- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- I-5143-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03262-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. (2.2) NO-2-1998 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą; 3) priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–8).
2. 2018 m. birželio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas panaikinti įsiskolinimą suėjus išieškojimo senaties terminui. Tarnyba, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas prašo suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti jo įsiskolinimą, nes yra suėjęs senaties terminas ir dėl savo materialinės padėties pareiškėjas negali jo įvykdyti. 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo atsisakė vertinti minėtą pareiškėjo prašymą.
3. Atsakovė, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai atsisakė panaikinti jo įsiskolinimus (394,07 Eur ir 798,05 Eur, iš viso – 1 192,12 Eur), formaliai atsakė į jo paklausimą, išaiškindama aplinkybes, kurios pareiškėjui yra seniai žinomos. Atsakovė ignoravo VAAT sprendimą, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė nepagrįstą Raštą.
4. Pareiškėjui ribojama teisė turėti atstovą, t. y. ribojama jo teisė į teisminę gynybą, pareiškėjo vertinimu, iš jo yra tyčiojamasi, jaučiasi žeminamas, todėl prašo priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–19).
1. Tarnyba skundžiamu Raštu nurodė, kad ji 2018 m. liepos 26 d. raštu jau yra pasisakiusi dėl pareiškėjo prašomų panaikinti 394,07 Eur ir 798,05 Eur įsiskolinimų. Tarnyba buvo nustačiusi, kad 2006 m. birželio 27 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus pirmos instancijos teismui dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. patvirtinto įgaliojimo ir 2002 m. spalio 1 d. patvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais. Tarnyba, nustačiusi faktą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės teikiama antrine teisine pagalba, 2007 m. vasario 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu iš pareiškėjo į Valstybės biudžetą priteisė 1 360,64 Lt (394,07 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tarnyba pažymi, kad ir Klaipėdos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2017 m. rugsėjo 16 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisė 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
2. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ji nevykdo antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo funkcijos. Tarnybos pareiga yra teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir informuoti asmenis apie apskaičiuotą sumą, informuoti apie apmokėjimo tvarką bei terminą. Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba ir tuo pagrindu nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama. Tuomet Tarnyba privalo kreiptis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Tačiau jokie teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai atleisti nuo šių išlaidų mokėjimo, kurias teismai priteisia sumokėti į valstybės biudžetą. Be to, teismui priteisus išlaidas, tolimesnį išlaidų išieškojimą ir administravimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija.
3. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Tarnyba įvykdė įpareigojimą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 29 d. prašymo dalį, kurioje jis prašė suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjas iš esmės tuo pačiu klausimu ne kartą kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakeisti, panaikinti sprendimus, savo reikalavimus grįsdamas tuo, kad minėti sprendimas buvo, jo nuomone, priimti advokatų pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu. Tarnybai sprendimais atsisakius tenkinti pareiškėjo pageidavimus, pareiškėjas juos skundė teismams, tačiau jie buvo atmesti kaip nepagrįsti.
4. Tarnyba taip pat nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą Raštą, todėl nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas V. S. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4102-208/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą pažymėdamas, kad Tarnyba nesprendžia dėl teismų priteistų sumų išieškojimo (nurašymo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3508-602/2019 VAAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. VAAT 2019 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2847-789/2019 įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 29 d. prašymo dalį, kurioje jis prašo suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kadangi apie tai nepasisakė.
2. 2019 m. rugpjūčio 5 d. (tekste – 2019 m. rugpjūčio 6 d.) pareiškėjas pateikė Tarnybos Vilniaus skyriui prašymą įvykdyti VAAT 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir nurašyti jo įsiskolinimą Tarnybai (1 192,12 Eur), nes dėl savo socialinės padėties (nepasiturinčiojo statusas) pareiškėjas negali padengti šio įsiskolinimo. Be to, pareiškėjo teigimu, buvo suėjęs įsiskolinimo išieškojimo senaties terminas (b. l. 20–22).
3. 2019 m. rugpjūčio 27 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Raštas (b. l. 13), kuriuo pareiškėjui paaiškinta, jog Tarnyba 2018 m. liepos 26 d. rašte Nr. (2.2) NO-2-5789 (b. l. 23–24) jau yra pasisakiusi dėl pareiškėjo prašomų 394,07 Eur ir 798,05 Eur įsiskolinimų. Raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog Tarnyba įvykdė VAAT 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą – Tarnyba pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. birželio 29 d. prašymą ir atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, priimdama 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-19-NT-3139-10976 (b. l. 38-39).
II
1. Šioje administracinėje byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl Tarnybos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, kad Rašte pareiškėjui paaiškinta, jog Tarnyba 2018 m. liepos 26 d. rašte Nr. (2.2) NO-2-5789 jau yra pasisakiusi dėl pareiškėjo prašomų 394,07 Eur ir 798,05 Eur įsiskolinimų. Iš esmės tai konstatuota ir minėtame VAAT 2019 m. gegužės 30 d. sprendime, kuriame Tarnyba tebuvo įpareigota spręsti klausimą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog Tarnyba įvykdė VAAT 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą – Tarnyba pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. birželio 29 d. prašymą ir atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, priimdama 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-19-NT-3139-10976. Vadinasi, atsakovas tinkamai atsakė pareiškėjui, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. (2.2) NO-2-1998 nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
2. Pareiškėjas prašo įpareigoti Tarnybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. (2.2) NO-2-1998 nėra jokio teisinio pagrindo naikinti, jis paliktas nepakeistas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.
3. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyta Tarnybos Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.