Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniosios instancijos teismo argumentai ir išvados

I. K. apeliacinis skundas atmestinas

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. I. K. neginčija nustatytų bylos faktinių aplinkybių, administracinio nusižengimo padarymo, veikos kvalifikavimo ir pirmosios instancijos teismo nutarimu konstatuotos jo kaltės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka tik su jam paskirtos baudos dydžiu. I. K. teigimu, nepagrįstai atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrins skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dalyje dėl administracinės nuobaudos individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimumo šioje byloje.

12. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, turi diskrecijos teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

13. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

14. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: 1) I. K. neturėjo tikslo pažeisti teisės aktus; 2) pažeidimas padarytas dėl teisės aktų nežinojimo ir neišmanymo; 3) asmuo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi; 4) sužinojus apie pažeidimą jis nedelsiant buvo pašalintas; 5) nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 6) nebuvo padaryta žala; 7) I. K. nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą; 8) su (duomenys neskelbtini) piliečiais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, nors ir yra svarbios, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, tačiau jos šioje administracinio nusižengimo byloje buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės ar ypatingos, kurios suteiktų teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir yra būdingos didžiajai daliai asmenų, kurie padaro ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. K. neneigia, jog teisės pažeidimą padarė nežinodamas teisės aktų bei jų tinkamai neišmanydamas, manant, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai turėdami nacionalines vizas (nors ir išduotas tarpininkaujant kitai įmonei), turi teisę dirbti UAB „A“, tačiau tai, apygardos teismo vertinimu, nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Aplinkybė, kad I. K. apie įdarbinimo tvarką sužinojo tik po to, kai buvo nustatytas pažeidimas ir padarytą pažeidimą nedelsdamas pašalino, pagrindžia tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip elgtis privalėjo dar prieš norėdamas įdarbinti (duomenys neskelbtini) piliečius R. K., A. M. ir D. S.. I. K., būdamas atsakingu bendrovės direktoriumi, privalėjo domėtis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja specifinę sritį – užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką, kuri yra aiški, konkreti ir galiojanti visiems Lietuvos Respublikoje darbdaviams, tačiau elgėsi lengvabūdiškai. Kiekvienas asmuo (past. – tiek fizinis, tiek juridinis) privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, o tinkamas jų laikymasis ar jų nesilaikymas dėl jų nežinojimo, nesuponuoja išskirtinių aplinkybių konstatavimo, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai UAB „A“, pažeidžiant įstatymus bei teisės aktus, dirbo ilgiau nei mėnesį. Be to, aplinkybė, kad už tuos pačius teisės pažeidimus I. K. vadovaujamai UAB „A“ (duomenys neskelbtini) nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 2604 Eur bauda, taip pat negali būti laikoma išskirtine, leidžiančia švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nes juridinis asmuo yra atskiras pažeidimo subjektas, kuriam taip pat gali būti taikoma atitinkama teisinė atsakomybė. Kadangi jokių kitų išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, naudai I. K. apeliaciniame skunde nenurodė, todėl pagrindo tenkinti jo prašymą nėra.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, I. K. charakterizuojančius duomenis ir tinkamai individualizavo skiriamą administracinę nuobaudą, taip pat pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Įvertinus, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, jo asmenybę, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę baudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. (I. K.) apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.