- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-1703-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04988-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-535-451/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimu civ. byloje Nr. 2-6227-375/2012 nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką bei sumažinti iš ieškovo priteistą dukters A. K. išlaikymą nuo 300 Lt iki 60 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
2014-01-27 ieškovas ir atsakovė pateikė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino ir 2014-01-31priėmė dalinį sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6227-375/2012.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo, kuriuo prašo nuo priešieškinio priėmimo momento pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas dukters išlaikymas iš ieškovo po 300,00 Lt, padidinant jį ir nustatant kas mėnesį skirti po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje teismui nurodė, kad keičiant išlaikymo vaikui dydį ir formą turi būti ne tik atsižvelgiama į ieškovo galimybę teikti išlaikymą, bet išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl ieškovo patikslinto ieškinio dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nurodė, kad nėra pagrindo mažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dukters bendravimo su tėvu metu. Tačiau tai neužkerta galimybės ieškovui ir atsakovei tartis dėl vienodo abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo dukrai sąlygų, auklėjimo ir deramos vaiko raidos sąlygų sudarymo. Dėl atsakovės priešieškinio dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog padidėjo nepilnametės dukters būtinieji poreikiai, išlaidos papildomam ugdymui, išlaikymo dydis turi būti padidintas. Išlaikymo dydis nustatytinas, atsižvelgiant į priešieškinyje nurodytas atsakovės patiriamas išlaidas dukros išlaikymui, bei ieškovo galimybę teikti išlaikymą dukrai.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, sprendimas neįsiteisėjęs.
Ieškovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kurio vienas iš reikalavimų buvo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo teikiamam išlaikymui laikiną apribojimą nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 ir neteikti Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimu priteisto 300 Lt išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Nustatyti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 300 Lt iš atsakovės, laikotarpyje nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01. Ieškovas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, kadangi atsakovė atsisako skirti vaikui lėšas tuo metu kai vaikas bus vasaros atostogose su tėvu. Tokiu būdu ieškovas patiria dvigubas išlaidas, o motina privalanti užtikrinti vaiko išlaikymą atsisako tai daryti. Vasaros metu minimalus vaiko išlaikymo krepšelis yra 1800 Lt, kurį lygiomis dalimis suformuoja tėvai.
Pirmos instancijos teismas 2014-05-12 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo taikyti 2012-09-17 sprendimu priteisto laikiną išlaikymo apribojimą bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt laikotarpyje nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01, kadangi ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, kodėl jis siekia nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą pavesti vien tik vaiko motinai. Teismas konstatavo, kad tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas akivaizdžiai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas nurodė, kad 2014-03-31 daliniu sprendimu buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta šalių bendravimo tvarka su jų nepilnamete dukra. Taikos sutarties 10 punktas numato, kad vaiko atostogų metu tėvai A. K. ir A. K. praleidžia su dukra ½ visų dukros atostogų. Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų praleidžia ½ dukros atostogų, iš kurių 2 savaitės nepertraukiamai, suplanuoja savo nuožiūra ir suderina su kita puse, jei yra galimybė, vaikas atostogų metu gali pasimatyti su kitu iš tėvų. Apie planuojamas atostogas šalys viena kitai praneša prieš 14 kalendorinių dienų. Ieškovas su nustatyta bendravimo tvarka sutiko. Tokia bendravimo tvarka atitiko ieškovo ir atsakovės interesus, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (IV tomas, b. l. 45 – 47) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo teikiamam išlaikymui laikiną apribojimą nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 ir neteikti Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimu priteisto 300 Lt išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Nustatyti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 300 Lt iš atsakovės, laikotarpyje nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 imtinai bei valstybės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1.Pirmos instancijos teismas netinkamai interpretavo LR CPK 144 str. 1 d. nuostatas. Teismas nevertino, kad apeliantas kreipėsi dėl nepilnametės dukters teisės į pilną išlaikymą praleidžiant vasaros atostogas su tuo iš tėvų iš kurio priteistas išlaikymas, uzufrukto teise valdomas kito, t. y. vaiko motinos. Teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių nusprendė priešingai vaiko interesams, kurie liko neapsaugoti ir tapo pažeidžiami.
