Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vanroma“, O. K., P. G., S. M., L. M., L. M., A. M., L. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2851-566/2020 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Vanroma“, O. K., P. G., S. M., L. M., L. M., A. M., L. K. dėl išlaidų už stogo remontą priteisimo, tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“, asociacija Rusų kultūros centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo bendraturčio patirtų išlaidų už namo stogo (jo dalies) remontą atlyginimo priteisimo iš kitų šio namo bendraturčių.

21. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – tai yra pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai).

22. Pagal CK 4.72 str. 1 d. bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Daugiabučio namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. CK 4.83 str. 4 d. nustatyta CK 4.82 str. 3 d. nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 str. 3 d., kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 str. 4 d. nustatyta išimtis.

24. Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti, išlaikant bendrąjį turtą, nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 4 d. nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

25. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

26. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ privalomųjų reikalavimų visumą sudarė: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos naudojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Reglamento 7 p. nurodyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais.

27. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.83 str. 2 d. 1 p. aiškiai nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Tai reiškia, kad reikalavimas gauti bendraturčių sutikimas išlaidoms nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso butai ir kitos patalpos daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Namo administratoriaus kasmetinės apžiūros žurnale 2007 m. gegužės 15 d. nurodyta, kad vietomis sutrūkinėjusi molinių čerpių stogo danga, netvarkingi latakai, siūloma būtinai pakeisti stogo dangos molines čerpes, išvalyti latakus. Namą administruoja UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris 2011 m. birželio 21 d. surašė Gyvenamojo namo apžiūros aktą, nurodydamas, jog pagrindinėms konstrukcijoms, įskaitant stogui, reikalingas remontas. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011 m. spalio 7 d. Pastato konstrukcijų būklės defektiniame akte nurodė, jog be kitų defektų vietomis susidėvėjusi molinių čerpių stogo danga praleidžia vandenį, medinės stogo laikančiosios konstrukcijos nežymiai pažeistos pelėsio ir puvinio, trupa kaminų galvučių tinkas, lietaus nuvedimo sistema pažeista korozijos, supleišėjęs pastato karnizas. UAB „Senamiesčio ūkis“ sudarė Gyvenamojo namo privalomųjų remonto darbų ir jų finansavimo prioritetinį planą 2011–2012 m., pagal kurį preliminari šlaitinio stogo dangos remonto suma su PVM sudarė 17 475,75 Eur. 2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2011 m. lapkričio 3 d. įvyko UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuoti namo savininkų susirinkimai, kuriuose namo butų savininkų balsų dauguma (7 iš 10) nutarta atlikti pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą, stogo remonto darbus atlikti savo jėgomis ūkio būdu. Gyvenamojo namo buto Nr. 5 savininko M. Š. prašymu UAB „Senamiesčio projektai“ inžinierius–konstruktorius J. M. 2012 m. parengė pastato (duomenys neskelbtini) virš buto Nr. 5 stogo būklės įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog stogo danga virš buto Nr. 5 yra labai blogos būklės. Vekšnių gamybos čerpių danga yra sueižėjusi, išsisluoksniavusi, apskardinimai atlikti netvarkingai ir neteisingai. Skarda surūdijusi iš lauko pusės, laidi krituliams karnizo zonoje. Antstoginiai lietloviai yra užpildyti čerpių nuolaužomis, žemėmis, juose auga berželiai. Jie yra išlankstyti. Per jų nesandarumus drėksta karnizų mūras. Stoge virš buto įrengtos antenos ir antenų aptarnavimo aikštelė, per kurių prisijungimus sunkiasi vanduo. Stoge virš buto įrengtas atviras stoglangis, per kurį į pastogę pakliūva sniegas ir lietaus vanduo. Dūmtraukiai išmūryti iš silikatinių plytų viršstoginėje dalyje yra suaižėję. Danga daugelyje vietų prateka. Daugiausiai ties karnizais, ties antenomis ir jų apžiūros aikštelėmis ir ties stoglangiais ir liukais į stogą. Pastogės perdanga yra menkai apšiltinta. Atliktas zondažas parodė, kad pastogės perdangą sudaro cemento skiedinio užtepas (apie 6 cm storio), perpiltas maišuose (apie 10 cm storio) ir gelžbetoninė danga. Bendra šios perdangos šiluminė varža sudaro apie 1,2 m2 K/W, neatitinka formuojamos reikšmės R=6 m2 K/W. Pagrindiniai stogo laikančių konstrukcijų defektai – supuvęs murlotis ir gegnių galai. Akte nustatyti du variantai stogo tvarkymui. Pagal I variantą įrengiant eksploatuojamą pastogę: pakeisti stogo konstrukciją, įrengti apšiltintą šlaitinio stogo konstrukciją, įrengti pakabinamų GKF lubų konstrukciją, rekonstruoti kritulių nuvedimo sistemą bei suremontuoti dūmtraukių galvutes. Pagal II variantą, paliekant neeksploatuojamą pastogę – pakeisti stogo dangą įrengiant dubliuojančią difuzinės plėvelės dangą, stiprinti stogo laikančias konstrukcijas, rekonstruoti kritulių nuvedimo sistemą bei suremontuoti dūmtraukių galvutes. Nuotraukose užfiksuoti stogo dangos, stogo medinių laikančiųjų konstrukcijų ir dūmtraukių (ventiliacinių kaminų) pažeidimai. 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniame laiške J. M. nurodė, kad darbus galima vykdyti atskirais etapais po 2 gegnių tarpus, įrengiant difuzinę plėvelę ir stiprinant atskiras laikančias konstrukcijas. Ieškovės užsakymu UAB „Senojo miesto architektai“ parengė namo negyvenamųjų patalpų paskirties keitimo į gyvenamąsias, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. birželio 8 d. ieškovei išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui. Ieškovė 2012 m. liepos 24 d. pranešimu informavo gyvenamojo namo bendraturčius, kad įstatymų numatyta tvarka ketina atlikti neatidėliotinus ir būtinus gyvenamojo namo stogo bendrojo naudojimo objekto remonto darbus, siekiant užtikrinti tinkamą stogo eksploataciją, bei pasiūlė pateikti pasiūlymus dėl sąmatos per 7 dienas. Kartu su šiuo pranešimu gyvenamojo namo bendraturčiams buvo pateiktas ir UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011 m. spalio 7 d. Pastato konstrukcijų būklės defektinis aktas, eksperto J. M. 2012 m. atliktas Pastato stogo būklės įvertinimas, rangovo UAB „Danstemos statyba“ 2012 m. liepos 20 d. parengta atliekamų darbų įkainių sąmata, pagal kurią stogo remonto preliminari darbų kaina sudarė 19 149,73 Eur, į kurią įtraukta UAB „Monier“ 2012 m. liepos 20 d. parengta stogo dangos sąmata, pagal kurią stogo dangos kaina viso su PVM sudarė 5 294,81 Eur. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad neprieštarauja, jog įstatymų nustatyta tvarka būtų atliktas stogo remontas. Techninis projektas buvo rengiamas 2009–2012 m., jame nurodyta, jog stogo konstrukcijų būklė yra patenkinama, stogo konstrukcija projektuotina nauja, perskaičiuojant sniego apkrovas, numatant gyvenamąsias patalpas su tūriniais ir plokštuminiais langais, esamos stogo konstrukcijos ir esama perdanga virš laiptinės demontuojamos, ardymo darbai: čerpinis stogas, lotojimas, gegnės; kiekis 180 m2; gelžbetoninės perdangos ardymas 15 m2. Techninio projekto sudėtyje taip pat yra UAB „Contensis“ parengtas „Neįrengtos pastogės rekonstravimas į gyvenamąsias patalpas“ projektas, kurio sudėtyje yra gyvenamojo namo pastogės matavimai, konstrukcijų tyrimai ir nurodyta, jog pamatai ir sienos yra patenkinamoje būklėje, trūkimų, deformacijų ir kitokių pažeidimų nesimato, stogo būklė yra patenkinama, tačiau statinio konstrukcijos dalyje nurodyta, jog vietomis yra prabėgimai, po jais mediniai stogo elementai pažeisti. Techniniame projekte esančiame 2009 m. rugpjūčio 6 d. Pastato pagrindinių konstrukcijų esamos būklės įvertinime nurodyta, kad rekonstruojamoje pastato dalyje veikiama atmosferinių kritulių, čerpių danga turi avarinės būklės požymių, stogo konstrukcijų inkorporavimas į numatytą rekonstrukcijos programą būtų neefektyvus ir neracionalus. UAB „Danstemos statyba“ atliko stogo remonto darbus, kuriuos perdavė 2012 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu 14 481 Eur sumai ir 2012 m. lapkričio 20 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu 8 688,60 Eur sumai, viso darbų buvo atlikta 23 169,60 Eur sumai. UAB „Akmens pasaulis“ atliko ventiliacinių kaminų (dūmtraukių) remonto ir kitus mūro darbus bei 2012 m. spalio 12 d. atliktų darbų aktu perdavė ieškovei kaminų remonto darbus 1 398,26 Eur sumai, taip pat 2014 m. sausio 10 d. aktu perdavė ieškovei kitus darbus 3 090,88 Eur sumai, viso 4 489,14 Eur sumai. UAB „Minties kelias“ 2012 m. rugsėjo 26 d.–2012 m. lapkričio mėn. 9 d. laikotarpiu atliko stogo uždengimo difuzine plėvele, skardinimo, stogo uždengimo čerpėmis, stoglangių montavimo darbus už 115,85 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog ieškovės atliktas daugiabučio namo stogo remontas buvo būtinas CK 4.83 str. 2 d. 1 p. prasme, todėl kitų namo bendraturčių sutikimas nebuvo privalomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nepatenkinama namo stogo būklė fiksuota dar 2007 m. gegužės 15 d. namo administratoriaus kasmetinės apžiūros žurnale, nurodant, jog vietomis sutrūkinėjusi molinių čerpių stogo danga, netvarkingi latakai, siūloma būtinai pakeisti stogo dangos molines čerpes, išvalyti latakus. Namo administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011 m. birželio 21 d. Gyvenamojo namo apžiūros akte toliau fiksuojama nepatenkinama stogo būklė, nurodant, kad stogui, reikalingas remontas. 2011 m. rugsėjo 27 d. įvyko UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotas namo savininkų susirinkimas, kuriame nutarta atlikti pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą. Namo administratoriaus 2011 m. spalio 7 d. Pastato konstrukcijų būklės defektiniame akte užfiksuota, kad vietomis susidėvėjusi molinių čerpių stogo danga praleidžia vandenį, medinės stogo laikančiosios konstrukcijos nežymiai pažeistos pelėsio ir puvinio, trupa kaminų galvučių tinkas, lietaus nuvedimo sistema pažeista korozijos, supleišėjęs pastato karnizas. Defektinio akto pagrindu, t. y. po 2011 m. spalio 7 d., namo administratoriaus parengtame Gyvenamojo namo privalomųjų remonto darbų ir jų finansavimo prioritetiniame plane 2011–2012 m. preliminari šlaitinio stogo dangos (274 kv. m) remonto suma su PVM sudarė 17 475,75 Eur, stogo remontas pažymėtas pirmu punktu, kaip prioritetinis darbas. 2011 m. lapkričio 3 d. įvyko UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotas namo savininkų susirinkimas, kuriame nutarta stogo remonto darbus atlikti savo jėgomis ūkio būdu.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad apeliantams buvo žinoma, jog namo stogo remonto darbai turi būti atliekami prioritetine tvarka, tačiau jie jokių aktyvių veiksmų. Byloje esančios nuotraukos ir J. M. 2012 m. parengtas pastato (duomenys neskelbtini) virš buto Nr. 5 stogo būklės įvertinimo aktas patvirtina, kad dėl labai blogos stogo dangos būklės daugelyje vietų prateka vanduo, kuris patenka į butą Nr. 5, šio buto sienos pajuodusios, pažeistos pelėsio. Akivaizdu, kad namo bendraturčių delsimas remontuoti stogą turėjo neigiamos įtakos ne tik bendrai namo bendraturčių, bet ir atskirų patalpų savininkų nuosavybei.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę, iš esmės neginčijo, jog jie buvo informuoti apie ieškovės ketinamus atlikti stogo remonto darbus. Ieškovės 2012 m. liepos 24 d. pranešime namo bendraturčiams aiškiai nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka ketinama atlikti neatidėliotinus ir būtinus (duomenys neskelbtini) namo stogo, bendrojo naudojimo objekto, remonto darbus, siekiant užtikrinti tinkamą stogo eksploataciją, pasiūlymams nustatytas 7 dienų terminas. Kartu su šiuo pranešimu gyvenamojo namo bendraturčiams buvo pateiktas ir UAB „Senamiesčio ūkis“ 2011 m. spalio 7 d. Pastato konstrukcijų būklės defektinis aktas, eksperto J. M. 2012 m. atliktas Pastato stogo būklės įvertinimas, rangovo UAB „Danstemos statyba“ 2012 m. liepos 20 d. parengta atliekamų darbų įkainių sąmata, pagal kurią stogo remonto preliminari darbų kaina sudarė 19 149,73 Eur, į kurią įtraukta UAB „Monier“ 2012 m. liepos 20 d. parengta stogo dangos sąmata, pagal kurią stogo dangos kaina viso su PVM sudarė 5 294,81 Eur. Byloje nėra duomenų, kad namo bendraturčiai prieštarautų ieškovės ketinimui atlikti neatidėliotinus namo stogo, bendrojo naudojimo objekto, remonto darbus, siekiant užtikrinti tinkamą stogo eksploataciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendraturčių elgesys, t. y. neprieštaravimas ieškovės ketinimui atlikti stogo remonto darbus, iš esmės patvirtina, jog jiems buvo puikiai žinoma būtinybė remontuoti stogą, juolab, dar 2011 m. lapkričio 3 d. namo bendraturčių susirinkime, susipažinus su namo administratoriaus 2011 m. spalio 7 d. defektiniu aktu ir Gyvenamojo namo privalomųjų stogo remonto darbų ir jų finansavimo prioritetiniu planu, buvo nuspręsta stogo remontą atlikti savo lėšomis ūkio būdu. Namo bendraturčiai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant suremontuoti namo stogą, ieškovės ketinimui atlikti šiuos darbus neprieštaravo, todėl apeliacinės instancijos vertinimu, namo bendraturčiai iš esmės pritarė, kad ieškovės ketinami atlikti darbai atitinka visų namo bendraturčių interesus ir neprieštarauja 2011 m. lapkričio 3 d. bendraturčių priimtam sprendimui dėl stogo remonto atlikimo savo lėšomis ūkio būdu. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad 2012 m. sausio 5 d. namo bendraturčių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl šlaitinio stogo remonto darbų apimties, lėšų kaupimo ir stogo remonto pradžios, nereiškia, jog tokiu būdu buvo pakeistas ar atšauktas dar 2011 m. lapkričio 3 d. priimtas sprendimas dėl stogo remonto atlikimo savininkų lėšomis ūkio būdu.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad ieškovė ginčo darbus atliko savo rizika, vykdydama pastogės pertvarkymo į gyvenamąsias patalpas techninį projektą, nes stogo remontą, jei jis buvo būtinas, turėjo atlikti namo administratorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3–5.4 p. nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius, remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Nuostatų 6 p. nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas, taip pat pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog namo administratorius, kaip techninis namo prižiūrėtojas, taip pat turi pareigą atlikti būtinus stogo remonto darbus, tačiau tai neriboja CK 4.83 str. 2 d. 1 p. nustatytų bendraturčio teisių imtis aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams ar išvengti žalos.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog patys namo bendraturčiai, atsižvelgdami į namo administratoriaus pateiktą informaciją apie stogo būklę ir remontą, buvo priėmę sprendimą atlikti namo stogo remonto darbus savo jėgomis, tačiau remonto neatlikinėjo ilgą laiką, prieštaravimų dėl ieškovės ketinamų atlikti darbų neteikė, todėl apeliantų argumentai, jog ieškovė savo rizika atliko namo administratoriui priskirtinus veiksmus, laikytini deklaratyviais, juolab, namo administratorius 2012 m. rugpjūčio 8 d. pats pritarė ieškovės ketinimui atlikti neatidėliotinus namo stogo, bendrojo naudojimo objekto, remonto darbus, siekiant užtikrinti tinkamą stogo eksploataciją.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atlikti stogo remonto darbai patenka į ieškovės pastogės pertvarkymo techninio projekto sprendinius, nereiškia, jog tokio projekto įgyvendinimas, kartu atliekant neatidėliotinus ir būtinus namo stogo, t. y. bendrojo naudojimo objekto, remonto darbus, siekiant užtikrinti tinkamą stogo eksploataciją, nepatenka į CK 4.83 str. 2 d. 1 p. reguliavimo sritį. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad stogo remonto darbai sutapo su ieškovės vykdyto techninio projekto darbais, nes sprendimą remontuoti stogą buvo priėmę patys namo bendraturčiai, įvertinę namo administratoriaus, kaip techninio prižiūrėtojo, 2011 m. pabaigoje pateiktą informaciją apie stogo būklę ir jo remontą 2011–2012 m. prioritetine tvarka. Namo administratoriaus 2011 m. spalio 7 d. Pastato konstrukcijų būklės defektiniame akte nurodyta, jog vietomis susidėvėjusi molinių čerpių stogo danga praleidžia vandenį, medinės stogo laikančiosios konstrukcijos nežymiai pažeistos pelėsio ir puvinio, trupa kaminų galvučių tinkas, lietaus nuvedimo sistema pažeista korozijos, supleišėjęs pastato karnizas. Administratoriaus paskaičiuota preliminari šlaitinio stogo dangos remonto suma su PVM sudarė 17 475,75 Eur. Byloje nėra duomenų, kad namo administratoriaus nurodyti stogo remonto darbai nebuvo būtini ir neturėjo būti atlikti prioritetine tvarka iš esmės 2011 m. spalio mėn.–2012 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad namo stogo remontas buvo būtinas, tačiau apeliantai, nuspręsdami darbus atlikti patys, t. y. perimant šią pareigą iš namo administratoriaus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų stogui suremontuoti, nors namo stogas yra pagrindinė daugiabučio namo laikančioji konstrukcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad leidimas pastogės techninio projekto sprendinių įgyvendinimui ieškovei buvo išduotas 2012 m. ir ieškovė jo pagrindu atliko stogo remonto darbus, nereiškia, jog stogo remonto darbai nebuvo būtini, nes byloje nustatyta, jog pastogės techninio projekto rengimo procedūra prasidėjo dar 2009 m., t. y. iki 2011 m. lapkričio 3 d. namo bendraturčių priimto sprendimo remontuoti stogą. Ieškovei leidimas atlikti pastogės techninio projekto sprendinius išduotas tik 2012 m. birželio mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusę metų nuo namo bendraturčių priimto sprendimo remontuoti stogą. Vadinasi, patys namo bendraturčiai, susipažinę su namo administratoriaus pateikta informacija apie stogo būklę ir stogo remonto įtraukimą į atliktinų darbų planą prioritetine tvarka, turėjo suremontuoti namo stogą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir neprieštaravo, jog stogo remonto darbus atliktų ieškovė. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju stogo remonto darbų atlikimas pagal pastogės techninio projekto sprendinius neprieštarauja CK 4.83 str. 2 d. 1 p. nuostatoms, nes stogo remontas buvo būtinas bet kuriuo atveju, t. y. nepriklausomai nuo ieškovės dar nuo 2009 m. planuojamų atlikti pastogės pertvarkymo į gyvenamąją patalpą darbų.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo stogo remonto darbus atliko tik viena namo bendraturtė, nereiškia, jog tokiu būdu buvo pažeistas 2011 m. lapkričio 3 d. namo savininkų sprendimas stogo remonto darbus atlikti savo jėgomis ūkiu būdu, juolab, byloje nekilo ginčo, kad stogo remonto darbai buvo atlikti ne tik virš ieškovės, bet ir virš kitiems asmenims priklausančių patalpų, taip pat bendro naudojimo koridoriaus, laiptinės. Vadinasi, stogo remontas atitiko ne tik ieškovės, bet ir visų namo bendraturčių interesus, nes remonto metu buvo suremontuotos stogo konstrukcijos, pašalintas vandens pratekėjimas, drėgmės pateikimas į patalpas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atlikti darbai dėl stogo remonto pagal techninį projektą pakeitė pastato tūrį ir pagrindinius gabaritus.