos padavė kaltinamajam. Buvo išsigandęs, streso būsenoje, todėl visko nepamena. Ką kalbėjo, nepamena, nukentėjusysis pasiėmęs pinigus išėjo. Nepamena, kur padėjo peilį. Prašo policijos pareigūnų surasti pinigus, pinigams atsiradus G. R. dėl šio įvykio pretenzijų nereikš. Pinigams atsiradus pareiškimo nerašys, duos šiam pasitaisyti. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad ankstesnius parodymus tvirtina dalinai, kai pareigūnas jį apklausinėjo buvo šoke, išgėręs alaus, todėl neteisingai pasakė, kad jam grasino peiliu. Iš tiesų peiliu jam niekas negrasino. Su G. R. susipažino prieš metus ar seniau, kai šis jį pavežė. Kiek pamena, G. R. buvo pažįstamo pažįstamas. Kažkiek su G. R. pabendravo, šis išsipasakojo apie savo gyvenimą, kad yra našlaitis. Pradėjo su G. R. bendrauti, kartas nuo karto susitikdavo. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, o G. R. pačiame (duomenys neskelbtini). G. R. gyveno gana sunkiai, todėl padėdavo šiam su maisto produktais ir panašiai. Jų santykiai buvo abipusiai – jo pagalba G. R. ir draugystė. 2021 m. balandžio mėnesį G. R. su jo rekomendacijomis įsidarbino (duomenys neskelbtini). Jis pats taip pat dirba šioje įmonėje (duomenys neskelbtini). G. R. tiesiogiai jam nėra pavaldus. Jie su G. R. dažnokai bendraudavo, susitikdavo, šis jam talkininkavo įrengiant namus, kažkiek padėjo. Privačioje aplinkoje susitikdavo maždaug kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites. Susitikdavo dažniausiai pas nukentėjusįjį namuose. G. R. pas jį niekada nenakvojo. Būdavo, kad kartu išgerdavo alaus. Iki 2021 m. balandžio 23d. rimtesnių konfliktų tarp jų nebuvo. Jo požiūriu, G. R. yra jaunas, karštas žmogus, pagal amžių jis jam yra kaip sūnus. Kalbant apie jų susitikimą 2021 m. balandžio 22 d., su G. R. susiskambino telefonu ir susitarė susitikti jo namuose (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo padėti sutvarkyti šiukšles, statybinį laužą. G. R. atvažiavo po darbo, vakare, valandos dabar neprisimena. G. R. kažkiek pagelbėjo sutvarkyti šiukšles, tada nuėjo pavakarieniauti. Be jų tuo metu namuose daugiau nieko nebuvo. Nukentėjusysis gyvena su žmona, tačiau tomis dienomis ši buvo komandiruotėje. Vaikai suaugę, gyvena kitame bute. Po talkos su G. R. išgėrė alaus, kitų svaigalų nebuvo. Per visą naktį išgėrė gal po keturis butelius vidutinio stiprumo alaus, girtumas kažkiek jautėsi. Iš vakaro jokių pykčių, konfliktų nebuvo. Nakties metu G. R. išvyko į savo namus bendrabutyje. Tuo metu G. R., mano, dar neturėjo viršyti leistinų alkoholio kiekio normų. Dėl kokios priežasties G. R. išvažiavo, jis neįvardins, nes to nežino. Konflikto tuo metu, kaip ir sakė, nebuvo. Išvažiuodamas G. R. žadėjo sugrįžti. Sugrįžo gal po valandos. Nepastebėjo, kad grįžęs G. R. būtų buvęs labiau apsvaigęs ar išgėręs. Kai šis grįžo, jie toliau jo namuose gėrė alų, kalbėjosi. Taip jie pabuvo dar gal dvi–tris valandas. Kai norėjo skirtis, G. R. jam pradėjo priekaištauti dėl tų talkų, kad neatsiskaitė, už tai G. R. reikalavo pinigų. Smurto ar grasinimų iš G. R. pusės nebuvo. Kokiais konkrečiai žodžiais šis reikalavo pinigų, neprisimena. Paprasčiausiai jis nenorėjo G. R. „pastatyti į vietą“, nenorėjo šiam suduoti ir kadangi turėjo pinigų krepšyje, ją atidarė ir išėmė apie 15 000,00 eurų, tuos pinigus padavė G. R.. Krepšys su pinigais buvo antrame aukšte, miegamajame ant spintelės. Alų gėrė pirmame aukšte, svetainėje. Galvojo, kur šis nueis su tais pinigais. Kodėl pirmoje apklausoje pasakė, kad buvo grasinama peiliu, jis neprisimena, jam buvo pyktis, nes G. R. nepakėlė ragelio į jo skambučius. Alų jie gėrė prie stalo, ant stalo buvo peilis, kuriuo pjaustė užkandą. Gali būti, kad G. R. tuo metu, kai reikalavo iš jo pinigų, pjaustė peiliu užkandą, tačiau peiliu šis negrasino. O pinigus G. R. atidavė todėl, kad galvojo šis niekur su pinigais nenueis. Paėmęs pinigus, G. R. išėjo per duris. Fiziškai G. R. nebandė sulaikyti, nes yra pažįstami. Gal tik paklausė, kur G. R. eina. Ką G. R. darė išėjęs iš jo namų, jis nematė. Bandė šiam skambinti, skambino kelis kartus, pakėlė vieną kartą, tačiau nutrūko ryšys. Tuomet paskambino į policiją, neprisimena, ką tiksliai pasakė, turbūt kalbėjo, kad žmogus išėjo su pinigais. Atvykus pareigūnams, dar kartą G. R. paskambino, šis atsiliepė, klausė, kur šis dingo, sakė, kad yra pareigūnai. G. R. sakė, kad grįžta. Nepamena, ar buvo kokia kalba apie peilį, pinigus. Nematė, kad išeidamas G. R. būtų išsinešęs kokį peilį. Neieškojo peilių, todėl negali atsakyti, ar peilių namuose trūksta. Pirmoje apklausoje apibūdino peilį, su kuriuo pjaustė produktus prie stalo, kai gėrė alų. Nežino, ar tas peilis dabar yra pas jį namuose. Namuose turi ne vieną peilį ir jie visi panašūs. Telefoninio pokalbio su G. R. neįrašinėjo. Po pokalbio sugrįžo į namus ir daugiau G. R. nematė. To pareigūnų ekipažo, kuris pirma atvyko, taip pat nematė. Kokiomis kupiūromis buvo G. R. paimti pinigai, jis neprisimena, mano, kad po 50,00 ir 100,00 eurų. Tai jo asmeniniai pinigai, santaupos, turi įprotį laikyti grynus pinigus, reikėjo susimokėti už baldus, visa kita. Nežino, ar G. R. žinojo, kad jis namuose turi nemažą sumą grynų pinigų, to neafišuodavo. Pinigai buvo įdėti maišelyje, dar, turbūt, įdėti į voką. Jam nežinoma, kad G. R. vartotų narkotikus ar kitas panašias medžiagas. Jokių darbo santykių su G. R. neturi ir neturėjo. Kaip sako, G. R. jam pagelbėdavo namuose, tačiau tai buvo talkos principu. Tarpusavio skolų, kažkokių finansinių santykių tarp jų nebuvo. Jokių pretenzijų G. R. neturi, tik nori atgauti savo pinigus. Jeigu pinigai saugomi policijoje, prašo juos grąžinti. Atgavęs pinigus, civilinio ieškinio nereikš. Po šito įvykio su G. R. nebendravo. G. R. jis laiko savo draugu. Kaltinimų iš G. R., kad yra padaręs šiam kažką blogo, nėra girdėjęs. Jo supratimu, G. R. teisės tuos pinigus paimti neturėjo (1 t., b. l. 58–60).

