- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-17
- Bylos Nr.
- 2S-1279-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13535-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- O. F.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
bylos medžiaga nustatyta, kad hipotekos kreditorius UAB “Būsto paskolų draudimas” pateikė prašymą Vilniaus miesto 20-jam notarų biurui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų M. F. ir O. F.. Šio biuro notarė J. Š. CK 4. 192 str. nustatyta tvarka skolininkams M. F. ir O. F. išsiuntė 2013 m. balandžio 9 d. pranešimą, kuriuo siūloma ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti Vilniaus m. 20-ajam notaro biurui, arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.
Dėl šio notarės pranešimo skolininkė O. F. CPK 511 str. nustatyta tvarka pateikė teismui skundą ir prašo 2013 m. balandžio 9 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir įpareigoti notarę atmesti kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą atlikti vykdomąjį įrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir nurodė, kad remdamasis Notariato įstatymu Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro 2013-04-09 pranešimas skolininkui vertinamas kaip dokumentas, fiksuojantis kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, t.y. skolininko (įkaito davėjo) įsipareigojimų nevykdymą kreditoriui, kuris išaiškina skolininkui pareigą įvykdyti prievolę arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, o ne kaip notarinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas teismui CPK 511 str. nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad tik gavęs skolininkės duomenis arba skolininkui nepateikus duomenų, notaras išduoda arba atsisako išduoti vykdomąjį įrašą t.y. atlieka notarinį veiksmą, kuris gali būti skundžiamas teismui; notaro teisėtas reikalavimas pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nelaikomas teisės saugomu interesu, kuriam reikalinga teisminė gynyba.
Šalies argumentai
Skolininkė O. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas notarės pranešimas turi būti laikomas notariniu veiksmu, nes pranešimo išsiuntimas skolininkui yra privaloma vykdomųjų įrašų išdavimo procedūros dalis. Konkrečiai skundžiamu pranešimu buvo pradėta vykdomųjų įrašų dėl pirverstinio skolos išieškojimo atlikimo procedūra. Nurodo, kad Vilniaus pygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-778-340/2013 konstatavo, kad ypatingosios teisenos tvarka skundai dėl vykdomojo įrašo arba atsisakymo atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami tais atvejais, kai skundžiamas paties notaro veiksmas vykdomojo įrašo ar atsisakymo jį atlikti atžvilgiu. Anot apeliantės, notarė taip pat pažeidė vykdomojo rašto išdavimo procedūrą, nes neįsitikino kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, t.y. nepatikrino UAB „Būsto paskolų draudimas” reikalavimo teisinio pagrindo ir neatsižvelgė į tai, kad prašoma išieškoti per didelę delspinigių sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Šioje byloje keliamas klausimas, ar notarės pranešimas skolininkui apie hipotekos kreditoriaus prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko pateikimą turi būti laikomas notariniu veiksmu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarų atliekami notariniai veiksmai išvardinti Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 str., kuris nustato, kad notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina sandorius; 2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus; 3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus; 4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; 5) liudija parašo dokumentuose tikrumą; 6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą; 7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje; 8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; 9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką; 10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims; 11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas; 12) priima jūrinius protestus; 13) protestuoja vekselius ir čekius; 14) atlieka vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose; 15) atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą; 16) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės; 17) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams; 18) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.“
Nors notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis, tačiau nei Notariato įstatymo 49¹ str., kuris nustato notaro pareigą prieš atlikdamas notarinį veiksmą išsiųsti skolininkui pranešimą, nei CK 4. 192 str., kuris taip pat numato ginčo pranešimo išsiuntimą, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad tokio pobūdžio pranešimas priskirtas prie notarinių veiksmų ir nenurodyta, kad pranešimas gali būti skundžiamas Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad notarų vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarką regulioja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas. Šis aprašas nustato, kad pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu paštu, o jo neįteikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo (10, 12 p.p.). Tai reiškia, kad priešingai, negu notarinis veiksmas, ginčo pranešimas pats savaime nesukėlė skolininkui jokių teisinių pasekmių. Aprašas taip pat įpareigoja notarą notariniame registre registruoti tik kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir patį vykdomąjį įrašą (9, 18 p.p.), todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad pranešimo įregistravimas notariniame registre, savaime nesudaro teisinio pagrindo jį laikyti notariniu veiksmu, kurį galima skųsti teismui.
Nors pareiškėja teisingai nurodo, kad pranešimo skolininkui išsiuntimas yra notaro, atliekančio vykdomąjį įrašą, privalomas veiksmas, tačiau toks veiksmas yra tik procesinio (procedūrinio) pobūdžio. Nenustačius teisinio pagrindo skųsti notarės pranešimo, teismas neturi procesinio pagrindo pasisakyti dėl kitų skolininkės teiginių (kad notarė neįsitikino kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, neatsižvelgė į prašomą išieškoti per didelę delspinigių sumą ir kt.).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su skolininkės skundo priėmimu, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio (nagrinėjamu atveju – skundo) priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.