2. 45 dienas dukra gyvens su apeliantu, kuris mokės dukters mamai išlaikymą skirtą dukrai, kurio ji nepanaudos pagal paskirtį. Kol vaikas gyvens su apeliantu, lėšos skirtos išlaikymui bus naudojamos ne vaiko poreikių tenkinimui. Įstatymas nenumato piniginių lėšų, skirtų išlaikymui kaupimo ir panaudojimo galimai ateityje. Visą minėtą laikotarpį visų būtinųjų dukters poreikių tenkinimu pagal galimybes rūpinsis tik apeliantas. Nenumatyta jokia atsakomybė už tai, jei motina priteistų lėšų neskiria dukrai ilgą laiką nuolat praleidžiant su apeliantu.
3.Teismo nutartimi vaiko išlaikymo pareiga vienareikšmiškai paskirta tik apeliantui, eliminuojant motinos pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo ir būtinųjų poreikių tenkinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu (IV tomas b. l. 57 – 58) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1.Laikinųju apsaugos priemonių taikymo būtinumas nėra apelianto pagrįstas jokiais motyvais, pažeidžia vaiko interesus. Nėra jokios priežasties dėl kurios apeliantas nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 galėtų neteikti išlaikymo. Nurodytas laikotarpis po kelias savaites išsidėlioja vaiko vasaros atostogų metu, todėl nebus taip, kad vaikas su apeliantu iš eilės praleis 45 dienas, o vėliau laiką praleis su atsakove.
2.Vaiko poreikiai yra tenkinami ne tik kai vaikas būna su vienu iš tėvų, bet ir sukuriant jo gyvenamojo vietoje tinkamą aplinką, sudarant jam sąlygas tinkamai augti ir tobulėti. Šiuo metu atsakovė dukros gyvenamojoje vietoje atlieka remonto darbus, kurie neįmanomi būnant kartu su vaiku, perka dukrai drabužius, lavinimo priemones, ruošia mokyklinių prekių krepšelį. Rūpinimasis vaiku ir jo išlaikymas yra tęstinis procesas, kuris nepasibaigia jeigu vaikas yra kitoje vietoje.
Šalies argumentai
3. Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra jo bandymas uždirbti vaiko sąskaita, kadangi jis neteiks išlaikymo ir per vasarą „sutaupys“ 900 Lt ir dar „uždirbs“ iš atsakovės 900 Lt. Toks apelianto elgesys neatitinka protingumo, logikos, sąžiningumo ir moralės.
4. Apeliantas siekia pareigą išlaikyti vaiką perkelti vien tik atsakovei. Apeliantas ketina kreiptis su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir tai daroma su tikslu, kad visai vaikui neteikti išlaikymo.
5.Apelinatas melagingai nurodo, kad atsakovė atsisako skirti vaiko išlaikymui būtinas lėšas tuo metu kai dukra atostogauja ilgą laiką vasaros metu su apeliantu. Apeliantui bus pervesti pinigai už vaiko atostogų išlaidas maistui, skaičiuojant remiantis suformuoto krepšelio dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.
Apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo teikiamam išlaikymui laikiną apribojimą nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 ir neteikti Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimu priteisto 300 Lt išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Nustatyti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 300 Lt iš atsakovės, laikotarpyje nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 imtinai. Tokį savo prašymą grindžia tuo, kad iš ieškovo priteisto išlaikymo mokėjimas nepilnametei dukrai laikotarpiu kai ji bus su tėvu nebus panaudotas vaiko poreikiams, kadangi išlaikymas yra mokamas dukters motinai, kuri uzufrukto teise valdo šias lėšas.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai interpretavo LR CPK 144 str. 1 d. nuostatas. Taip pat nevertino, kad apeliantas kreipėsi dėl nepilnametės dukters teisės į pilną išlaikymą praleidžiant vasaros atostogas su tuo iš tėvų iš kurio priteistas išlaikymas, uzufrukto teise valdomas kito, t. y. vaiko motinos. Apelianto vertinimu teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių nusprendė priešingai vaiko interesams, kurie liko neapsaugoti ir tapo pažeidžiami.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio apelianto prašymo tenkinimui nėra LR CPK 144 str. 1 d. sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Apeliantas nepateikė duomenų, pagrįstų argumentų, konkrečių faktų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeidžiami vaiko interesai.
Nagrinėjamu atveju bylos, kurioje priimto teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio dalykas - priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimas (ieškiniu apeliantas prašo sumažinti priteistą išlaikymą vaikui iki 60 Lt/mėn.). Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimas, kuriuo iš ieškovo priteistas 300 Lt/mėn. išlaikymas vaikui, yra vykdytinas kol nėra pakeistas CK 3. 201 str. tvarka, šių lėšų tvarkymas yra pavestas vaiko motinai. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos būtų naudojamos ne vaiko poreikiams patenkinti, todėl apelianto prašymo - nustatyti ieškovo teikiamam išlaikymui laikiną apribojimą nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 ir neteikti Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimu priteisto 300 Lt išlaikymo savo nepilnametei dukrai – patenkinimas aiškiai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.
Apeliantas kaip vieną iš skundo argumentų nurodo, kad dukters vasaros atostogų laikotarpiu ji gyvens su apeliantu, kuris mokės dukters mamai išlaikymą skirtą dukrai, kurio ji nepanaudos pagal paskirtį. Apelianto nuomone, kol vaikas gyvens su apeliantu, lėšos skirtos išlaikymui bus naudojamos ne vaiko poreikių tenkinimui, taip pat visą minėtą laikotarpį visų būtinųjų dukters poreikių tenkinimu pagal galimybes rūpinsis tik apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 10 punktas numato, kad vaiko atostogų metu tėvai A. K. ir A. K. praleidžia su dukra ½ visų dukros atostogų. Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų praleidžia ½ dukros atostogų, iš kurių 2 savaitės nepertraukiamai, suplanuoja savo nuožiūra ir suderina su kita puse, jei yra galimybė, vaikas atostogų metu gali pasimatyti su kitu iš tėvų. Apie planuojamas atostogas šalys viena kitai praneša prieš 14 kalendorinių dienų. Ieškovas su nustatyta bendravimo tvarka sutiko. Dėl patvirtintos tvarkos apeliantas neprieštaravo, su ja sutiko. Nustatyta tvarka atitiko ieškovo ir atsakovės interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad vaiko poreikiai yra tenkinami ne tik kai vaikas būna su vienu iš tėvų, bet ir sukuriant jo gyvenamojo vietoje tinkamą aplinką, sudarant jam sąlygas tinkamai augti ir tobulėti. Rūpinimasis vaiku ir jo išlaikymas yra tęstinis procesas, kuris nepasibaigia jeigu vaikas yra kitoje vietoje. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dukros gyvenamojoje vietoje atlieka remonto darbus, kurie neįmanomi būnant kartu su vaiku, perka dukrai drabužius, lavinimo priemones, ruošia mokyklinių prekių krepšelį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytus argumentus laiko nepagrįstais ir atmestinais, sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarautų įtvirtintiems LR CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartimi vaiko išlaikymo pareiga vienareikšmiškai paskirta tik apeliantui, eliminuojant motinos pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo ir būtinųjų poreikių tenkinimo. Apeliacinis teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu ( CK 3.192 str. 1 d.). Be to, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas melagingai nurodo, kad atsakovė atsisako skirti vaiko išlaikymui būtinas lėšas tuo metu kai dukra atostogauja ilgą laiką vasaros metu su apeliantu. Atsakovė nurodo, kad apeliantui bus pervesti pinigai už vaiko atostogų išlaidas maistui, skaičiuojant remiantis suformuoto krepšelio dydžiu. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, bet kuris iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Kaip jau šioje nutartyje pažymėta, ieškinio dalykas - priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimas (ieškiniu apeliantas prašo sumažinti priteistą išlaikymą vaikui iki 60 Lt/mėn.), todėl apelianto prašymas priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą išeina už jo ieškinio reikalavimų ribų ir vien dėl to negali būti tenkinamas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.