Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1704-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
2A-1704-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04988-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14.121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1704-264/2014;Teisminio proceso Nr.2-69-3-04988-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 78.2.1;121.14.121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-6227-375/2012 nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Taip pat ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas A. K. išlaikymas iš A. K. po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2012-03-09 dienos iki dukters pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatyti A. K. išlaikymą iš A. K. po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą 2014-01-27, kuriuo prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pakeisti priteistą išlaikymą ir priteisti dukters išlaikymui iš ieškovo po 60,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2014-01-27 ieškovas ir atsakovė pateikė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino ir 2014-01-31priėmė dalinį sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6227-375/2012.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstyta aplinkybe, kad vaiko interesus įgyvendina vienas ieškovas. Nurodė, kad visus dukters poreikius įgyvendina atsakovė. Ieškovas galimai patiria išlaidų tik savo iniciatyva. Ieškovo argumentai dėl paskolos bankui ir kad atsakovė visiškai neprisideda prie dukters lavinimo, jau yra išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-6227-375/2012. Atsakovė nurodo, kad patenkinus ieškovo ieškinį ir sumažinus išlaikymo dydį, ieškovas gali vengti mokėti išlaikymą dukrai, kadangi laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2012-10-25 susidarė 1 352,59 Lt išlaikymo įsiskolinimas, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl šių lėšų išieškojimo.

Šalies argumentai

Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo, kuriuo prašo nuo priešieškinio priėmimo momento pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas dukters išlaikymas iš ieškovo po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-03-09 iki dukters pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, padidinant jį ir nustatant kas mėnesį skirti po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateiktame priešieškinyje nurodė, kad su patikslinto išlaikymo dydžiu (60,00 Lt) nesutinka. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą turi abu tėvai. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovo pajamos yra padidėjusios, taip pat jis gauna papildomų neapskaitomų pajamų remontuodamas kompiuterius, kurdamas internetines svetaines, dizainą ir kt. Atsakovė nurodė, kad dukters poreikiai išaugo taip pat padidėjo maisto, komunalinių patarnavimų, higienos priemonių, ikimokyklinio ugdymo prekių, transporto (kelionės) kainos, todėl išlaikymo dydis keistinas priteisiant po 550,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukters išlaikymui.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovės priešieškinys prieštarauja viešėjai tvarkai, imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, jame išdėstyti argumentai kartojasi su atsiliepimu į pradinį ieškinį, išdėstyti faktai neatitinka realybės.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje teismui nurodė, kad keičiant išlaikymo vaikui dydį ir formą turi būti ne tik atsižvelgiama į ieškovo galimybę teikti išlaikymą, bet išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl ieškovo patikslinto ieškinio dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nurodė, kad nėra pagrindo mažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dukters bendravimo su tėvu metu. Tačiau tai neužkerta galimybės ieškovui ir atsakovei tartis dėl vienodo abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo dukrai sąlygų, auklėjimo ir deramos vaiko raidos sąlygų sudarymo. Dėl atsakovės priešieškinio dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog padidėjo nepilnametės dukters būtinieji poreikiai, išlaidos papildomam ugdymui, išlaikymo dydis turi būti padidintas. Išlaikymo dydis nustatytinas, atsižvelgiant į priešieškinyje nurodytas atsakovės patiriamas išlaidas dukros išlaikymui bei ieškovo galimybę teikti išlaikymą dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad išlaikymas apima minimalias lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovo finansinė padėtis nuo 2012-09-17 priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6227-375/2012 iki ieškovo kreipimosi į teismą 2013-03-28 nepasikeitė arba pasikeitė labai nežymiai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo pasikeitusią turtinę padėtį, darbingumo lygį. Ieškovas įvertino savo finansines galimybes tinkamai pasirūpinti dukra jai būnant pas ieškovą, todėl išlaidos, kurias ieškovas patiria dukters išlaikymui, atsiranda jo paties iniciatyva. Teismas nustatė, kad atsakovė rūpinasi nepilnametės dukters išlaikymu, jos lavinimu, o ieškovo patiriamos papildomos išlaidos nepilnametei dukrai yra ieškovo iniciatyva. Priteisto išlaikymo sumažinimas iki 60,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, įtvirtintiems. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad nepilnametei dukrai 2012-09-17 sprendimu nustatytas 300 Lt išlaikymas iki jos pilnametystės atitinka prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bei atsakovo turtinę padėtį ir todėl išlaikymo dydi nekeistinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų bylos aplinkybių, vadovautasi tik atsakovės paaiškinimais ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės visiškai nemotyvuota išvada, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos.

2. Apelianto vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės pajamų padidėjimo aplinkybes apie kurias pirmos instancijos teismas nepasisakė. Teismas nutylėjo, kad atsakovės finansinė padėtis pasikeitė ženkliai t. y. pajamos padidėjo daugiau nei 2 kartus. Teismas neanalizavo šių aplinkybių taikymo pasekmių, nesilaikė kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, pagal kurias turėto būti patikrinama kaip ženkliai yra padidėjusios atsakovės pajamos bei atsakovės skiriamo vaiko išlaikymo dydžio proporcingumą jos gaunamoms pajamoms.

3. Teismas nepagrįstai nevertino turtinių šalių faktinių aplinkybių t. y., kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, o atsakovei nuosavybės teise priklauso butas.

4. Teismas neišsprendė esminio klausimo – vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimo vaiko išlaikymui tėvų skiriamomis lėšomis, kai juo rūpinasi tėvas. Atmetus ieškinį susidarė situacija kai išlaikymo tvarka yra nesusijusi su bendravimo tvarka. Realias išlaidas vaikas sugeneruoja tada kai yra užtikrinami jo būtinieji poreikiai. Atsakovės atsisakymas skirti jos valdomas uzufrukto teise dukros būtinųjų poreikių tenkinimui skirtas lėšas tuomet kai ja rūpinasi tėvas, apeliantas patyrė ir patiria papildomas nenumatytas išlaidas kasdien priežiūros metu maitindamas, rengdamas dukrą, veždamas ją į ugdymo įstaigą, vienas apmokėdamas ugdymo išlaidas mokyklėlėje. Apelianto teigimu šios išlaidos jį apsunkina, trukdo baigti būsto įrengimo darbus. Dėl nustatytos bendravimo tvarkos susidarė situacija, kai tėvai pasidalinę vaiko vasaros atostogas po lygiai, nesutarė dėl atitinkamo vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo, nes pagal esamą tvarką apeliantas dukters vasaros atostogų metu kai vaikas bus su juo patirs dvigubas išlaidas. Atsakovė remdamasi šiuo metu galiojančia išlaikymo tvarka, neskirdama lėšų dukros išlaikymui tada kai ja rūpinasi tėvas, neužtikrina būtinųjų vaiko poreikių ir šias lėšas galimai panaudoja ne pagal paskirtį.

5. Apelianto teigimu pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes bei šalių paaiškinimus, diskriminavo tėvą dėl jo socialinio statuso, ieškovo neįgalumo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti 2014 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą neišanalizavęs visų su byla susijusių aplinkybių, vadovautasi atsakovės paaiškinimais. Apeliantas nepateikė jokių naujų aplinkybių dėl ko reikėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

2. Apelianto padėtis nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje 2-6227-375/2012 nepablogėjo. Apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis neturi nekilnojamojo turto, gyvena motinos bute, negali pabaigti rekonstrukcijos darbų, turi kreditorinių įsipareigojimų teismas jau yra įvertinęs priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Teismas ir šiame sprendime konstatavo, kad nėra įrodymų dėl apelianto pablogėjusios finansinės ir turtinės padėties.

3. Atsakovė nesutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, kad jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nes jos pajamos padidėjo daugiau nei du kartus. Atsakovė nurodo, kad jos padidėjo trečdaliu. Be to, jos pajamų dydis niekaip nesusijęs su apeliantui nustatytu išlaikymo dydžiu vaikui. Vadovaujanti apelianto logika, didėjant atsakovės pajamoms jis turėtų iš viso neteikti išlaikymo vaikui, nes vaiku galėtų rūpintis vien mama.

4. Atsakovė nesutinka su apelianto ir teismo nuomone, kad dukros poreikiai nėra pasikeitę nuo 2012 metų, kadangi 3 metų ir 5 metų vaiko poreikiai skiriasi. Be to, dukra 2014 metų rugsėjį pradės lankyti priešmokyklinę grupę ir dėl to jos poreikiai neabejotinai išaugs. Priteistas išlaikymo dydis suformavus bendrą dukros išlaikymui skirtų lėšų krepšelį (600 Lt) leidžia patenkinti tik būtinuosius, fiziologinius vaiko poreikius. Šių lėšų nepakanka lavinimo priemonėms, pramogoms, drabužiams, avalynei, odontologų paslaugoms. Atsakovė nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia nuo 900 Lt t. y. ji skiria apie 600 Lt. Atsižvelgiant į tai apelianto teiginys, kad teismas nepatikrino atsakovės skiriamo išlaikymo dydžio proporcingumo su gaunamomis pajamomis yra nepagrįstas.

5. Išlaikymo tvarka nėra susijusi su bendravimo tvarka. Nesvarbu ar su vaiku bendrauji intensyviai, ar visai nebendrauji vis tiek yra privaloma skirti išlaikymą. Apelianto patiriamos išlaidos turėtų būti susijusios su išlaidomis maistui. Visos kitos išlaidos apeliantui nėra privalomos, nes jas jis patiria siekdamas užimti dukrą, savo iniciatyva. Be to vaiko poreikiai tenkinami ne tik tada kai vaikas būna su vienu iš tėvų, bet ir sukuriant vaiko gyvenamojoje vietoje tinkamą jam aplinką, sudarant jam sąlygas augti ir tobulėti.

Šalies argumentai

6. Apeliantas melagingai nurodo, kad stengėsi geranoriškai ir sutartinai išspręsti dukros išlaikymo klausimus. Atsakovė tokias geranoriškas apelianto pastangas vertina kaip reketą, kai buvo reikalaujama visiškai atsisakyti išlaikymo, kad ieškinys nepasiektų teismo. Atsakovei buvo siūloma sutikti su 100 Lt dydžio išlaikymu.

7. Apeliantas melagingai nurodo, kad atsakovė atsisako skirti pusę lėšų savo dukrai, ieškovas patiria dvigubas išlaidas, o atsakovė, privalanti užtikrinti vaiko išlaikymą, atsisako tai daryti. Apeliantui buvo nurodyta, kad atsakovė dėl vasaros atostogų sutinka su apeliantu, todėl pinigai bus paskaičiuoti proporcingai praleistoms dienoms, skaičiuojant išlaidas maistui, o drabužiais vaikas bus aprūpintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilęs ginčas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas svarbių ir reikšmingų faktinių aplinkybių, kad po 2012-09-17 priimto teismo sprendimo iš esmės pakito tėvo (motinos) turtinė padėtis ir ar pakito vaiko poreikiai, kas, atitinkamai, sudarytų prielaidas ieškovo išlaikymo pareigos savo nepilnametei dukrai sumažinimui (pagal ieškinį) arba padidinimui (pagal priešieškinį), nenustatė ir teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka. Apeliantas kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jo teikiamas išlaikymas - po 300 Lt nepilnametei dukrai yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, kadangi šiuo metu sumažėjo jo pajamos, turi kreditorinių įsiskolinimų, atsakovės turtinė padėtis daug geresnė nei ieškovo. Tačiau ieškovo vartojimo paskolų gavimas ar šiek tiek pakitusios (sumažėjusios) ieškovo mėnesinės pajamas taip pat buvo priimtos domėn ir teismo įvertintos, kaip nereiškiančios esminio kiekvienos iš ginčo šalies turtinės padėties pagerėjimo ar pablogėjimo po 2012-09-17 teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteistas 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl atsakovės turtinės padėties pagerėjimo laiko nepakankamais ir nesudarančiais teisinio pagrindo išlaikymo vaikui dydžio sumažinimui. Apeliantas teigia, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, o apeliantas jo neturi, taip pat nurodo, kad atsakovės pajamos padidėjo daugiau nei 2 kartus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino VĮ nekilnojamojo turto registro duomenis, SODROS duomenis apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei gautą darbo užmokestį 2012-2014 m. laikotarpiu (4 t. b. 98-103). VĮ nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė turi 2 kamb. butą A. Juozapavičiaus pr.17A-1 Kaune, kurį įgijo dar 2004m., jame gyvena kartu su šalių dukra Andrėja, gim. 2009-03-16, todėl ši aplinkybė egzistavo ir buvo įvertinta iki 2012-09-17 teismo sprendimo. SODROS duomenimis atsakovės darbo užmokestis po 2012-09-17 teismo sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo nepadidėjo ir sudarė apie 1000 Lt (atskaičius mokesčius), nuo 2014-03-19 pradėjus dirbti kitoje bendrovėje atsakovės darbo užmokestis padidėjo beveik dvigubai, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esminė, vertintina atsižvelgiant į visumą byloje esančių įrodymų (CPK 185 str.).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Pirmosios instancijos teismas, atmetė atsakovės priešieškinį dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo, padaręs išvadą, kad atsakovė neįrodė vaiko poreikių padidėjimo, dėl kurio teismas spręstų, kad vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama didesnė išlaikymo suma negu pagal 2012-09-17 priimtą sprendimą. Ši sprendimo dalis nėra apskųsta apeliacine tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio, nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo darbingumo lygį, pasikeitusią turtinę padėtį. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Iš 2012-09-17 teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliantas, kurio pajamos – 764 Lt per mėnesį invalidumo pensija sutiko mokėti 200 Lt/mėn. išlaikymą bei pats pageidavo vežioti dukrą ir apmokėti apie 175 Lt/mėn. papildomo ugdymo išlaidas (1 t. b. l. 68), nėra sumažėjusios. Ieškovo išlaidos kredito įmokoms pagal su bankais sudarytas vartojimo kreditavimo sutartis nėra naujai atsiradusios aplinkybės, nes kredito sutartys sudaryta 2012-08-22, 24 d., t.y. iki 2012-09-17 teismo sprendimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Todėl nesant byloje duomenų apie apelianto turtinės padėties pablogėjimą iš esmės, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog apeliantas yra nepajėgus mokėti 2012-09-17 teismo sprendimu priteistą 300 Lt dydžio išlaikymą vaikui.

Atsižvelgtina į tai, jog šalių nepilnametei dukrai augant, jos poreikiai tik didėja, vaikas yra priešmokyklinio amžiaus. Iš byloje priimto 2014-01-31 dalinio sprendimo (3 t. b. l. 163-165) matyti, kad nuo 2014-09-01 šalių dukra lankys priešmokyklinio parengimo grupę, bus papildomai ugdoma ir už tai bus apmokama iš A. K. išlaikymui skirtų lėšų. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, iš ieškovo priteistas 300 Lt/mėn. išlaikymas (600 Lt/mėn. abiems tėvams) gali patenkinti tik minimalius (maistui, drabužiams, avalynei ir pan.) vaiko poreikius. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 900 Lt, ši suma yra reali, net nesiekia vienos minimalios mėnesio algos dydžio (1 MMA), kuri yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, todėl akivaizdu, kad atsakovė, gaudama didesnes pajamas, turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie augančio vaiko protingų poreikių patenkinimo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad didesnę laiko dalį (darbo dienomis) šalių dukra būna pas apeliantą, jis perka maistą, drabužius, rūpinasi jos lavinimu, todėl patiria papildomas išlaidas. Apelianto pateiktame paskaičiavime jo nurodytos išlaidos kas mėnesį yra apie 550 Lt/mėn. ir kitos papildomos išlaidos (3 t. b. l. 152). Pažymėtina, kad 2012-09-17 teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri rūpinasi nepilnametės dukters A. K. išlaikymu, jos lavinimu, atsakovė yra atsakinga už vaiko išlaikymui teikiamų lėšų panaudojimą. Iš byloje esančių ieškovo ir atsakovės raštų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir kitoms institucijoms matyti, kad šalys iki byloje priimto 2014-01-31 teismo dalinio sprendimo ilgą laiką nesutarė dėl vaiko ugdymo ir lavinimo, bendravimo tvarkos. Ieškovas laikėsi nuostatos, kad vaikas turi lankyti kitą ugdymo įstaigą (Vėjų fėja), o ne valstybinę ugdymo įstaigą, kurią parinko atsakovė, kad darbo dienomis vaiką prižiūrės jis, todėl ieškovo patiriamos papildomos išlaidos vaikui dėl jo priežiūros, yra paties ieškovo iniciatyva, ir šios aplinkybės neteikia pagrindo priteisto išlaikymo vaikui sumažinimui.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie plačiau neaptariami.

Įvertindama abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei būtinybę vaikui teikiamu išlaikymu užtikrinti jo būtinųjų poreikių patenkinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė