Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-07-05 · Byla Nr. TS-13-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. E1-1424-1011/2017Nutartis · 2017-05-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-70-878/2019Nutartis · 2019-02-14Alytaus apylinkės teismas
  3. TS-13-791/2019Nutartis · 2019-07-05Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
TS-13-791/2019
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00092-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-13-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00092-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Klėvės pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos įstatymo 30 paragrafo 1 pastraipos 4 Nr., 29 a paragrafo 1 pastraipos 2, 1, 3 Nr., 33 paragrafu, BK 52 paragrafą laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir R. S. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. birželio 12 d. Komisija nutarimu Nr. 357–74 nutarė nuteistajam R. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog R. S. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, yra paskatintas 3 kartus už nepriekaištingą elgesį, paskutinis paskatinimas skirtas po paskutinio komisijos posėdžio. Yra perkeltas į lengvąją grupę. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose, siekiant spręsti turimas problemas ir mažinti kriminogeninius veiksnius. Atsižvelgė į ankstesnio lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas , tęsia mokslus, finansinių įsipareigojimų vykdymą. Socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti. Tačiau kitos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje. Nuteistasis per metus į asmeninę sąskaitą gavo 668 Eur, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką taikant priverstinį išieškojimą sumokėjo tik 115,70 Eur. Galima spręsti, kad nuteistasis turėjo galimybę padengti didesnę dalį skolų, todėl yra abejojama nuteistojo teiginiu, kad jis sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus didesne dalimi negu reikalaujama. Nors nuteistasis ir teigia, kad dalyvavo papildomose resocializacijos programose, pats jų išvardinti tvirtai negali, kas rodo, kad R. S. programas lankė formaliai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai žemėjo, tačiau pirmiau išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad nuteistasis laisvėje sugebėtų laikytis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti.

Šalies argumentai

2019 m. birželio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo R. S. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357–74. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog Komisija priimdama nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo motyvavo tuo, jog jis per metus į savo asmeninę sąskaitą gavo 668 Eur, tačiau per visą bausmės laiką iš šios sumos sumokėjo tik 115 Eur, nors turėjo galimybę sumokėti daugiau. Nuteistasis su tuo nesutiko ir nurodė, jog didesnės sumos sumokėti jis negalėjo, nes buvo reikalinga įsigyti kanceliarines, higienos prekes ir kitus buitinius reikmenis pragyvenimui, todėl Komisija neįvertino to, kad pagal galimybes, atitinkamą procentą jis sumokėjo. Nurodo, kad Komisija neatsižvelgė ir į tai, kad bausmės atlikimo metu jis elgėsi nepriekaištingai, buvo 3 kartus skatintas, perkeltas į lengvąją grupę, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose. Visas programas kuriose dalyvavo gali lengvai išvardinti, tiesiog Komisijos posėdžio metu buvo susijaudinęs, todėl negalėjo visų programų prisiminti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam R. S. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad Komisijos manymu jis per mažai dengia finansinius įsipareigojimus, nors turi galimybių juos dengti didesne apimtimi. Per metus į savo asmeninę sąskaitą jis gavo 668 Eur, o iš šios sumos sumokėjo tik 115 Eur. R. S. su tuo nesutinka, nurodo ,kad pinigai jam reikalingi buities reikmenims, būtiniems pragyvenimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog bendra nesumokėta R. S. finansinių įsipareigojimų suma yra labai didelė – 11927, 46 Eur. Iš šios sumos atlyginta tik labai maža dalis – 115, 70 Eur. Per metus į savo asmeninę sąskaitą nuteistasis gavo 668 Eur, o išleido tiek pat – 668 Eur. Nors teigiamai vertinama, kad nuteistasis dengia finansinius įsipareigojimus, tačiau vertinant tai, kad bausmę jis atlieka nuo 2017 m. kovo 8 d., taigi daugiau nei 2 metus, akivaizdu, kad per tokį laikotarpį jo sumokėta suma tikrai labai maža. Iš R. S. argumentų akivaizdu, kad asmeninių poreikių tenkinimas bei patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai, o tai teismo vertinama nepalankiai. Nors iš pateiktos R. S. asmens bylos matyti, kad asmuo atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti, o įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumo, tačiau nėra jokių duomenų, kad nuteistasis po to būtų rodęs iniciatyvą ar pastangas pataisos namuose dirbti, teikęs dėl to prašymus, taip siekdamas gauti pajamas ir atlyginti kuo didesnę dalį priteistos sumos. Minėtos aplinkybės rodo nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas neabejotinai jo asmenybę apibūdina labiau neigiamai, o įvertinus tai, kad bylos duomenimis praeityje R. S. neteisėtu būdu gautos pajamos sudarė jo pragyvenimo dalį, kyla pagrįstos abejonės, kad laisvėje jis sugebės sėkmingai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus tik iš teisėtai gautų piniginių lėšų ir ateityje daugiau nenusikals.

R. S. savo skunde taip pat nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu jis elgėsi nepriekaištingai, buvo 3 kartus skatintas, perkeltas į lengvąją grupę, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie R. S. teiginiai yra teisingi – jo elgesys bausmės atlikimo metu tikrai vertinamas nepriekaištingu. Tačiau teismas pabrėžia, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, jog jo padėtis gali būti švelninama taikant lygtinį paleidimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos – ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų. Taip pat atsižvelgiama į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo R. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 53 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 33 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. S. mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teigiamai vertinama, tai, kad nuteistasis emociškai stabilus, bendrauja geranoriškai, komunikabilus. Kaip pats tikina, stengiasi vengti konfliktinių situacijų, savitvardą praranda retai, nėra agresyvaus būdo žmogus. Tačiau neigiamai vertinama tai, kad R. S. gyvenime linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertindavo ankstesnio patyrimo, negebėdavo rasti alternatyvų. Gyvenime yra linkęs daugiau orientuotis į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nors turi ateities planų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti. Pasitaiko atvejų, kad nuteistasis ne visuomet teisingai vertina socialines situacijas, ne visuomet linkęs priimti kito nuomonę. Taip pat vis dar išlieka priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Nuteistasis šios bausmės atlikimo metu sprendė su narkotikų vartojimu susijusią problemą elgesio korekcijos programos pagalba, lankė įvairius užsiėmimus, kurie nuteistojo teigimu jam yra labai naudingi, suteikiantys stiprybės bei noro dalintis savo patirtimi su kitais nuteistaisiais bei tokiu būdu jiems daryti teigiamą įtaką skatinant spręsti savo problemas. Tačiau paties nuteistojo teigimu, kaskart atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje jis nustodavo vartoti narkotines medžiagas, bet išėjus į laisvę jų vartojimas ir vėl pasireikšdavo. Manytina, jog nuteistajam išėjus į laisvę ši priklausomybė gali apsunkinti R. S. integraciją į visuomenę ir padidinti riziką pakartotinai nusikalsti, juolab, kad R. S. įvykdyti nusikaltimai yra susiję su narkotikų vartojimu.

Svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad R. S. viso bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose metu nedirbo. Nors ir pateikė prašymą įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo trūkumo. Teigia, kad atlikdamas bausmę Vokietijos kalėjime dirbo, tačiau jokių duomenų apie tai nėra. Laivėje nuteistojo darbinė patirtis taip pat menka – vos 3, 5 metų. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos jo išsilavinimas 12 klasių. Specialybės neturi, šiuo metu pataisos namuose mokosi elektros įrenginių montuotojo specialybės. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, tačiau jo maža darbinė patirtis laisvėje, vietoje legalaus darbo siekiant užsidirbti pasirenkant prekybą narkotinėmis medžiagomis, ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu jis nedirbo, verčia abejoti, kad R. S. laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Net ir pats nuteistasis išėjęs į laisvę neturi numatęs konkrečių planų susijusių su darbu. Pažymos apie būsimą įdarbinimą nepateikė, darbo pasiūlymų neturi, planuoja užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą arba įsidarbinti padedant draugams ir artimiesiems.

Vertinant nuteistojo nuostatas teigiamai vertinama tai, jog jis diskriminacinių nuostatų nepalaiko, sutinka, kad jam reikalinga ir būtina priežiūra, nuosekliai laikosi įstaigos taisyklių. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, reiškia norą būti visuomenės dalimi. Tačiau nuteistasis vis dar laikosi kriminalinės subkultūros, kas vertinama neigiamai. Taip pat pažymėtina tai, kad praeityje R. S. jau buvo pažeidęs probacijos sąlygas, tačiau šią aplinkybę minimalizuoja, nurodydamas, jog trūko tik mėnesio. Tai, kad nuteistasis minimalizuoja minėtą aplinkybę rodo, kad jis vis dar visiškai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, todėl kyla abejonė ar jis tai supras būdamas laisvėje ir vėl nenusikals.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo R. S. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. S. skundas dėl 2019 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–74 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė