Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu tikslus adresas nenustatytas), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. 2020 m. balandžio 13 d., apie 16.20 val., Vilniuje, Naugarduko-Gerosios Vilties gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 13 d. buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21, o 2020 m. gegužės 14 d. išduotas leidimas automobilį grąžinti (b. l. 17, 20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002-02-01, valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Fotolentelė, pažyma dėl eismo įvykio, eismo įvykio fiksavimo protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, patvirtina, kad dėl 2020 m. balandžio 13 d. įvykio I. R. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį (b. l. 21-27).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog I. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo I. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos duomenys, liudytojo V. F. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, R. S. paaiškinimas, policijos pareigūno D. A. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, VĮ „Regitra“ duomenys bei kiti aukščiau nurodyti duomenys.

I. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

I. R. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 62-64).

Skirdamas bausmę I. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, buvo vidutinio girtumo laipsnio, padarė žalą dviem automobiliams, neturi teisės vairuoti transporto priemones), į kaltinamojo asmenybę (niekur nedirba, nežinoma gyvenamoji vieta nei Lietuvoje, nei Moldovoje, neteistas ir nebaustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skiria BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nustatytina, kad arešto bausmė turi būti atlikta pataisos įstaigoje (BVK 21 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. R. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė I. R. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis I. R. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis I. R. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, apgadino svetimą turtą, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš I. R. konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 2 083 eurų be PVM, 2 520 Eur su PVM.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), kurio atsakingi asmenys nežinojo, jog įmonės turtas bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Mercedes Benz“ vertė 2020 m. balandžio mėnesį buvo – 2 083 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo I. R. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant be PVM – 2 083 eurų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-628/2018, 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 13 d. 16.55 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.42 val. (b. l. 33, 54), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

I. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019-06-26 Agentia Servicii Publice, Moldova), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-53) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmės vykdymą kardomosios priemonės panaikintinos ir pasas, pridėtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, grąžintinas I. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, kuri turi būti atlikta pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 20 parų arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 13 d. 16.55 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.42 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 19 parų areštas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą I. R. bus sulaikytas.

Paskirti I. R. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti I. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš I. R. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 083 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmės vykdymą kardomąsias priemones panaikinti ir dokumentą (pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019-06-26 Agentia Servicii Publice, Moldova) grąžinti I. R..

Išaiškinti I. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.