Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2A-603-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2A-603-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03695-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. N.
Civilinė byla Nr. e2A-603-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03695-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3.; 3.3.1.18.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. N. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. N. 296,94 Eur negrąžinto kredito, 47,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 12,20 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 131,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 52,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 296,94 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.); 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (296,94 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 296,94 Eur negrąžinto kredito, 47,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 12,20 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 131,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 9,73 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 296,94 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (497,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė, t. y. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-n7jy3w5w Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (52,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

4. Teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 296,94 Eur negrąžinto kredito, 47,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Nustatė, kad sutartyje šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 3 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 24 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovei iš viso turėtų sumokėti 72,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir/ arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovei netaikyti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisė 12,20 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 22 d.). Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį). Priteisė negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (52,00 proc. metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma. Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teismas sprendė patenkinti šį reikalavimą, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.), t. y. 9,73 Eur, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

5. Teismas nustatė, kad prašydama priteisti 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (296,94 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas, kurioms taiko tą patį dydį (52,00 proc.), kaip ir mokestinėms palūkanoms. Teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitiko VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė.

6. Atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą – 497,96 Eur (296,94 Eur + 47,95 Eur + 12,20 Eur + 131,14 Eur + 9,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinus penkis, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisė 108,80 Eur (136,00 Eur (15,00 Eur žyminis mokestis + 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) – 27,20 Eur (136,00 Eur/ 5) bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 296,94 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir šį reikalavimą patenkinti, pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas atmestą reikalavimą nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/ kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. CK, VKĮ ar Lietuvos teismų praktika nedraudžia prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato teisės aktai. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

8.2. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu laikė negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismo sprendimas įrodo, jog pasibaigus sutarties terminui, atsakovė ir toliau valdo, naudoja ir disponuoja 296,94 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdama apeliantei atgauti ir perskolinti 296,94 Eur vartojimo kredito sumos už sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir jos žinioje esančią vartojimo kredito sumą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kuo anksčiau atsakovei grąžinti visą vartojimo kredito sumą. Taip pat, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip išvengiant papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

8.3. Pagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma. Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje patirs tol, kol atsakovas negrąžins visos sumos, patirs nuostolius, kurie pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje. Nurodo, kad žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.

8.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl priteisimo iš atsakovės 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (296,94 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėja BnP Finance, UAB, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, ir vartojimo kredito gavėja atsakovė L. N. 2018-12-21 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-n7jy3w5w (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 251,36 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 52,00 proc.) ir 72,00 EUR administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

13. Ieškovė, be kitų reikalavimų, kylančių iš paminėtos Sutarties, kurie buvo tenkinti visiškai, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (296,94 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ši reikalavimą pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu už akių atmetė. Teismas vertino, kad ieškovė prašydama priteisti nuostolius, juos paskaičiavo imdama dydį, kuris atitinka specialiosiose sutarties sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą (MPN) – 52 proc. mokestines palūkanas. Teismas taip pat sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitiko VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė.

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmestą reikalavimą nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs iki visiško kredito grąžinimo, kurie bus didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (296,94 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos grindė Sutarties 6.1 punkto nuostatomis ir skaičiavo pagal Sutartyje numatytą metinę palūkanų norma – 52 proc. (mokestinės palūkanos), kurios skaičiuotinos iki Sutarties termino pasibaigimo. Pastebėtina, kad tai akivaizdu iš Sutarties 6.1 punkto redakcijos, kurią teismas pagrįstai pripažino negaliojančia. Šiame punkte nurodyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimą Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, suformuluotas naudojant Sutartyje nurodytą metinę palūkanų normą (52 proc.) ir pagal Sutarties 6.1 punkto sąlygą, nors ir formuluojant reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

17. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

18. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ieškinyje grindžia aplinkybėmis, kad jeigu atsakovė jai suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Nurodo, kad ieškovė į šį reikalavimą įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovė išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims.

20. Pastebėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Pasibaigus sutarties terminui tai jau viršija lūkesčio intereso gynimo ribas. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl apeliantė netenka pagrindo remtis šalių vartojimo sutarties sąlygomis, nustatančiais kredito kainą, kredito gavėjo pareigas mokėti įmokas ir kreditoriaus teisę skaičiuoti palūkanas nuo faktiškai negrąžinto kredito dalies. Toks aiškinimas išplaukia iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nu tarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Ieškovė pareikšdama reikalavimą dėl 52,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (296,94 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020-12-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos neįrodinėjo aplinkybių, nurodytų šios nutarties 16 punkte, kad pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindą spręsti dėl nuostolių, patirtų negautos naudos forma realumo ir dydžio. Įvertinus ieškinio aplinkybes apeliacijos dalyku esančio reikalavimo dalyje ir apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai ir šios išvados negali pakeisti apeliantės ieškinyje nurodomi papildomi saugikliai – reikalavimas nuostolius priteisti ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl nuostolių nepriteisimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti ar panaikinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė