- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- A-1949-662/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02171-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl aktų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1498; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5807; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 350 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento 150 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. Pravieniškių PN-AK pateikė prašymą leisti naudotis pareiškėjui priklausančiu kompiuterinių žaidimų aparatu SONY PLAYSTATION 3. Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, nes neturėjo galimybių patikrinti, ar aparate nėra interneto prieigos. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateikė dėl minėto sprendimo skundą Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas paaiškino, kad dalį bausmės atliko Vilniaus pataisos namuose, jam artimieji per siuntinių perdavimo skyrių buvo perdavę kompiuterinių žaidimų aparatą. Juo pareiškėjui buvo leidžiama naudotis, nes patikrinus nebuvo jame rasta jokios draudžiamos įrangos. Kompiuterinių žaidimų aparatas buvo naudojamas kaip atminties laikmena, kurioje sukauptos pareiškėjo šeimos nuotraukos, audio knygos, mokymosi medžiaga ir pan. 2017 m. birželio 20 d. pareiškėją perkėlus toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN-AK, administracija neleido naudotis minėtu kompiuterinių žaidimų aparatu. Pareiškėjo nuomone, jis buvo diskriminuojamas, kadangi kituose pataisos namuose šiuo kompiuterinių žaidimų aparatu jam buvo leista naudotis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas tik formaliai išnagrinėjo jo skundą bei 2017 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 2S-5807 nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su pareiškėjo skundo argumentais, todėl buvo pažeisti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 6 punkto reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento veiksmų jam pablogėjo emocinė būsena, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, negalėjo miegoti naktimis, jautė pažeminimą, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintas Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytų elektros prietaisų, įskaitant ir nešiojamuosius kompiuterius, techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Pataisos namų atsakingas už perduodamų prietaisų patikrinimą 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas vadovavosi paminėtu Aprašu, bei negalėdamas tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, ar elektros prietaisas neturi galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat, ar neturi kitų ryšio priemonių, priėmė sprendimą neleisti pareiškėjui naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu. Pravieniškių PN-AK akcentavo, kad kitos pataisos įstaigos ant elektros prietaiso priklijuotas patikrinimo žymėjimo lapelis neįpareigoja už perduodamų elektros prietaisų patikrinimą atsakingo pareigūno vienašališkai perduoti nuteistajam naudotis elektros prietaisu, neįvykdžius Apraše nurodytų reikalavimų. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad iš Kalėjimų departamento gautame 2014 m. vasario 5 d. rašte Nr. 1S-466 „Dėl informacijos“, nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų pareigūnai, negalėdami nustatyti, ar žaidimų kompiuteryje yra išmontuoti vaizdo, garso įrašymo, ryšio įrenginiai, turi teisę neleisti žaidimų kompiuterių perduoti nuteistiesiems. Pravieniškių PN-AK nuomone, neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nebuvo nustatyta. Įstaigos pareigūnai šioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai patirtos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atstovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2S-5807 pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundą išnagrinėjo ir nustatė, jog nėra pagrindo jo tenkinti. Kalėjimų departamentas teigė, kad nesant galimybės patikrinti pareiškėjo kompiuterinių žaidimų aparato, Pravieniškių PN-AK pagrįstai vadovavosi Aprašo 4 punktu, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtintu Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), 7 punktu, numatančiu, jog prireikus ir įstaigoje laikomam asmeniui, kuriam perduodami daiktai, sutikus raštu, tikrinant daiktus gali būti pažeistos daiktų garantinės plombos. Daiktai, kurių neįmanoma patikrinti, įstaigoje laikomam asmeniui neperduodami. Kalėjimų departamentas nurodė, kad kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl šis atsakymas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, buvo motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo S. T. skundą tenkino iš dalies, panaikino Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1498 „Dėl skundo“, panaikino Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją iš valstybės institucijos buvo pažeista, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 91–97).
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK, Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 20 d. pareiškėjas, atvykęs iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK, kreipėsi su 2017 m. birželio 28 d. prašymu į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas duoti raštišką atsakymą, kodėl iš pareiškėjo buvo atimtas kompiuterinių žaidimų aparatas SONY PLAYSTATION 3, kuriuo jis naudojosi Vilniaus pataisos namuose. Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7-1498 „Dėl skundo“, nurodant, jog atsakingas už perduodamų prietaisų patikrinimą 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais bei negalėdamas tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, ar elektros prietaisas, šiuo atveju kompiuterinių žaidimų aparatas SONY PLAYSTATION 3, neturi galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat, ar neturi kitų ryšio priemonių, priėmė sprendimą neleisti perduoti pareiškėjui naudotis žaidimų kompiuteriu. Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK direktoriaus pateiktu atsakymu į prašymą, pareiškėjas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka jį 2017 m. rugpjūčio 16 d. apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas skundžiamu 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjo kompiuterinių žaidimų aparato patikrinti nebuvo galimybės, todėl Pravieniškių PN-AK administracija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu ir Tvarkos aprašo 7 punktu, ir negalėdama daikto, kurio neįmanoma patikrinti, įstaigoje laikomam asmeniui neperdavė. Taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7-1498 „Dėl skundo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo šioje byloje pateiktus argumentus dėl kompiuterinių žaidimų aparato SONY PLAYSTATION 3 jam neišdavimo Pravieniškių PN-AK tuo metu, kai pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais <...>, ir kitais daiktais buvo įtvirtinta BVK 96 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės), Apraše (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 20 d.) ir Tvarkos apraše (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 11 d.). Teismas, įvertinęs skundžiamų administracinių aktų turinį, Pravieniškių PN-AK 2017 m. birželio 29 d. pažymos Nr.62-2902 (b. l. 67), 2018 m. kovo 6 d. pažymos Nr. 42-3424 „Dėl nuteistojo S. T. skundo“ turinį, ir vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, jog šie sprendimai buvo priimti ir pasirašyti tam įgaliotų subjektų, laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau nebuvo pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nebuvo pakankamai aiškūs ir motyvuoti, t. y. neaišku kaip ir kokiu būdu buvo atliekamas kompiuterinių žaidimų aparato SONY PLAYSTATION 3 tikrinimas. Teismas nurodė, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose ir minėtose pažymose apsiribota tik teisės aktų nuostatų išdėstymu ir nurodymu, jog pareigūnas (šiuo metu atleistas iš tarnybos) tikrinęs ir negalėjęs tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, jog elektros prietaisas neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių, priėmė sprendimą neleisti perduoti nuteistajam S. T. naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu. Taigi, teismo vertinimu, nebuvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. birželio 28 d. prašymą pateikti raštišką atsakymą, kodėl iš pareiškėjo paimtas kompiuterinių žaidimų aparatas, kuriuo jis naudojosi Vilniaus pataisos namuose.
10. Teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Nagrinėjimo taisyklės), 35.2 punkto reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad šie individualių administracinių aktų trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįsti objektyviais duomenimis, nemotyvuoti, nenurodyta individuali argumentacija), todėl ginčijami Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7-1498 ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 2S-5807 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. pareiškėjas negalėjo naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu, todėl buvo slogios nuotaikos, tai pablogino jo emocinę, psichologinę būseną, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, negalėjo užmigti, jautėsi pažemintas, nusivylė valstybe. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, kad atsakovo atstovai būtų sąmoningai siekę žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekę pareiškėjui pakenkti. Pareiškėjo nurodytų galimai patirtų būsenų (slogi nuotaika, pablogėjusi emocinė ir psichologinė būsena, patirti gilūs dvasiniai išgyvenimai, nemiga, pažeminimo jausmas) nepatvirtino ir Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. sausio 12 d. pažyma Nr.73(2)-42 „Dėl nuteistojo S. T.“. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad atsakovo atstovams tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į pareiškėjo prašymą, skundą, t. y. pažeidus jo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį jo gyvenimą), taip pat nenustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento pareigūnai, tarnautojai tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, skundą ir pateikė nepagrįstus atsakymus, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkintas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
12. Pareiškėjas S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą, įpareigoti Pravieniškių PN-AK pareigūnus grąžinti kompiuterinių žaidimų aparatą SONY PLAYSTATION 3 arba atlyginti turtinę žalą – 150 Eur, kuri atsirado dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir priteisti 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 102–103).
13. Pareiškėjas nurodo, kad visose Lietuvoje esančiose įkalinimo įstaigose, kurių yra devynios, galima naudotis SONY PLAYSTATION 3 ir šios įstaigos turi galimybę patikrinti šį kompiuterinių žaidimų aparatą, išskyrus Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas paaiškina, kad kompiuterinių žaidimų aparatą jam nupirko artimieji už 150 Eur ir išėmė visą draudžiamą įrangą. Vilniaus pataisos namuose kompiuterinių žaidimų aparatas buvo patikrintas ir neradus nieko draudžiamo, atiduotas pareiškėjui. Tačiau Pravieniškių PN-AK atsisako atiduoti kompiuterinių žaidimų aparatą pareiškėjui ir net nebando jo patikrinti.
14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad nors teismas pripažino, kad pareiškėjui nebuvo suteikta informacija, kodėl neleidžiama naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu, tačiau teismas neįpareigojo Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėjui SONY PLAYSTATION 3, nors to jis prašė pirmame savo teismui pateiktame skunde.
Atsiliepimas
15. Atsakovai Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 105–107).
16. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 108–110).
18. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai teismo įvertintini pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Be to, teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taip pat pritaria teismo nustatytai aplinkybei, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovai būtų sąmoningai siekę žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekę pareiškėjui pakenkti. Todėl Kalėjimų departamento nuomone, teismo pripažinimas, jog Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, skundą ir pateikė nepagrįstus atsakymus, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus. Kalėjimų departamento manymu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai pareiškėją perkėlus į Pravieniškių PN-AK buvo atsisakyta jam leisti naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu SONY PLAYSTATION 3 ir Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7-1498 „Dėl skundo“ ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kurį jis tikslino kelis kartus, konstatavo kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų ir Nagrinėjimo taisyklių 35.2 punkto reikalavimų, šie individualių administracinių aktų trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįsti objektyviais duomenimis, nemotyvuoti, nenurodyta individuali argumentacija), todėl neteisėti ir nepagrįsti. Kadangi pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pripažinimas, jog Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, skundą ir pateikė nepagrįstus atsakymus, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad nebuvo išspręstas įpareigojimas Pravieniškių PN-AK pareigūnams grąžinti pareiškėjui kompiuterinių žaidimų aparato SONY PLAYSTATION 3, o tuo atveju, jeigu nebus grąžintas minėtas kompiuterinių žaidimų aparatas, turėtų būti pareiškėjui atlyginama 150 Eur turtinė žala (kompiuterinių žaidimų aparato pirkimo kaina) ir priteisiamas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
23. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo 2017 m. lapkričio 24 d. patikslintame skunde (b. l. 22–24) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų – panaikinti Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1498 „Dėl skundo“ ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Minėtame patikslintame skunde pareiškėjas nereiškė reikalavimų įpareigoti Pravieniškių PN-AK pareigūnus grąžinti pareiškėjui kompiuterinių žaidimų aparatą SONY PLAYSTATION 3 ar atlyginti galimai patirtą turtinę žalą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismo sprendimas netinkamas ir turi būti panaikintas, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi, pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo pateikto patikslinto skundo reikalavimus dėl ginčo administracinių aktų panaikinimo, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas.
25. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).
27. Pareiškėjas visiškai naujus reikalavimus, įpareigoti Pravieniškių PN-AK pareigūnus grąžinti pareiškėjui kompiuterinių žaidimų aparatą SONY PLAYSTATION 3 ir atlyginti galimai patirtą turtinę žalą, kurie nėra neatsiejamai susijęs su jau pareikštais reikalavimais, pareiškė tik apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija minėtų pareiškėjo reikalavimų nevertina.
28. Dėl neturtinės žalos, kurią patyrė pareiškėjas, atlyginimo, teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo galimai patirtos būsenos (slogi nuotaika, pablogėjusi emocinė ir psichologinė būsena, patirti gilūs dvasiniai išgyvenimai, nemiga, pažeminimo jausmas) nepatvirtino ir Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. sausio 12 d. pažyma Nr.73(2)-42, o byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo atstovai būtų sąmoningai siekę žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekę pareiškėjui pakenkti. Taigi, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentui tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į pareiškėjo prašymą, skundą, t. y. pažeidus jo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, galėjo patirti tik tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.
29. Teisėjų kolegija, vertindama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr., 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį (pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas neišsamiai išnagrinėję pareiškėjo prašymą, skundą ir pateikę nepagrįstus atsakymus, dėl ko pareiškėjas negalėjo naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu, galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl laikinų nepatogumų Lukiškių PN-AK pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriteistas.
32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.