Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis J. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2025 m. birželio 1 d. apie 14.05 val. Liepų g 29, Čiužiakampio k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad automobilis „Audi A6“ priklauso jam, jį nusipirko detalėms ir metalo laužui už 200 Eur pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jo savo vardu neperregistravo. Teisės vairuoti neturi. Įvykio dieną šiuo automobiliu nuvažiavo pas draugą, su kuriuo gėrė alų ir degtinę. Pritrūkus alkoholiui, sėdo už automobilio vairo ir važiavo iki parduotuvės, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie nustatė jam 3,33 promilės neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Savo poelgį vertina labai blogai, išvadas padarė, pasižada daugiau nesėsti už vairo. Alkoholį vartoja nedažnai, vieną, du kartus per mėnesį. Šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, iki tol dirbo stogdengiu. Turto neturi.

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. Š. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d. atvažiavo į Čiužiakampio kaimą pas vieną žmogų, kuriam padėjo ūkio darbuose. Po darbų susitiko su savo draugu, su kuriuo vartojo alų ir degtinę. Pasibaigus alkoholiui, nusprendė nuvažiuoti į Čiužiakampio parduotuvę ir nusipirkti dar alkoholio. Privažiavus prie parduotuvės, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jį įsigijo metalo laužui už 200 Eur pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Pats negali vairuoti, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilio iš saugojimo aikštelės nepageidauja atsiimti, nes neturi pinigų užmokėti už aikštelę. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 44-46).

4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

5. Be kaltinamojo J. Š. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

5.1. Įvykio registravimo duomenyse ir policijos pareigūnės Ingridos Voronko tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. birželio 1 d. buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Čiužiakampio k., Liepų g. prie parduotuvės automobiliu „Audi“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivūs asmenys. Tikrinant gautą informaciją, Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Čiužiakampio k., Liepų g. 29 policijos pareigūnų ekipažas V1745 sustabdė automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Š.. Šiam alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 3,39 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 3.33 promilių neblaivumas (b. l. 4-10).

5.2. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025 m. birelio 1 d. J. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija pėda po pėdos jis negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) negali. Alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. AREN0213 (patikros sertifikatas Nr. 2216108 galioja iki 2025 m. birželio 12 d.) J. Š. pirmuoju tikrinimu 14.11 val. nustatytas 3,39 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 14.32 val. – 3,33 promilių neblaivumas (b. l. 17-20).

5.3. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuota, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 1 d. priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 21-23).

5.4. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis stovi Liepų g. 29, Čiužiakampio k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav. Automobilis paveiktas korozijos, turi įbrėžimų. Automobilio salone rasti septyni tušti buteliai nuo alaus „Alutis“, 6 proc., 1.5 l talpos (b. l. 11-16).

5.5. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis vidutinė automobilio „Audi A6“ vertė –970 Eur su PVM (b. l. 27). Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis J. Š. (b. l. 34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 5 punkte aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis J. Š. vartojo alkoholį, jo vartojo pakankamai gausiai ir stipraus, o neilgai trukus po to sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas akivaizdžiai neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, kaltinamasis vis tiek nusprendė vairuoti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis J. Š. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

10. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kelis kartus baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nėra įvykdęs, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (3,33 promilės), o tai rodo kaltinamojo ypač atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, didesnę už minimalią – 51 arešto parą. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 34 parų arešto bausmė.

12. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

13. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertino kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalys).

14. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. Š. ankstesnis teistumas išnykęs, byloje nėra duomenų, kad jis būtų linkęs nuolat pažeidinėti įstatymus, todėl intensyvios priežiūros paskyrimas kaltinamajam būtų neproporcinga priemonė. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

15. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis bei 6 dalies 5, 10 punktais, J. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą nusprendžia atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigoja kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

16. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

17. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas).

19. Aptariamu atveju kaltinamasis J. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 4 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. Š. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, kad šiuo atveju automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Pagal ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pateiktą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis J. Š..

22. Kaltinamojo padaryta veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, nes transporto priemonę jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (3,33 promilės). Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis transporto priemonės vidutinė vertė – 970 Eur su PVM, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

23. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

24. Prokurorė taip pat prašo skirti kaltinamajam BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, nes nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos numatytos veikos padarymui.

25. BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

26. Aptariamu atveju kaltinamasis J. Š. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors apklausos metu kaltinamasis tvirtino, kad alkoholį vartoja nedažnai, tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis gausiai vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, jam nustatytas sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, be to, praeityje yra baustas už pasirodymą viešoje vietoje sunkiai apsvaigus nuo alkoholio, rodo, kad kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o aplinkybė, kad už vairo neblaivus kaltinamasis sėdo dėl to, kad norėjo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, rodo, kad alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar jų nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jų ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausę panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

27. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl proceso išlaidų

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

29. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

30. Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. Š. sumažintą bausmę –34 (trisdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 10 punktais, J. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2025 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. Š. netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.