Liudytoja E. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba vyriausiąja patrule Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. 2021 m. balandžio 23 d. patruliuojant su kolega E. Č., apie 6.25 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją apvogė pažįstamas asmuo. Į įvykio vietą atvyko greitai, mano, kad per kelias minutes, juos kieme pasitiko pranešėjas A. Ž.. Neblaivus ar apsvaigęs šis neatrodė. A. Ž. paaiškino, kad iš vakaro 2021 m. balandžio 22 d. apie 23.00 val., pas jį į svečius atėjo pažįstamas G. R.. Asmenys buvo kartu pas A. Ž. namuose, gėrė alų, po vidurnakčio, tai yra apie 2.00 val., G. R. iš A. Ž. namų išėjo, tačiau apie 5.00 val. sugrįžo ir su A. Ž. sukonfliktavo. Dėl ko sukonfliktavo, A. Ž. nepasakė, nors jie klausė, A. Ž. tą klausimą stengėsi apeiti. Anot A. Ž., konflikto metu G. R. iš virtuvės pasiėmė peilį ir laikydamas jį rankose, grasino A. Ž. bei reikalavo pinigų. Tuomet A. Ž. nubėgo į antrą namo aukštą, ten bandė durimis atsiremti nuo G. R., tačiau išsigando dėl savo gyvybės, todėl iš savo rankinės išėmė 15 000,00 eurų ir juos atidavė G. R., kuris pasiėmė pinigus ir pasišalino iš A. Ž. namų. A. Ž. sakė, kad tie pinigai yra santaupos, kad įsirenginėja namus, pirko butą vaikams ir reikėjo grynųjų. Buvo užėję pas A. Ž. į namus, aplinka buvo tvarkinga, nieko nesimatė. Bendraujant su A. Ž., šis jų prašymu paskambino G. R., įjungė telefono garsiakalbį, girdėjo, kaip G. R. sakė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). A. Ž. G. R. sakė grįžti ir atiduoti pinigus, dar sakė, kad jeigu grąžins pinigus, nerašys pareiškimo. G. R. klausė, ar tikrai, šis neneigė, kad pinigai pas jį, taip pat neneigė, kai A. Ž. pradėjo kaltinti, kad užpuolė su peiliu. Paskui telefonas buvo perduotas kolegai, kuris paklausė, kur G. R. yra, paaiškino, kad reikia atvažiuoti ir atvežti pinigus. G. R. geranoriškai sutiko atvažiuoti. Iš balso G. R. jai pasirodė išsigandęs, nors kalba buvo pakankamai rišli. G. R. atvažiavo gal po poros valandų, jie laukė automobilyje gretimoje gatvelėje. G. R. automobilio spalvą, numerius, markę (valstybiniame numeryje figūravo skaitmenys 053, markė „Audi“, mėlynos spalvos) jiems nurodė V. Ž. Kai pamatė, kad šis automobilis atvažiuoja, jį sustabdė. G. R. tą automobilį vairavo, be jo kitų asmenų automobilyje nebuvo. Iš duomenų bazės žinojo, kad G. R. yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. G. R. bendravo geranoriškai, pasakė, kad pinigai yra ant keleivio sėdynės po rankine. Jie ten nežiūrėjo, paliko atlikti apžiūrą nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams, kurie netrukus atvažiavo. Paklausus, kur peilis, G. R. sakė, kad peilį išmetė kažkur prie kapinių. G. R. neneigė grasindamas peiliu pagrobęs iš V. Ž. pinigus, tik nenurodė konkrečių savo elgesio motyvų, užsiminė tik tiek, kad su V. Ž. turėjo kažkokius ankstesnius nesutarimus. Vėliau areštinėje G. R. jai pripažino, kad elgėsi neadekvačiai, nes vartojo kokainą. Apsvaigęs G. R. neatrodė, buvo ramus, tik tiek, kad buvo išsiplėtę akių vyzdžiai. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas G. R. blaivumas, nustatyta 0,06 promilės. G. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo neturint tam teisės. Jie G. R. sulaikė ir nuvežė į areštinę. Toliau įvykį paliko aiškintis Kauno apskrities VPK nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams (1 t., b. l. 91–93).

Liudytojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pirmiau minėtuose liudytojos E. Č. paaiškinimuose (1 t., b. l. 87–88).

Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. balandžio 23 d. dirbant tyrėja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas pranešimas apie plėšimą, įvykusį adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą buvo susisiekta su budėtoju, įvykio vietoje buvusiais patrulių rinktinės pareigūnais ir sužinota, kad nukentėjusįjį grasindamas peiliu apiplėšė pažįstamas asmuo – G. R.. Taip pat žinojo, kad su G. R. kažkas susisiekė ir šis grįžta į nukentėjusiojo namus ir atveža pagrobtus pinigus, tai yra 15 000,00 eurų. Per budėtoją buvo patikrintos G. R. naudojamo telefono abonento koordinatės ir nustatyta, kad šis iš tiesų juda link (duomenys neskelbtini). Prie nukentėjusiojo namų galima privažiuoti iš skirtingų gatvių, todėl jie laukė prie vienos iš gatvių, o patrulių rinktinės pareigūnai laukė kitoje vietoje. Per radijo ryšį patrulių rinktinės pareigūnai informavo, kad įtariamasis atvažiavo ir buvo sulaikytas, šio automobilyje rasti pinigai. Pagal pirminę informaciją žinojo, kad nukentėjusiajam buvo grasinta peiliu. Įtariamojo automobilį ji paskui pati apžiūrėjo, tačiau peilio nebuvo. Paskui iš kolegų sužinojo, kad G. R. pasakė, jog peilį išmetė prie kapinių, kur buvo nuvažiavęs. Kolegos susisiekė su tos vietovės pareigūnais ir pagal įtariamojo nurodytą vietą peilis buvo rastas ir išimtas. Ji pati su nukentėjusiuoju bendravo minimaliai, į nukentėjusiojo namų vidų nebuvo užėjusi. Matė nukentėjusįjį kieme, kai paaiškėjo, kad pinigai atsirado, nukentėjęs pasidarė vangus, lyg norėjo viską baigti, sakė, kad nebeturi pretenzijų, kad galbūt neverta pradėti ikiteisminio tyrimo. Kas jai papasakojo šio įvykio aplinkybes, tiksliai neprisimena, galėjo papasakoti nukentėjusysis arba kolegos. Informacija buvo tokia, ką policijai sakė nukentėjusysis, kad šis su G. R. vartojo alkoholį, nukentėjusysis parodė ar pasigyrė G. R., kad turi pinigų, tuomet kilo konfliktas, G. R. pagrasino nukentėjusiajam peiliu ir pinigus pagrobė. Su įtariamuoju G. R. visai nebendravo, matė tik tiek, kad šis buvo uždarytas į policijos automobilį. Daugiau apie šitą įvykį nieko nežino. (1 t., b. l. 100–102).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Fotografuota (1 t., b. l. 8–24).

Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), gatvėje stovintį automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), matyti, kad ant priekinės keleivio sėdynės padėtas mėlynos spalvos krepšys, po kuriuo yra polietileninis maišelis su pinigais, t. y. kupiūromis po 50 eurų, iš viso – 300 kupiūrų, bendra suma – 15 000,00 eurų (1 t. b. l. 25–27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. Ž. 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jam dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12725-21 buvo bendrauta su sulaikytuoju G. R., kuris pokalbio metu nurodė, kad peilį įdėjo į žaliųjų atliekų konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje prie kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Siekiant peilį surasti, buvo susisiekta su Šiaulių apskrities VPK budėtoju, kuris nurodytu adresu nusiuntė Kelmės PK reagavimo skyriaus vyr. tyrėją L. L., kuriai buvo duota užduotis atlikti apžiūrą ir surasti peilį. Nuvykusi L. L. nurodytame konteineryje rado peilį ir atliko įvykio vietos apžiūrą (1 t., b. l. 38)

Iš 2021 m. balandžio 23 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, privažiuojamos kapines. Važiuojant toliau (duomenys neskelbtini) gatve, kairėje pusėje, prie kapinių matoma aikštelė, kurios danga – asfaltas. Aikštelėje matomas pastatytus atliekų konteinerius. Tarp konteinerių matoma pastatyta medinė stačiakampė dėžė su užrašu „Žalios atliekos“, kuri skirta žalioms atliekoms talpinti. Apžiūrint dėžėje esančias atliekas, tarp atliekų, matomas įkištas buitinės paskirties peilis. Peilio rankena juodos spalvos su oranžinės spalvos antgaliu. Peilio bendras ilgis 32 cm, rankenos ilgis – 13 cm, geležtės ilgis – 19 cm. Ant geležtės matomas užrašas „FISKAR QUALITY SINCE 1649“. Peilis paimtas, supakuotas į kartoninę dėžę (1 t., b. l. 43–54).

Iš Bendrojo pagalbos centro atsiųstų telefoninių pokalbių garso įrašų 2021 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad jam užfiksuota, jog įjungus failą „2021_04_23_06-12-16_37063396999“ girdimas garso įrašas (trukmė – 42 sekundės): Moteriškas, tikėtina BPC darbuotojos, balsas (toliau –M): „Klausom“. Vyriškas, tikėtina A. Ž., balsas (toliau – V): „Sveiki“. M: „Sveiki, kas atsitiko?“. V: „A, mane apvogė žmogus“. M: „Pažįstamas?“. V: „Taip“. M: „Iš kur skambinat, rajonas koks? Iš kur skambinat sakykit adresą? V: „Palaukit“. Įjungus failą „2021_04_23_06-48-47_37063396999“ girdimas garso įrašas (trukmė – 1 minutė 35 sekundės): Moteriškas, tikėtina BPC darbuotojos, balsas (toliau – M): „112 klausom“. Vyriškas, tikėtina A. Ž., balsas (toliau – V): „Sveiki“. M: „Laba diena“. V: „Žiūrėkit, jeigu žmogus užėjo, pažįstamas buvo, kalbėjom ir jisai pradėjo grasindamas peiliu iš manęs pavogė 15 000“. M: „Tai jūs juk skambinote?“. V: „Taip, skambinau“. M: „Dabar dėl ko skambinate?“. V: „Prašau?“. M: „Pakartotinai dėl ko skambinate?“ V: „Dėl vagystės grasinant nužudyti“. M: „Tai čia bus (duomenys neskelbtini) gatvė?“ V: „Taip“. M: „Namo numeris?“ V: „(duomenys neskelbtini)“. M: „(duomenys neskelbtini)?“ V: „Čia yra, kaip sakyt, blokuoti namai per garažus“. M: „Ir jūsų vardas?“ V: „A.“. M.“ „ O pavardė“? V: „Ž.“. M: „Tai yra informuota, su jumis turėjo susisiekti policija. Ar kalbėjote jau?“ V: „Ne dar“. M. „Tai taip...apvogė. Nenukentėjot, sakėt, ar nukentėjot?“ V: „Nu, jei (nesuprantamas žodis), nukentėjau“. M: „Tai iš namų buvo, taip?“ V: „Taip“. M: „Tai yra (duomenys neskelbtini)?“ V: „Taip“. M: „Durų kodo nėra tenais?“ V: „Prašau? Ne ne ne“. M: „Yra informuota, dar papildomai informuosim, kad pasakėt namo numerį, gerai tada“. V: „Gerai“. M: „Aha, viso gero“. V: „Kol kas“ (1 t., b. l. 106–108).

Iš įvykio vietoje dirbusio policijos pareigūno kūno kameros vaizdo-garso įrašų 2021 m. gegužės 12 apžiūros protokolo matyti, kad įjungus failą „2021_0423_065818_001.MP4“ matoma, kaip per praviras duris iš kiemo užeinama į gyvenamąjį namą. Įrašo data „2021-04-2“3, pradžios laikas – 6.58 val. Viduje pasitinka A. Ž., kuris prie ausies laiko mobilųjį telefoną. Pareigūno paklaustas, ar skambino jis, A. Ž. atsako, kad taip. Pareigūnas klausia, ar A. Ž. dabar šneka. A. Ž. sako, kad iš policijos skambina. Kalbėdamas telefonu, A. Ž. sako: „Nebuvo daugiau nieko. Ne, tik simboliškai. Maždaug įsivaizduoju, tačiau gatvės ir adreso negaliu įvardint. Galėsiu, taip. Ant 15 (?)“. A. Ž. baigia telefoninį pokalbį ir pasisveikina su atvykusiais pareigūnais. Į pareigūno klausimą, kas nutiko, A. Ž. atsako: „Kolega buvo svečiuose ir jam kažkas tai susimaišė su galva ir jis pasiėmė peilį iš virtuvės, grasindamas, dar gyniausi ir pagrobė iš manęs pinigus“. Į pareigūno klausimą, kelinta valanda buvo, A. Ž. atsako: „Jau buvo ryte, nu, gal prieš pusantros valandos“. Į pareigūnės klausimą, ar po laiko pamatė, kad pinigų nėra, A. Ž. atsako: „Ne, jisai man grasino peiliu ir kadangi pinigai buvo rankinėj“. Į pareigūnės prašymą pasakyti to savo kolegos duomenis, A. Ž. atsako: „G. R., berods (duomenys neskelbtini) gimimo. Jis registruotas J(duomenys neskelbtini), o gyvena kažkur tai (duomenys neskelbtini), čia kur policijos komisariatas (duomenys neskelbtini). Ten yra bendrabutis“. Į pareigūno klausimą, nuo ko viskas prasidėjo, A. Ž. atsako: „Nu, kaip pasakyt, gal kažkiek apsižodžiavom, jisai žinojo, kad pas mane yra pinigai ir pasiėmė peilį, pradėjo grasint ir.....“. Į pareigūno klausimą, ar tuos pinigus pats išsitraukė, ar jis (A. Ž.) pats padavė, A. Ž. atsako: „Jo, kai grasino, aš pats padaviau“. Į klausimą, ar jis (G. R.) buvo su automobiliu, A. Ž. atsako: „Ne, jis buvo be automobilio“. Pareigūnų paprašytas, A. Ž. nurodo G. R. požymius, aprangą. Į pareigūno klausimą, ar jie bendradarbiai, A. Ž. atsako: „Ne, mes tik šiaip pažįstami“. Pareigūnė paprašo, kad A. Ž. pasakytų savo duomenis, o pareigūnas, kuris turi kamerą, išeina į kiemą kur, tikėtina, kalba telefonu arba radijo ryšiu. Įjungus failą „2021_0423_070319_002.MP4“, pareigūnas, būdamas kieme, kalba, tikėtina, telefonu arba radijo ryšiu. Įrašo data – „2021-04-23“, pradžios laikas – 7.03 val. Pareigūnas pasako, jog tikėtina, iš A. Ž. sužinotą informaciją, kad pažįstamas grasino peiliu ir jisai (A. Ž.) atidavė 15 000,00 eurų. Jie buvo iš vakaro, o ryte apsipyko. Neatrodo, kad būtų „gatavas“, gal ir išgėręs, baisiai neatrodo, normaliai visai (tikėtina, kad kalba apie A. Ž. blaivumą). Tas, kur griebė peilį, žinojo apie pinigus. Pareigūnas sako, kad aplinka tvarkinga, naujas namas, „Porsche“ kieme stovi, gali būti, kad tokią sumą galėjo turėti rankinuke. Pareigūnas nueina į namo vidų, iš pareigūnės paima knygelę ir vėl grįžęs į kiemą padiktuoja A. Ž. ir G. R. asmens duomenis. Vėl grįžęs į namo vidų pareigūnas klausia, ar atsimintų, kur jo (G. R.) namas randasi. A. Ž. atsako, kad bendrabutyje, buto nežino. Į pareigūno klausimą, ar šiandien išgėręs, A. Ž. atsako: „Alaus gėriau“. Pareigūnas prašo parodyti tą bendrabutį, A. Ž. sutinka. Įjungus failą „2021_0423_071101_003.MP4“ (įrašo data – „2021-04-23“, pradžios laikas – 7.10 val.), matyti, kad filmuojama tarnybiniame automobilyje, pareigūnas sako, kad ant (duomenys neskelbtini) yra kamera. Išlipęs iš automobilio pareigūnas nueina į gyvenamo namo vidų, paprašo patikrinti A. Ž. blaivumą. A. Ž. tikrintis atsisako (1 t., b. l. 112–114).

