Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-30 · Administracinė byla Nr. I-2847-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-03-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
I-2847-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02646-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2847-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02646-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. NO-2-5789 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę peržiūrėti jo 2018 m. birželio 29 d. kreipimąsi pagal įstatymo reikalavimus ir priimti sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–13).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu Sprendimu yra konstatuota, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės teikiama antrine teisine pagalba, todėl iš jo yra reikalaujama sumokėti įsiskolinimą už suteiktas teisines paslaugas. Tokiu Sprendimu, pasak pareiškėjo, yra grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, o Tarnyba elgiasi nekompetentingai. Paaiškina, kad advokatė G. R. nesugebėjo surašyti ieškinio pareiškėjo vardu, nes ji galėjo teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Pareiškėjo ieškinys nebuvo priimtas ir pareiškėjui tai sukėlė teisines pasekmes. Advokatė G. R., pateisindama savo veiksmus dėl netinkamo ieškinio paruošimo, pareiškėją apkaltino piktnaudžiavimu procesu. Iš advokato L. Z. pareiškėjas taip pat nesulaukė jokios teisinės pagalbos, nors tokią pagalbą suteikti jis buvo paskirtas. Nepaisant to, advokatas L. Z. suklastojo ataskaitą, kurioje nurodė, kad jis pareiškėjui teikė teisinę pagalbą 65 val. 50 min. Dėl Tarnybos kaltės pareiškėjas patyrė žalą, kadangi negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į teisinę pagalbą. Tarnyba atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą nurašyti jo skolą dėl suteiktų teisinių paslaugų, visiškai ignoruodama pareiškėjo teiginius ir nesilaikydama konstitucinių principų. Pareiškėjas dėl Tarnybos veiksmų buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patyrė kančių bei emocinę depresiją, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir keliamais reikalavimais (b. l. 43–45). Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tiek 394,07 Eur, tiek 798,05 Eur skola pareiškėjui yra priteista teismų sprendimais, be to, ši skola priteista ne Tarnybai, o valstybei. Teismams priteisus minėtas išlaidas, tolimesnį šių išlaidų išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsakovei nėra suteikta teisė nurašyti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovės manymu, visi pareiškėjo argumentai dėl advokatės G. R., advokato L. Z. ir kitų advokatų nėra susiję su skundžiamo Sprendimo panaikinimu. Pareiškėjas, skųsdamas Tarnybos Sprendimą, inicijuoja tą patį procesą, kuris jau išspręstas, ir tokiu būdu piktnaudžiauja teise. Pareiškėjas teismui neteikė jokių argumentų ir įrodymų, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 29 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2) NTP-9-3139, kuriame prašo nurašyti 394,07 eurų ir 798,05 eurų įsiskolinimą Tarnybai, nes jis neturi galimybės sumokėti minėtų sumų dėl savo socialinės padėties. Šiame prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra suėję senaties terminai, o skolos nurašymas suteiktų jam teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. (b. l. 145–155). Tarnyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjui paaiškino, kad Tarnybai nėra suteikta teisė nurašyti skolas – teismo priteistas sumas, bei spręsti klausimus dėl skolos nurašymo senaties termino. (b. l. 14)

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 iš pareiškėjo į valstybės biudžetą priteisė 394,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje byloje buvo nustatyta, kad 2006 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2006 m. birželio 27 d. priimtu sprendimu Nr. 957/06 tenkino prašymą ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, paskyrė G. R.. Tarnyba 2007 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas už piktnaudžiavimą suteikta antrine teisine pagalba. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 iš V. S. į valstybės biudžetą priteisė 798,05 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi minėtas aplinkybes, skundžiamame Sprendime konstatavo, kad visos išlaidos priteistinos ne jai, t. y. Tarnybai, o valstybei. Nurodė, kad išlaidų, kurias priteisia teismai, išieškojimą ir administravimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija. Įvertinęs skundžiamo akto turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, atsakovės Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymo turinį, pažymi, kad pareiškėjas Tarnybos taip pat prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymas laikytinas prašymu, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (redakcija nuo 2017-11-23) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami, atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2. punktas).

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) prašymą apibrėžia kaip pareiškėjo kreipimąsi į valstybės ar savivaldybių instituciją ar įstaigą, pateiktą žodžiu ar raštu, įskaitant elektroninę formą, šio Įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Prašymų pateikimo tvarka, prašymo turinys ir forma, reikalavimai pareiškėjui bei įstaigai, į kurią kreipiamasi, yra nustatyti Įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Tarnyba tiek skundžiame Sprendime, tiek atsiliepime į skundą nepasisakė dėl pareiškėjo teisės gauti garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo prašymo dalies, t. y. dėl prašymo suteikti jam teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sprendime iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje, atsakovė įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kurioje jis prašo suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas šiame sprendime konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, nustatęs, kad atsakovė neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dalies, įpareigojo ją išnagrinėti. Vien tai, kad atsakovė neišnagrinėjo prašymo dalies, kuri vykdant šį teismo sprendimą bus išnagrinėta, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kurioje pareiškėjas prašo suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kitą pareiškėjo V. S. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjosRasa Ragulskytė-Markovienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė