- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- I-1200-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02171-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
nedalyvaujant pareiškėjui S. T., atsakovų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. T. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1498; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5807; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 350 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 150 Eur neturtinę žalą (b. l. 22-24).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (toliau – Pravieniškių PN-AK) pateikė prašymą leisti naudotis pareiškėjui priklausančiu kompiuterinių žaidimų aparatu SONY PLAYSTATION – 3. 2017 m. liepos 17 d. Pravieniškių PN-AK priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, kadangi neturi galimybių patikrinti, ar aparate nėra interneto prieigos. 2017 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas pateikė dėl minėto sprendimo skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). 2017 m. rugsėjo 19 d. Kalėjimų departamentas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 96 str. 2 d.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustato, kokius elektros prietaisus leidžiama turėti nuteistiesiems, ir į šį sąrašą patenka ir nešiojamasis kompiuteris arba kompiuterinių žaidimų aparatas (5.2 p.).
Kadangi pareiškėjas dalį bausmės atliko Vilniaus pataisos namuose, jam artimieji per siuntinių perdavimo skyrių buvo perdavę kompiuterinių žaidimų aparatą. Juo pareiškėjui buvo leidžiama naudotis, nes buvo patikrintas ir nebuvo rasta jokio draudžiamos įrangos jame. Kompiuterinių žaidimų aparatas buvo naudojamas kaip atminties laikmena, kurioje sukauptos pareiškėjo šeimos nuotraukos, audio knygos, mokymosi medžiaga ir pan.
2017 m. birželio 20 d. pareiškėją perkėlus toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN-AK, administracija neleido naudotis minėtu kompiuterinių žaidimų aparatu. Pareiškėjas mano, jog jis dėl to yra diskriminuojamas, kadangi kituose pataisos namuose šiuo kompiuterinių žaidimų aparatu jam buvo leista naudotis.
Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Sprendime nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su pareiškėjo skundo argumentais, tuo buvo pažeisti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 6 punkto reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento veiksmų jam pablogėjo emocinė būsena, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, negalėjo miegoti naktimis, jautė pažeminimą, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37-41).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, nustato Suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK numatytų elektros prietaisų, įskaitant ir nešiojamuosius kompiuterius, techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punkte numatyta, kad nustatyta tvarka nepatikrinti elektros prietaisai ar elektros prietaisai, kurie neatitinka nustatytų techninių parametrų ar tokių parametrų neįmanoma nustatyti, taip pat elektros prietaisai, kuriuose yra daiktai, kurių įsigijimas ir perdavimas suimtiesiems ar nuteistiesiems nėra numatytas, negali būti perduoti ir parduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – suimtieji ir/ar nuteistieji), ir naudojami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Aprašo 8 punkte reglamentuota, jog <...> elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete <...>.
Pažymėjo, jog pataisos namų atsakingas už perduodamų prietaisų patikrinimą 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas vadovavosi aukščiau paminėtu Aprašu, bei negalėdamas tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, ar elektros prietaisas neturi galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat, ar neturi kitų ryšių priemonių, priėmė sprendimą neleisti pareiškėjui naudotis žaidimų kompiuteriu. Akcentavo, kad kitos pataisos įstaigos ant elektros prietaiso priklijuotas patikrinimo žymėjimo lapelis neįpareigoja už perduodamų elektros prietaisų patikrinimą atsakingo pareigūno vienašališkai perduoti nuteistajam naudotis elektros prietaisu, neatlikus Apraše nurodytų reikalavimų.
Nurodė, kad 2014 m. vasario 5 d. iš Kalėjimų departamento gautas raštas Nr. 1S-466 „Dėl informacijos“, kuriame teigiama, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai, negalėdami nustatyti, ar žaidimų kompiuteryje yra išmontuoti vaizdo, garso įrašymo, ryšio įrenginiai, turi teisę neleisti žaidimų kompiuterių perduoti nuteistiesiems.
Mano, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai šioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai patirtos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 58-60).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundas. Kalėjimų departamentas 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2S-5807 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti jo skundą.
Atsakingas už perduodamų prietaisų patikrinimą Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas negalėjo tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, ar elektros prietaisas, šiuo atveju žaidimų aparatas, neturi galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat, ar neturi kitų ryšio priemonių. Nesant galimybės patikrinti pareiškėjo kompiuterinių žaidimų aparato, Pravieniškių PN-AK pagrįstai vadovavosi Aprašo 4 punktu, taip pat Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 7 punktu, numatančiu, jog prireikus ir įstaigoje laikomam asmeniui, kuriam perduodami daiktai, sutikus raštu, tikrinant daiktus gali būti pažeistos daiktų garantinės plombos. Daiktai, kurių neįmanoma patikrinti, įstaigoje laikomam asmeniui neperduodami. Įstaigoje laikomam asmeniui nesutikus, kad patikrinimo metu būtų pažeistos daiktų garantinės plombos, toks daiktas perduodamas saugoti į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį iki šio asmens rašytiniu prašymu bus grąžintas jį perdavusiems asmenims arba atiduotas paleidžiamam į laisvę daiktų savininkui.
Mano, kad atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.
Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 7-1498 „Dėl skundo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kilusios dėl pareiškėjo pažeistos teisės naudotis žaidimų kompiuteriu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, gauti informaciją, atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK, Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. pareiškėjas, atvykęs iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK, 2017 m. birželio 28 d. kreipėsi prašymu į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas duoti raštišką atsakymą, kodėl iš pareiškėjo buvo atimtas kompiuterinių žaidimų aparatas SONY PLAYSTATION-3, kuriuo jis naudojosi Vilniaus pataisos namuose (b. l. 87, 66). Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 7-1498 „Dėl skundo“, nurodant, jog atsakingas už perduodamų prietaisų patikrinimą 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais bei negalėdamas tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, ar elektros prietaisas, šiuo atveju kompiuterinių žaidimų aparatas SONY PLAYSTATION-3, neturi galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat ar neturi kitų ryšio priemonių, priėmė sprendimą neleisti perduoti pareiškėjui naudotis žaidimų kompiuteriu (b. l. 48).
Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK direktoriaus pateiktu atsakymu į prašymą, pareiškėjas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka jį 2017 m. rugpjūčio 16 d. apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 63). Kalėjimų departamentas skundžiamu 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjo kompiuterinių žaidimų aparato patikrinti nebuvo galimybės, todėl Pravieniškių PN-AK administracija, vadovaudamasi Aprašo 4 p. ir Tvarkos aprašo 7 p., ir negalėdama daikto, kurio neįmanoma patikrinti, įstaigoje laikomam asmeniui neperdavė. Taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7-1498 „Dėl skundo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (b. l. 69,70).
Pareiškėjas nagrinėjamąjį administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje administracija pareiškėjui neleido naudotis turimu ir iki tol naudotu kompiuterinių žaidimų aparatu SONY PLAYSTATION-3 dėl jam neaiškių ir nepakankamai motyvuotų priežasčių, jog galimai nėra galimybės patikrinti ar aparatas neturi galimybės jungtis prie interneto prieigos, kai tuo tarpu kitos pataisos įstaigos tokias galimybes turi. Tai diskriminuoja pareiškėją kitų nuteistųjų atžvilgiu. Kalėjimų departamentas formaliai (atmestinai, neobjektyviai) išnagrinėjo pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje teikiamus argumentus dėl kompiuterinių žaidimų aparato SONY PLAYSTATION-3 jam neišdavimo Pravieniškių PN-AK tuo metu, kai pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK (b. l. 47) pažymi, kad ginčo laikotarpiu nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais <...>, ir kitais daiktais buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 96 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal BVK 96 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) ginčo laikotarpiu 18 priedo Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 5.2 punkte buvo numatyta, kokius elektros prietaisus leidžiama turėti nuteistiesiems - nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą (leidžiama turėti stacionarius kompiuterius, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d.).
Vadovaujantis Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 05 20), patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 4 punkte nustatyta, kad nustatyta tvarka nepatikrinti elektros prietaisai ar elektros prietaisai, kurie neatitinka nustatytų techninių parametrų ar tokių parametrų neįmanoma nustatyti, taip pat elektros prietaisai, kuriuose yra daiktai, kurių įsigijimas ir perdavimas suimtiesiems ar nuteistiesiems nėra numatytas, negali būti perduoti ir parduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – suimtieji ir/ar nuteistieji), ir naudojami laisvės atėmimo vietų įstaigose, o 8 punkte numatyta, kad visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Taip pat Aprašo 12 punkte numatyta, jog elektros prietaisų atitikimas nustatytiems techniniams parametrams tikrinamas pagal jų gamintojo techninėje dokumentacijoje arba ant elektros prietaiso nurodytus duomenis arba, jei yra žinomas elektros prietaiso gamintojas ir modelis, pagal viešai paskelbtus gamintojo duomenis.
Taip pat vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 11 11), patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 5 punkto nuostatomis visi įsigyjami daiktai yra privalomai patikrinami ir apskaitomi Apraše nustatyta tvarka. Daiktai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad tikrinant daiktus gali būti kviečiami dalyvauti asmenys, kuriems perduodami daiktai. Kompiuterių bei kompaktinių diskų, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų (toliau – informacijos laikmenos) patikrinimui gali būti kviečiami nepriklausomi specialistai, o pagal Tvarkos aprašo 7 punktą prireikus ir įstaigoje laikomam asmeniui, kuriam perduodami daiktai, sutikus raštu, tikrinant daiktus gali būti pažeistos daiktų garantinės plombos. Daiktai, kurių neįmanoma patikrinti, įstaigoje laikomam asmeniui neperduodami. Įstaigoje laikomam asmeniui nesutikus, kad patikrinimo metu būtų pažeistos daiktų garantinės plombos, toks daiktas perduodamas saugoti į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį iki šio asmens rašytiniu prašymu bus grąžintas jį perdavusiems asmenims arba atiduotas paleidžiamam į laisvę daiktų savininkui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų administracinių aktų turinį, Pravieniškių PN-AK 2017 m. birželio 29 d. pažymos Nr.62-2902 (b.l.67), 2018 m. kovo 6 d. pažymos Nr.42-3424 „Dėl nuteistojo S. T. skundo“ turinį, ir vadovaudamasi minėtų teisinių santykių teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog minėti sprendimai priimti ir pasirašyti tam įgaliotų subjektų, laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau nėra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nėra pakankamai aiškūs ir motyvuoti, t. y. nėra aišku kaip ir kokiu būdu buvo atliekamas kompiuterinių žaidimų aparato SONY PLAYSTATION-3 tikrinimas, jog jis neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių, ir buvo padaryta išvada, kad negalima tiksliai nustatyti jo atitikties minėtų teisės aktų reikalavimams, taigi ir daikto, kurio neįmanoma patikrinti, įstaigoje laikomam asmeniui negalima perduoti.
Nagrinėjamu atveju minėtuose administraciniuose aktuose ir pažymose apsiribota tik teisės aktų nuostatų išdėstymu ir nurodymu, jog pareigūnas (šiuo metu atleistas iš tarnybos) tikrinęs ir negalėjęs tiksliai nustatyti, t. y. patikrinti, jog elektros prietaisas neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių, priėmė sprendimą neleisti parduoti nuteistajam S. T. naudotis kompiuterinių žaidimų aparatu. Taigi nebuvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. birželio 28 d. prašymą pateikti raštišką atsakymą, kodėl iš pareiškėjo paimtas kompiuterinių žaidimų aparatas, kuriuo jis naudojosi Vilniaus pataisos namuose.
Dėl minėtų argumentų skundžiami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau- Taisyklės) 35.2. punkto (į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualių administracinių aktų trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįsti objektyviais duomenimis, nemotyvuoti, nenurodyta individuali argumentacija), todėl ginčijami Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 7-1498 „Dėl skundo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“ naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į jo prašymą, skundą ir dėl pareiškėjo pažeistos teisės naudotis žaidimų kompiuteriu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o būtent prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 350 Eur neturtinę žalą, o iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos- 150 Eur neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) atlyginimo, taikomos CK normos (žr. LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose konstatuojama, kad kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą konkrečiam atvejui. Nes kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti žala. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka CK 271 straipsnio 4 dalyje numatytą atsakomybės sąlygą. Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nes būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 str.) nėra preziumuojamas.
Šioje nagrinėjamoje byloje nustačius atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, skundą ir pateikus nepagrįstus atsakymus, turi būti nustatyta, ar dėl šių atsakymų pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. pareiškėjas negalėjo naudotis žaidimų kompiuteriu, todėl buvo slogios nuotaikos, tai pablogino jo emocinę, psichologinę būseną, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, negalėjo užmigti, jautėsi pažemintas, nusivylė valstybe.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovo atstovai būtų sąmoningai siekę žeminti, diskriminuoti ar specialiai siekę pareiškėjui pakenkti. Pareiškėjo nurodytų galimai patirtų būsenų (slogi nuotaika, pablogėjusi emocinė ir psichologinė būsena, patirti gilūs dvasiniai išgyvenimai, nemiga, pažeminimo jausmas) nepatvirtina ir Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2018 m. sausio 12 d. pažyma Nr.73(2)-42 „Dėl nuteistojo S. T.“ (b. l. 54). Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovo atstovams tinkamai neišnagrinėjus ir neatsakius į pareiškėjo prašymą, skundą, t. y. pažeidus jo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį jo gyvenimą), taip pat nenustačius, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento pareigūnai, tarnautojai tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, skundą ir pateikė nepagrįstus atsakymus, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. T. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1498 „Dėl skundo“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5807 „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Pripažinti, kad pareiškėjo S. T. teisė gauti informaciją iš valstybės institucijos buvo pažeista, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.