Iš vaizdo-garso įrašo iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio 2021 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad įjungus failą „K1721 (duomenys neskelbtini) PTR_ch3_20210423072355_20210423075225.avi“ matomas vaizdo įrašas, girdimas garsas. Įrašo data – „2021-04-23“, pradžios laikas – 7.23 val. Filmuojamas policijos tarnybinio automobilio salonas, automobilio priekyje sėdi du policijos pareigūnai, į galinę keleivio vietą ateina ir atsisėda pranešėjas A. Ž., automobilis pradeda važiuoti. Aprašoma tik informacija, galinti turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Pareigūnė kompiuterio monitoriuje A. Ž. parodo asmens, panašaus į įtariamąjį G. R., nuotrauką ir klausia: „Ar šitas asmuo?“. A. Ž. atsako: „ Taip, čia dar jaunesnis“. A. Ž.: „ Dar bandžiau jam skambinti, ragelis išjungtas“. Pareigūnė paprašo, kad A. Ž. padiktuotų „jo“ numerį, A. Ž. padiktuoja numerį (duomenys neskelbtini). Į pareigūnės klausimą, kaip jisai atvažiavo, A. Ž. atsako, kad su „(duomenys neskelbtini)“. Į pareigūnės klausimą, kokiu pretekstu G. R. grįžo apie 5.00 ryto, A. Ž. atsako, kad jam, matyt, susisuko protas, prikalbėjo nesąmoningų dalykų. Į pareigūno klausimą A. Ž. atsako: „Mes gyvenom (duomenys neskelbtini) rajone, susipažinom, norėjom padėt žmogui, kadangi jo tėvai žuvę, yra du broliai ir sesuo. Kažkaip padirbdavo pas mus truputėlį. Toks ir buvo susipažinimas. Bandė į kelią išvesti, kad į užsienį išvažiuotų ir taip toliau“. Pareigūnas klausia, ar pinigus su visa rankine paėmė, A. Ž. atsako, kad ne, rankinė čia yra. Pareigūnė klausia: „ O tą peilį, kur jisai buvo pasiėmęs, kur padėjo tą peilį?“. A. Ž. atsako, jog „berods, išsinešė“. Į pareigūnės klausimą kaip peilis atrodo, A. Ž. atsako: „Toks jau nemažas, 18, sakykim, centimetrų. Duoną raikyt peilis. 18 centimetrų ašmenys“. A. Ž.: „Kadangi jis dirbdavo, žinodavo, kad tų grynų turėjau, kadangi mes butą ir sau tvarkėmės ir vaikams, tų grynų visą laiką būdavo, bet jis priekaištaudavo, kad tu čia prisivogęs. Aš tikrai dirbu darbą sąžiningai, įsivaizduodavo, kad aš galiu kombinuot, vogt“. Į pareigūno klausimą A. Ž. atsako, kad dirba (duomenys neskelbtini). A. Ž. sako: „Šiaip jis nėra toks piktybiškas, nežinau“. Pareigūnas klausia, ar jam būdavo anksčiau taip „susisukę“, gal išgėręs buvo daugiau. A. Ž. atsako: „ Galbūt, nu, sakykim, kai išgeria truputėlį jam ten protas“. Į pareigūno klausimą, ar jis turėjo automobilį, A. Ž. atsako, kad turėjo AUDI A4, valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena. Į pareigūno klausimą, ar po to įvykio kalbėjo su juo telefonu, A. Ž. atsako: „Tai aš jam skambinau, jisai kalbėjo“. Į klausimą, kada jam skambino, jam (G. R.) tik išėjus iš namų, kažkur po penkių, A. Ž. atsako: „Taip“. Į klausimą, ką jis sakė per telefoną, A. Ž. atsako, kad jisai neadekvačiai sakė. A. Ž. sako, kad pirmiau jam skambino, o ne policijai. A. Ž. kažkam skambina, prisiskambinęs sako : „Kur esi? Mes su policija laukiam prie bendrabučio. Kur tu esi, aš klausiu, kur esi?“. A. Ž. perduoda telefoną policijos pareigūnui. Pareigūnas paėmęs telefoną sako: „Sveikas, G.“, klausia, kur pašnekovas randasi. Girdisi kaip pašnekovas (galimai G. R.) atsako, kad (duomenys neskelbtini) ant tėvų kapų. Į pareigūno klausimą, ar buvo šiandien naktį (duomenys neskelbtini) ir, ar įvyko konfliktas su A., pašnekovas atsako, kad įvyko, kad vyksta ilgai konfliktai tarp jų, kad susipyko, daugiau nieko“. Į klausimą, ar neįvyko jokio incidento su peiliais ir panašiai, pašnekovas atsako“ „Nu, tikrai žinokit ne“. Paprašo duoti su A. pakalbėti. Telefonas perduodamas A. Ž., šis sako: „G., klausau. Kur tu pabėgai?“. Pašnekovas atsako: „Aš tai nepabėgau“. A. Ž. sako: „Jeigu įmanoma, grįžk, susitvarkom reikalus ir nereikšim jokių pareiškimų ir tada išsiskirstom, kad nereiktų sėst į teisiamųjų suolus labai plačiai ir taip toliau ir pinigus atveži. Nes tai bus, pats supranti kaip, – ilgi metai kalėjime“. Pašnekovas: „ Bet tu man prižadi, kad viskas bus gerai?“. A. Ž.: „ Jeigu nori sėsti į kalėjimą 5 metam, tai prašau, sėsk“. Pašnekovas: „ Nu, tai ar galim susitart gražiuoju, nes aš žinok netylėsiu irgi“. A. Ž.: „Tu tu netylėk, mane nužudyt norėjai ir apvogei. Tai tu ten savo versijas turi, tu esi už pasikėsinimą nužudyt ir apvogimą, tai tavo yra 5 metai kalėjimo. Tai jeigu tu nori atsisėst į kalėjimą 5 metam, tai sėsk. Pasėdėsi Pravieniškėse, suprasi koks gyvenimas yra“. Pašnekovas: „A., ar girdi mane? Susitariam draugiškai. Tu viską... atsisakyk, aš atvažiuoju pas tave...“. A. Ž.: „ Nu, aš nežinau, ar čia galima dabar taip susitart, sakykit policija. Jeigu tu atvažiuoji prie namų ir aš atsisakau rašyt pareiškimą, tu atsiskaitai, policija tai užfiksuoja, tai vienas išsprendimo būdų. Jeigu ne, nu tai sėsk 8 ar 5 metam ir galėsi sėst“. Pašnekovas: „Nu, tvarkoj, tai aš atvažiuoju“. A. Ž.: „Už kiek laiko būni, policija klausia“. Pašnekovas: „ u, tai kol atvažiuosiu nuo (duomenys neskelbtini), pasistengsiu kuo greičiau. Kur tu būsi, namuose?“. A. Ž.: „Aš būsiu namuose, mane policija veža link namų, nežinau, kiek čia laukti reikės“. Pašnekovas sako, kad važiuoja, kad pasikarščiavo. A. Ž. vėl kalba apie kalėjimo bausmę ir sako: „Tu manęs vos nenužudei“. Pašnekovas: „Aš tikrai tau nieko nedariau“. A. Ž.: „Tu mane, aš tau sakau, gyniausi, kelis kartus durimis atsirėminėjau, kad tu manęs nenužudytum. Tai girdi policija. Ir aš tau atidaviau pinigus dėl to, kad tu manęs nenužudytum. Tai yra baisus nusikaltimas. Laukiam“. Pašnekovas: „Tai gerai, aš atvažiuoju pas tave iki namų, bet, A., prižadėk man“. A. Ž.: „Ką tau prižadėt?“. Pašnekovas: „ Kad daugiau taip niekada gyvenime nebus, gerai? Laikiau draugu (?)“. A. Ž.: „ Tai aš irgi galvojau, kad tu draugas“. Pašnekovas: „ Nu, bet A....“. A. Ž.: „Gerai, laukiam, daugiau neturiu jokių komentarų“. Pašnekovas: „ Tvarkoj, iki“. Telefoninis pokalbis baigiamas. Pareigūnė klausė, ar ten (duomenys neskelbtini) tikrai jo tėvų kapai, A. Ž. atsako, kad (duomenys neskelbtini) rajone kažkur palaidoti. Pareigūnas sako, kad jo telefoną rodo kažkur (duomenys neskelbtini), tai jis nemeluoja. A. Ž.: „Man jo gaila, jeigu yra įmanoma, jisai atveš man pinigus, aš tikrai galiu pareiškimo nerašyti“. Pareigūnas: „Nuo jūsų priklauso, norit rašyt ar nenorit, kad būtumėt sužalotas, būtų be jokių klausimų tas pareiškimas, o dabar čia nuo jūsų priklauso. Pagailėsit žmogaus, duosit dar šansą ar ne“. A. Ž.: „ Aš jam dar galiu vieną šansą duot. Aišku, jo akyse nenoriu matyt ir nematysiu. Kaip žmogaus man jo gaila. Buvo sudėtinga ten jo vaikystė. Periodas, kiek jie ten patyrė, jie ir bėdų turguj buvo, ir paramą gavo, ir butą įsigijo ten jie kaip trys vaikai, našlaičiai ir taip toliau ir panašiai. Tikrai jiems ne pyragai buvo, bet, nu. Bet netikėjau, kad taip gali elgtis. Buvo pasitikėjimas ir parama. Ir skolų turėjo, ir antstoliams turėjo ir visa kita ir buvo padėta. Nuo širdies, kaip savo vaikams“. Į pareigūnės klausimą, ar pirmą kartą apvogė, A. Ž. atsako: „Tikrai pirmą kartą. Visą laiką tai duodavau. Tikrai negalvojau, kad su peiliu gali, nu, buvo tikrai tokia baimė, kad gali ir, kaip sakyt, nu, tiesiai šviesiai sakant – nužudyt“. 7.52 val. įrašo pabaiga. (1 t., b. l. 115–118).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados (tyrimas pradėtas 2021 m. balandžio 26 d.) matyti, jog joje konstatuota, kad G. R. šlapime rasta kokaino, benzoilekgonino, elgonino metilo esterio (1 t., 147).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad A. Ž. buvo grąžinti pinigai – 15 000,00 eurų (1 t. b. l. 81–82).

Iš 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad G. R. buvo grąžintas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 135–136).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas G. R. dėl plėšimo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, tai yra pagrobiant didelės vertės svetimą turtą pasitvirtino. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų E. Č., E. Č., M. P. parodymai, Bendrojo pagalbos centro telefoninių pokalbių garso įrašų analizė, įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo-garso įrašų apžiūros protokolai, automobilio bei įvykio vietos apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. R. 2021 m. balandžio 23 d. apie 5.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrasinęs nukentėjusiajam A. Ž. peiliu ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 15 000,00 eurų.

Kaltinamasis G. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vakarieniaujant pas nukentėjusįjį A. Ž. pastarojo namuose, kaltinamasis, laikydamas rankoje iš virtuvės paimtą peilį, iš nukentėjusiojo pareikalavo atiduoti pinigus, kuriuos nukentėjusysis turėdavo prie savęs ir ne kartą nukentėjusiajam buvo rodęs, pinigus kaltinamasis paėmė iš antrame namo aukšte buvusios nukentėjusiojo rankinės, pinigų neskaičiavo, peilį išmetė komposto dėžėje nuvykęs į (duomenys neskelbtini) miestelio kapines, kur yra palaidoti jo tėvai.

Šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo A. Ž. parodymai įvykio vietoje, kad būnant pas jį namuose, G. R. virtuvėje nuo stalo paėmęs buitinės paskirties peilį, pradėjo nukentėjusiajam grasinti, G. R. nurodė, kad jie liptų į antrą aukštą, kur buvo A. Ž. rankinė, o jiems užlipus į antrą aukštą į miegamąjį, kaltinamasis liepė iš rankinės išimti pinigus ir atiduoti G. R., ką išsigandęs ir būdamas streso būsenoje nukentėjusysis ir padarė, tai yra jis išėmė 15 000,00 eurų ir padavė G. R..

Bendrojo pagalbos centro telefoninių pokalbių garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotos analogiškos į minėtą pagalbos centrą paskambinusio A. Ž. nurodomos aplinkybės, kad pas jį buvęs jo pažįstamas pradėjęs jam grasinti peiliu iš jo pavogė 15 000,00 eurų. Minėtos apie įvykį nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės sutampa ir su liudytojais apklaustų į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų E. Č., E. Č. parodymais, kad kieme juos pasitikęs pranešėjas A. Ž. paaiškino, jog konflikto metu G. R. iš virtuvės pasiėmė peilį ir laikydamas jį rankose, grasino A. Ž. bei reikalavo pinigų, tuomet A. Ž. nubėgo į antrą namo aukštą, ten bandė durimis atsiremti nuo G. R., tačiau išsigando dėl savo gyvybės, todėl iš savo rankinės išėmė 15 000,00 eurų ir juos atidavė G. R., kuris pasiėmė pinigus ir pasišalino iš A. Ž. namų. Liudytojos policijos pareigūnės M. P. parodymuose taip pat nurodyta, kad gavus pranešimą apie plėšimą, įvykusį adresu (duomenys neskelbtini), vykstant į įvykio vietą buvo susisiekta su budėtoju, įvykio vietoje buvusiais patrulių rinktinės pareigūnais ir sužinota, kad nukentėjusįjį grasindamas peiliu apiplėšė pažįstamas asmuo – G. R..