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pakanka duomenų, jog namo stogas nebuvo remontuojamas ilgą laiką, vandens pratekėjimas kenkė ne tik stogo konstrukcijoms, bet ir kitoms patalpoms, todėl, akivaizdu, kad stogo remontas buvo būtinas. Aplinkybė, kad stogas nebuvo avarinės būklės, t. y. dar nebuvo sugriuvęs ar nebuvo akivaizdžių griuvimo požymių, nereiškia, jog ieškovė, kaip namo bendraturtė, neturėjo teisės imtis aktyvių veiksmų, siekiant išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bendrųjų daugiabučio namo konstrukcijų, t. y. stogo, remontu, apie kurio būtinumą apeliantams buvo žinoma, 2011 m. gavus namo administratoriaus informaciją. Stogo remonto darbai buvo atlikti 2012 m., t. y. iš esmės tuo metu, kaip ir numatyta namo administratoriaus Gyvenamojo namo privalomųjų remonto darbų ir jų finansavimo 2011–2012 m. plane, nes planas sudarytas 2011 m. spalio mėn. Vadinasi, aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio mėn. namo bendraturčiai nusprendė patys remontuoti namo stogą, nereiškia, kad tokių darbų atlikimas galėjo būti nukeltas neapibrėžtam terminui, o patys darbai nebuvo būtini.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė galimai nežinojo apie namo bendraturčių sprendimą savo jėgomis remontuoti stogą ir apie ieškovės ketinimą atlikti šiuos darbus, savaime nereiškia, jog apeliantui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip namo bendraturčiui, nekyla pareiga atlyginti namo bendrųjų konstrukcijų remonto išlaidas, kadangi namo bendraturčių sprendimas dėl stogo remonto buvo priimtas balsų dauguma ir nėra panaikintas nustatyta tvarka, o ieškovės atlikti stogo remonto darbai buvo būtini CK 4.83 str. 2 d. 1 p. prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.83 str. 2 d. 1 p. nustatyta galimybė reikalauti būtinųjų išlaidų yra susieta su bendro turto savininkais, todėl apelianto Vilniaus miesto savivaldybės, kaip name esančios negyvenamosios patalpos savininko, argumentai, jog jis nėra atsakingas už ieškovės patirtas išlaidas, nes patalpos perduotos naudoti kitam asmeniui (Rusų kultūros centrui), atmestini, kaip nepagrįsti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė reikalavo atlyginti patirtas išlaidas tik už namo stogo, jo konstrukcijos, stogo parapetų, stogo karnizų, stogo kaminų, apsauginės tvorelės ir lietaus nuvedimo sistemos pakeitimą ir remontą. Ieškovė ieškiniu nereikalavo atlyginti patirtas išlaidas už pastogės pertvarkymą į gyvenamąsias patalpas, t. y. už stogo apšiltinimą, stogo konstrukcijų sustiprinimą, stoglangių pakeitimą ir įrengimą, langų konstrukciją ir įrengimą, ventiliacinių kaminėlių įrengimą, laiptų įrengimą, mūro darbus, projektavimo darbus ir pan. Ieškovė taip pat nereikalavo atlyginimo už stogo konstruktyvo darbams panaudotą medieną (5,768 kub. m.), gautą iš atsakovės giminaičių miško, nors tokios išlaidos neatsiejamai susijusios su bendrojo naudojimo objektu. Ieškovės išlaidas stogo remontui iš viso sudaro 15 995,11 Eur sumą, t. y. ši suma yra net mažesnė nei namo administratoriaus namo privalomųjų remonto darbų ir jų finansavimo plane nurodyta preliminari stogo dangos remonto suma (17 475,75 Eur). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos grindžiamos su UAB „Danstemos statyba“, UAB „Akmens pasaulis“ ir UAB „Minties kelias“ sudarytomis rangos sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktais. Pagal 2012 m. lapkričio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktus UAB „Danstemos statyba“ perdavė stogo remonto darbus bendrai 23 169,60 Eur sumai, iš kurios 14 481,00 Eur sumai atlikti darbai priskirtini namo pagrindinių konstrukcijų (stogo) remonto darbų (stogo konstrukcijų kapitalinio remonto darbai ir stogo dangos pakeitimas). Pagal 2012 m. spalio 12 d. ir 2014 m. sausio 10 d. atliktų darbų aktus UAB „Akmens pasaulis“ perdavė kaminų remonto darbus bendrai 4 489,14 Eur sumai, iš kuriuos 1 398,26 Eur sumai atlikti darbai priskirti prie namo pagrindinių konstrukcijų (kaminų) remonto darbų (dviejų mūrinių ventiliacinių kaminų remontas–atstatymas, pakeičiant plytas, medžiagos, pastolių montavimas, išardymas, medžiagų atvežimas, sunešimas, šiukšlių išnešimas ir išvežimas). 2012 m. lapkričio 15 d. UAB „Minties kelias“ išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 115,85 Eur sumai už statybos rangos darbų priežiūrą.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepateikė duomenų, jog stogo remonto darbus buvo galima atlikti pigiau, ekonomiškiau, patiriant mažesnes išlaidas. Aplinkybės, kad namo bendraturčiai buvo sukaupę čerpių stogui ar stogo remontą buvo galima atlikti kitu būdu, nepaneigia ieškovės ieškinio reikalavimų ir pagrindo teisėtumo, nes byloje nenustatyta, jog kiti namo bendraturčiai būtų patys ėmėsi aktyvių veiksmų namo stogui suremontuoti ar prieštaravo ieškovės ketinimui atlikti stogo remonto darbus. Namo bendraturčiai stogo remonto darbus neatlikinėjo daugiau nei pusę metų nuo savo pačių sprendimo remontuoti stogą savo jėgomis ūkio būdu priėmimo, neprieštaravo, kad būtinus darbus atliktų ieškovė, todėl apeliantų argumentai, jog darbai nebuvo būtini ar buvo mažos apimties, atmestini, kaip nepagrįsti.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad, apskaičiuojant priteistinų išlaidų atlyginimą, nepagrįstai nebuvo įtraukta 63,06 kv. m patalpa–neįrengta pastogė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 p. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Byloje nėra ginčo, kad apeliantų nurodyta 63,06 kv. m pastogė yra neįrengta ir nešildoma. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteistinas sumas skaičiavo, atsižvelgiant į proporcingą gyvenamojo namo naudingojo ploto ir bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto santykį.

41. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje, aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodė atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o rezoliucinėje dalyje – atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę. Byloje nustatyta, kad negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė atsakove pagal ieškinį nurodė Vilniaus miesto savivaldybę. Vadinasi, atsakove pagal ieškovės nurodytus reikalavimus yra Vilniaus miesto savivaldybė, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje, aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse atsakove nurodydamas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, padarė rašymo apsirikimo klaidą, kurią yra pagrindas ištaisyti, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, nes skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai nurodyta atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė.

43. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes byla išnagrinėta teisingai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 4.72 str., 4.75 str., 4.82–4.85 str.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str., 21 str.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“; CPK 178 str., 185 str., 276 str.).

44. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).

45. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą advokatui sumokėjo 2 178 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinius skundus padavė visi atsakovai, prašydami panaikinti visą sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai priteistinos lygiomis dalimis (2 178 Eur : 7) iš kiekvieno nekilnojamojo turto objekto savininkų, atsižvelgiant į tai, kad tokį patį principą taikė patys atsakovai dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo įžanginėje, aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse: vietoje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodyti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vanroma“, O. K., P. G., L. K. po 311,14 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ieškovės I. Š. naudai.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo S. M., L. M., L. M., A. M. po 155,57 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ieškovės I. Š. naudai.