Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5232-676/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Poilsio namų patalpų savininkų bendrijai „Sengirios pušynas“, tretiesiems asmenims R. V., UAB „Neringos vanduo“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Nutartyje nurodyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu 2019 m. birželio 10 d. ieškovui nustatytas 14 dienų terminas patikslinti ieškinį, įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis atsakovės Poilsio namų patalpų savininkų bendrijos „Sengirios pušynas“ narius bei patalpų naudotojus, nurodyti jų duomenis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai), pateikti patikslintą ieškinį, atitinkantį skaičiaus (CPK 113 straipsnio 1, 2, 3 dalys) ir formos reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 114 straipsnio 1 dalis). Nustatytu terminu ieškovui nepateikus patikslinto ieškinio, šia nutartimi pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumų ištaisymui.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Apeliantas argumentuoja, jog neturi galimybės įvykdyti nutartį, nes adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti 76 turtiniai vienetai, todėl, tikėtina, dar daugiau jų savininkų. Mano, kad įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis šiuos asmenis nėra teisinio pagrindo, nes ieškinio pagrindas nu patalpų naudotojais niekaip nesusijęs, teismo sprendimas niekaip neįtakos jų teisių ir pareigų, be to, įtraukus juos byloje dalyvaujančiais asmenimis būtų trukdomas jų laikas, apsunkintas bylos nagrinėjimas. Pažymi, kad prie jo pastato kanalizacijos išvado prisijungė tik dalis Bendrijos pastatų komplekso, asmenų sąrašas jam nėra žinomas, nes sutartis, kurią ginčija, sudaryta su Bendrija, o ne atskirais asmenimis. Mano, kad tik atsakovė gali pateikti narių sąrašą, kurį gavęs jis galės patikslinti ieškinį.

10. Apeliantas argumentuoja, jog ginčijama nutartis priimta remiantis neįsiteisėjusia 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, dėl kurios paduotas atskirasis skundas nėra išnagrinėtas. Dėl to ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, o nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai tenkintini.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamų teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties

14. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis atsakovės Poilsio namų patalpų savininkų bendrijos „Sengirios pušynas“ narius bei patalpų naudotojus, nurodyti jų duomenis, pateikti patikslintą ieškinį, atitinkantį skaičiaus ir formos reikalavimus.

15. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis), šiuos netikslumus eliminuojant pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas kreipdamasis į teismą, aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė ginčo faktines aplinkybes, nurodė atsakovo rekvizitus ir pateikė įrodymus kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, o trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumais, kurių pašalinimui ieškovui reikia nustatyti terminą. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog Bendrijos narių sąrašą ir jų duomenis pateikė atsakovė, o iš Bendrijos įstatų matyti, jog ji atstovauja visiems savo nariams (įstatų 1 ir 4 punktai).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties

18. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.

19. Pripažintinas pagrįstu apelianto argumentas, kad ginčijama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta argumentuojant neįsiteisėjusios nutarties neįvykdymu. Apeliantui atskiruoju skundu apskundus 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui, ši nutartis neįsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis) ir iki nebus išnagrinėtas atskirojo skundo pagrįstumas, neturėjo būti vykdoma, o teismas, argumentuodamas jos neįvykdymu negalėjo palikti ieškinį nenagrinėtą.

20. Pažymėtina, jog neatitinka ginčijamos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties motyvai ir rezoliucinė dalis, t. y. nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai, kodėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui, o rezoliucinėje dalyje nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškinio laikymas nepaduotu ir palikimas nenagrinėto yra skirtingi teisniai institutai, įtvirtinti skirtingose CPK normose, taikomi skirtingose proceso stadijose.

21. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Taigi, konstatavus, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo įsiteisėjusi, negalėjo būti priimta nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą motyvuojant tuo, kad nustatytu terminu nepašalinti ieškinio trūkumai.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys priimtos netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir palikimo nenagrinėto institutus, todėl naikintinos, o įvertinus aplinkybę, kad ieškinys yra priimtas 2019-04-10, byla pirmosios instancijos teismui grąžintina tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti tolesniam nagrinėjimui.