Įvykio vietoje dirbusio policijos pareigūno kūno kameros vaizdo-garso įrašų 2021 m. gegužės 12 d. apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad į pagal iškvietimą atvykusio pareigūno klausimą, kas nutiko, A. Ž. atsako, kad svečiuose buvo kolega, tai yra kaltinamasis, kuriam „kažkas susimaišė su galva“ ir kaltinamasis, pasiėmęs peilį iš virtuvės, grasindamas, pagrobė iš nukentėjusiojo pinigus. Vaizdo-garso įrašo iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio 2021 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad bekalbant nukentėjusiajam telefonu su kaltinamuoju, nukentėjusysis jam sakė, jog jis jam pinigus atidavė dėl to, kad kaltinamasis jo nenužudytų. Tiek G. R. sulaikius (tai užfiksuota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. Ž. tarnybiniame pranešime), tiek jį apklausiant teisme, kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad iš nukentėjusiojo reikalaujant atiduoti pinigus kaltinamojo rankoje turėtą virtuvinį peilį jis įdėjo į žaliųjų atliekų konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje prie kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, patvirtina 2021 m. balandžio 23 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus į kaltinamojo nurodytą vietą, apžiūrint dėžėje „Žaliosios atliekos“ esančias atliekas, tarp atliekų, buvo rastas įkištas buitinės paskirties peilis.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. Ž. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tai yra vėlesnės papildomos apklausos metu jis jau teigė, kad pirminėje apklausoje jis buvo šoke, išgėręs alaus, todėl neteisingai pasakė, kad kaltinamasis jam grasino peiliu, tačiau ši vėlesnė nukentėjusiojo versija, jau atgavus pagrobtus pinigus, atmestina kaip nepagrįsta bylos duomenimis, kaip siekis padėti kaltinamajam, su kuriuo tebepalaiko draugiškus santykius, išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją bent sušvelninti.

Aukščiau aptarti bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis G. R. pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį didelės vertės turtą, tai yra 15 000,00 eurų, prieš tai pagrasinęs nukentėjusiajam virtuviniu peiliu. Šią faktinę teismo nustatytą aplinkybę pagrindžia byloje ištirti įrodymai, jie sutampa tiek su kaltinamojo, tiek su nukentėjusiojo pirminiais parodymais, visi šie duomenys logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Automobilio apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus kaltinamojo vairuotą automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jame buvo rasti visi iš nukentėjusiojo pagrobti pinigai, t. y. kupiūromis po 50 eurų, iš viso – 300 kupiūrų, kurių bendra suma – 15 000,00 eurų, kurie 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu grąžinti jų savininkui A. Ž., o peilis buvo rastas išmestas į žaliųjų atliekų konteinerį, šalia kapinių, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kas patvirtiną, kad šį įrankį kaltinamasis ketino slėpti.

Tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, teisiamajame posėdyje tvirtino ir pats kaltinamasis, minėtą aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (tyrimas pradėtas 2021 m. balandžio 26 d.), kurioje konstatuota, kad G. R. šlapime rasta kokaino, benzoilekgonino, elgonino metilo esterio.

Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami G. R. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimo būdas, pasireiškiantis tuo, kad svetimas turtas užvaldomas prieš teisėtą turto valdytoją panaudojant fizinį smurtą, psichinį smurtą arba kitaip atimant jam galimybę priešintis. Būtini šios veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai, priežastinis ryšys. Vienas plėšimą kvalifikuojančių požymių yra didelė pagrobto turto vertė. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti (pagrobti) neteisėtomis priemonėmis.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiojo A. Ž. savo namuose turėta 15 000,00 eurų dydžio pinigų suma kaltinamajam G. R. buvo svetimas turtas, kurį jis sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, užvaldė prieš nukentėjusiojo valią. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas pas nukentėjusįjį namuose, G. R., grasinant į nukentėjusįjį A. Ž. nukreiptu peiliu ir taip sudarant nukentėjusiajam bauginančią ir nesaugumo jausmą keliančią situaciją, taip atimant galimybę priešintis, kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam priklausančią 15 000,00 eurų dydžio sumą. Tokiu būdu svetimas turtas buvo užvaldytas atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Tai yra būtinasis plėšimo požymis.

Pažymėtina ir tai, jog buvo užvaldytas 15000,00 eurų vertės svetimas turtas, kas vadovaujantis BK 190 straipsnio nuostatomis, atitinka didelės vertės požymį, kuris plėšimo atveju yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo G. R. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. R. padarė sunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas, praeityje teistas du kartus, teistumai išnykę (2 t., b. l. 10–19), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 29–61), registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ligų skyriaus įskaitoje nuo 2016 m., diagnozės – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog G. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 2), taigi, yra pakaltinamas, dirbantis (2 t., b. l. 62).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę G. R. vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes.

Prokurorė siūlė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidedant 3 metų laikotarpiui, pasiunčiant kaltinamąjį nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, prokurorė pagrįstai prašo G. R. parinkti griežčiausią ir vienintelę BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi bei padėjo išsiaiškinti padarytą nusikalstamą veiką, policijos pareigūnams parodė, kur paslėpė nusikalstamos veikos padarymo įrankį – peilį, paaiškino įvykio aplinkybes, gražino paimtus pinigus, teistumai išnykę (laikomas neteistu), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, dirbantis, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei susijęs su grasinimu žmogaus gyvybei, kas visgi rodo išlikusį G. R. polinkį nesilaikyti įstatymų, nusikalsti. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis, kuri pagal BK 180 straipsnio 3 dalies sankciją, kuri yra tik vienintelė įmanoma, G. R. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks G. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas vertina, kad G. R. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra kiek mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, todėl kaltinamojo naudai įvertinus jo asmenybę, kurios pavojingumas nėra didelis, teigiamai apibūdinančias aplinkybes, nustatytinas BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas artimas minimumui laisvės atėmimo bausmės dydis – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

BK 75 straipsnio 3 dalyje be kita ko yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Taigi, vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio 3 dalies nuostata, ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui bausmės vykdymą galima atidėti, tačiau tik iš dalies ir tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam realiai atlikus tik dalį bausmės.

Minėta, kad BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo dviejų iki dešimties metų. Jokių kitų bausmių, kurias būtų galima skirti pirmą kartą teisiamam asmeniui šio straipsnio sankcija nenumato. BK 62 straipsnio taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta. Tad teismui reikalinga įvertinti, ar net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. R. būtų proporcingas ir teisingas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-348/2013, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-24-1073/2018, 2K-179-693/2019). Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Esminį teigiamą poveikį G. R. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai ir poveikio priemonės, draudimas tam tikru metu išeiti iš namų, įpareigojimas tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas) bus pasiektos pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pažymima, kad šiuo atveju skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmės rūšį (laisvės apribojimą ar kitą bausmę), įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, sukeltas pasekmes bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nebūtų teisinga, nes švelnesnė bausmės rūšis nepadarys pakankamo poveikio kaltinamojo elgesiui bei nebus teisinga ir proporcinga.

Nors BK 75 straipsnis draudžia atidėti bausmės vykdymą, jeigu buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau, teismo vertinimu, tai galima padaryti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Pavyzdžiui, BK bendrosios ar specialiosios dalies nuostatos taip pat draudžia skirti švelnesnę bausmės rūšį, kai tokios bausmės nėra sankcijoje, arba nustatyti mažesnį bausmės dydį, nei leidžia baudžiamasis įstatymas, tačiau tai daroma vadovaujantis teisingumo principu. Bausmės skyrimą reguliuoja VIII baudžiamojo įstatymo skyrius, o bausmės vykdymo atidėjimą X. Vis tik skirtinguose skyriuose esantys BK institutai, negali būti kliūtimi taikyti juos vienu metu. BK 54 straipsnio 3 dalis reguliuoja teisingos bausmės paskyrimą, todėl skiriant teisingą bausmę galima vadovautis ne tik šiame skyriuje esančiomis nuostatomis, jeigu to reikalauja bausmės individualizavimas.

Baudžiamasis įstatymas yra vientisas teisės aktas, todėl daugelis jo nuostatų, esančių skirtinguose skyriuose ar skirsniuose, neretai taikomos sistemiškai ir vienu metu. BK esančios visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – bendrą sistemą (BK 1 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visos jo dalys, skyriai ir straipsniai turi sudaryti nuoseklią sistemą ir tarpusavyje derėti. Bausmių rūšys ir jų dydžiai taip pat įtvirtinti ne VIII BK skyriuje, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paprastai reikia žinoti, kuri bausmės rūšis yra švelnesnė ar kokie yra švelnesnių bausmių dydžiai. Be to, net ir BK 54 straipsnio 3 dalyje yra tiesioginė nuoroda į bausmės paskirtį, kuri įtvirtinta BK VII skyriaus 41 straipsnyje. Todėl teismas sprendžia, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje suformuluotas įstatymo leidėjo teiginys „paskirti švelnesnę bausmę“ nedraudžia atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Toks ribojimas nepagrįstai ribotų teismo galimybes paskirti individualią ir teisingą bausmę, ko pasekoje teismui manant, kad kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmės rūšį būtų neteisinga, teismas būtų priverstas skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Pažymima, kad net ir tame pačiame BK 75 straipsnyje yra nuoroda į BK VII skyrių: „bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“. O šie bausmės tikslai vardijami būtent jau minėto BK 41 straipsnio 2 dalyje. Gana gausioje teismų praktikoje dėl BK 75 straipsnio taikymo, paprastai teigiama, kad „teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Taigi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš esmės dar kartą vertinamos visos aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tai daroma siekiant, nustatyti, ar bausmės paskirtis bus įgyvendinta atidėjus bausmės vykdymą konkrečiam laikui ir skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu BK 75 straipsnis savyje talpina labai daug kitų baudžiamojo įstatymo normų: BK 41 ir 54 straipsnius, iš esmės visą IX skyrių. Tai reiškia, kad atidedant bausmės vykdymą iš esmės siekiama tų pačių bausmės tikslų kaip ir skiriant sankcijoje numatytą, taip pat ir sankcijoje nenumatytą, švelnesnę bausmę bei nustatant jos dydį. Todėl darytina išvada, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas atidedant bausmės vykdymą yra galimas, nes tiek šių straipsnių, tiek viso BK viena iš pagrindinių paskirčių – teisingos bausmės paskyrimas.

Kaltinamasis G. R. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas už tipinį tokio pobūdžio nusikaltimą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisiėmė atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą, savo veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai gailisi, visus iš nukentėjusiojo paimtus pinigus savanoriškai sugražino į įvykio vietą, padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, po šio nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 110), mokosi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 109), savanoriškai lankosi pas psichologę (2 t., b. l. 111), visa tai rodo, kad jis siekia integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu bendruomenės nariu, o G. R. asmenybę ir jo artimiausią socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvada, jog asmens nubaudimas realiai vykdytina laisvės atėmimo bausme pasieks tik nubaudimo tikslą ir jokių kitų bausmei keliamų pozityvių resocializacijos tikslų toks nubaudimas nepasieks. Be to, ir pats nukentėjusysis nurodė neturintis jokių pretenzijų kaltinamajam, nemano, kad jo padarytas nusikaltimas buvo labai sunkus ir jam atleidžia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, manytina, kad G. R. padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, apspręstas susidariusios situacijos, nėra sistemingas, ilgalaikis, paremtas savanaudiškumu, neišreiškia kaltinamojo moralinių vertybių ir įsitikinimų. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia tikėtis, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas yra linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo neatidedant būtų pažeista BK 41 straipsnio 2 dalis ir 54 straipsnio 3 dalis, t. y. bausmė būtų aiškiai per griežta, paskirta nesilaikant fundamentalių bausmės skyrimo nuostatų, neatitinka bausmės paskirties ir bausmei keliamų resocializacijos tikslų. Siekiant individualizuoti kaltinamajam skiriamą bausmę, nubaudimo efektą subalansuoti su teisingumo ir humanizmo siekiu, bausmei keliamus teisingo nubaudimo, ne tik formalaus atgrasymo nuo nusikalstamų veikų darymo, bet sąmoningo suvokimo ir valingo pasiryžimo nedaryti naujų nusikalstamų veikų tikslus, galima realiai ir veiksmingai pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (vykdymo), o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labiau neigiamai pakenktų jauno, sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį, atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Todėl, atsižvelgus į G. R. kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, jo pastangas keisti savo gyvenimo būdą, taip pat į tai, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant kaltinamąjį dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikti įkalinimo įstaigoje aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismo nuomone, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant G. R. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam skirtini įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą, o jo netekus, įsidarbinti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 23 d. 09.15 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 17.15 val. (1 t., b. l. 143–146, 153–154), iš viso – viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento, tai yra asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (1 t., b. l. 176–180), ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 173–), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (2 tomo galinio viršelio vidinė pusė), grąžinant šio dokumento savininkui, tai yra G. R..

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinis pėdsakas, polietileninis maišelis ir peilis, kompaktiniai diskai su garso bei vaizdo įrašais, teismui pateikti kartu su byla ir saugomi vokuose bei dėžėje (2 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą, o jo netekus, įsidarbinti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti G. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 23 d. 9.15 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 17.15 val., iš viso –vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento, tai yra asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinant šio dokumento savininkui, tai yra G. R..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: biologinį pėdsaką, polietileninį maišelį ir peilį, kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, teismui pateiktus kartu su byla ir saugomus vokuose bei dėžėje (2 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis