- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- e2-927-836/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 217,22 Eur negrąžintą paskolą, 239,43 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu 2016-03-30 (LR CPK 130 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi LR CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-01-16 tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per elektroninę sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 860428001, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 57,92 Eur (200,00 Lt) paskolą 30 dienų terminui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovas turėjo teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą. Taigi vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2012-01-19 atsakovas pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur (500,00 Lt) kredito sumai, 2012-02-14 pateikė prašymą 72,41 Eur (250,00 Lt) sumai. Taigi 2012-02-15 atsakovas turėjo grąžinti 275,14 Eur (950,00 Lt) sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas dalį paskolos sumokėjo. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir iki nustatyto termino negrąžino likusios dalies paskolos. Įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių prievolių įvykdymą, atsakovas nepateikė, skolos dydis neginčijamas.
Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, byloje nesant duomenų, kad atsakovas grąžino ieškovui visą paskolą, ieškovui iš atsakovo priteistina 217,22 Eur negrąžintos paskolos dalis.
Ieškovas, remdamasis Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 7.1 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartimi numatytas palūkanas (vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 194,10 proc.), paskaičiuotas už 2012-02-16 – 2012-10-08 laikotarpį, iš viso 239,43 Eur.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas iš esmės nepažeidė šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą po kredito grąžinimo termino pabaigos. Ieškovas prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2012-02-16 iki 2012-10-08 (sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 194,10 proc.), iš viso paskaičiuota 239,43 Eur palūkanų. Įvertinus ieškovo paskaičiavimus, laikytina, jog beveik už aštuonis mėnesius paskaičiuota 239,43 Eur palūkanų suma, kuri yra didesnė už prašomą priteisti negrąžintos paskolos dalį, yra neprotingai didelė. Be to, atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nustatytu terminu negrąžinus paskolos, ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, ieškovas savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į negrąžintos kredito sumos (217,22 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (239,43 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, prašomų priteisti palūkanų dydis teismo iniciatyva mažintinas iki 119,72 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šioje byloje ieškovas patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 217,22 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 22 ct) negrąžintos paskolos, 119,72 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 72 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB „4finance”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.