Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovės ieškinys atsakovei R. T. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l. 9-13), kuriame bendraieškovais nurodė D. G. ir M. G., ieškinio sumą nurodė 1 054,61 Lt ir prašė teismo priteisti iš atsakovės R. T. ieškovės O. G. naudai atstatomojo remonto išlaidas 80 Lt, 15,15 Lt pašto išlaidas, 13 Lt VĮ Registrų centras pažymos suformavimo išlaidas, 68 Lt žyminio mokesčio, viso 176,15 Lt, bei 878,46 Lt buto remonto atstatymo darbų išlaidas bei penkis procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lėšas paskirstant visiems bendraturčiams. Ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teisė į butą, (duomenys neskelbtini), Vilnius priklauso ir bendraieškoviams M. G. bei D. G., o remiantis CPK 43 str. 2 d. ieškinys gali būti reiškiamas kelių ieškovų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, manydamas, jog ieškovė teismo nustatytu terminu nevisiškai pašalino nutartyje nurodytus ieškinio pareiškimo trūkumus, 2011 m. spalio 7 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atskiruoju skundu (b.l.18-20) ieškovė O. G. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismo nustatyta pareiga ieškovei sutikslinti ir sukonkretinti ieškininius reikalavimus negali būti vertinama kaip ieškovės pateikti nauji ieškininiai reikalavimai, nes ieškovė ne savo valia, o teismo nurodymu vykdė tokią pareigą. Pažymėjo, jog remiantis CPK 42 str. 1 d. ieškovė turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, didinti arba mažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismo nutartis prieštarauja CPK 141 str.;

2) Prie ieškinio prisijungę du to paties sugadinto nekilnojamo turto savininkai yra privalomi procesiniai šalies bendrininkai ir negali būti vertinami kaip du nauji ieškovai, todėl teismo išvada, kad nėra galimas proceso šalių pakeitimas ieškinio priėmimo stadijoje nėra pagrįsta. Du ieškovai nauji atsirado savo valia ir ketinimu prisijungti prie ieškinio, nes paduodama ieškinį ieškovė klydo dėl buto savininko, nes butu ji naudojosi viena;

3) Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo ir motyvuodamas tuo, kad šalių pakeitimas ieškinio priėmimo stadijoje negalimas, turėjo galimai išaiškinti naujai prisijungusiems asmenims jų teises ir netenkinti jų reikalavimo.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu dėl to, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi dėl ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimo nustatė ieškovei keletą įpareigojimų, tačiau ginčijama 2011 m. spalio 7 d. nutartimi laikė netinkamai įvykdytais, nutartyje konstatuodamas, kad ieškovė teismui pateikė naują ieškinį, kuriame keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, kas nėra galima. Teismo vertinimu, ieškovė pilnai nepašalino teismo nustatytų trūkumų.

Remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei buvo nustatyti šie įpareigojimai: sutikslinti ir sukonkretinti ieškinio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą, pateikti nuotraukų originalus, buto plano kopiją bei pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė.

Nustatyta, kad šalindama teismo įpareigojimus, ieškovė, kartu su kitais bendraieškovais – buto (duomenys neskelbtini) savininkais, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimus, t.y. prašė priteisti atstatomojo remonto paskaičiavimo išlaidas, pašto išlaidas, VĮ Registrų centro pažymos suformavimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas (tokie reikalavimai dalinai buvo ir pirminiame ieškinyje) bei padidino pirminiame ieškinyje reikštą reikalavimą dėl nuostolių (atstatomųjų darbų suma) atlyginimo – 878,46 Lt prašydama šias lėšas paskirstyti proporcingai bendraturčiams. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė išrašus iš VĮ Registrų centro apie buto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkus, nuotraukų patvirtintas kopijas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad kreipėsi su prašymu Į UAB „Verkių ūkis“ su prašymu pateikti 2008-07-28 d. akte Nr. 132 užfiksuoto užliejimo fotonuotraukų originalus, tačiau „Verkių ūkis“ 2008-09-13 d. atsakyme į prašymą nurodė, kad patvirtina fotonuotraukų kopijas, kaip neatsiejamą 2008-07-28 d. apžiūros akto Nr. 132 dalį, apmokėjo žyminiu mokesčiu. Pažymėjo ieškinyje, kad į bylą remiantis CPK 43 str. 2 d. įstoja bendraieškovais ir buto (duomenys neskelbtini), Vilnius bendrasavininkai D. G. ir M. G., kurių nenurodė pirminiame ieškinyje.

Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).

Ginčijama 2011 m. spalio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinio pareiškimą laikė nepaduotu dėl to, jog ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ši teismo išvada nėra pagrįsta, nes remiantis CPK 42 str. 1 d. ieškovė turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, teise tikslinti ieškinio dalyką ieškovė naudojosi vykdydama teismo įpareigojimus. Nustatyta, kad faktinio ieškinio pagrindo ieškovė nekeitė, nes procesiniuose dokumentuose (tiek pirminiame, tiek patikslintame) ji reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė neteisėtais atsakovės veiksmais dėl jos buto užpylimo, atsakovei pažeidus CK 6.4 str., CK 6.246 str., CK 6.248 str., CK 6.249 str. nuostatas, o tikslino tik ieškinio dalyką, padidindama turtinio reikalavimo sumą priteisti iš atsakovės remonto atstatymo išlaidas (nuostolius).

Taigi, iš patikslinto ieškinio ir jo priedų turinio galima daryti išvadą, jog ieškovė įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus - pateikė patikslintą ieškinį, padidindama ieškinio sumą, teismo reikalaujamus papildomus rašytinius įrodymus, apmokėjo žyminiu mokesčiu. Ginčo šalis patikslintame ieškinyje nebuvo keičiama, naujai į bylą įstoję asmenys – buto bendraturčiai D. G. ir M. G. šiuo atveju realizavo savo kaip bendraieškovų CPK 43 str. numatytas teises dėl procesinio bendrininkavimo (dėl jų ieškinio teismas ginčijamoje nutartyje visiškai nepasisakė). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas turi teisę pakartotinai priimti nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, jeigu ieškinį paduodantis asmuo nepašalino ieškinio trūkumų dėl objektyvių priežasčių ar dėl netinkamo supratimo teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-237/2005.

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio pareiškimą laikė nepaduotu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį ir ieškovės O. G. ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.