Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ įgaliotai atstovei J. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „YIT Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Terebro“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio proceso metu atsakovė 2023 m. vasario 6 d. pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodo, kad šalims nepavykus ar nespėjus susitarti taikiai tarpusavyje, prašo teismo, atsižvelgiant į atsakovės prašymą, į šalių turtinę padėtį bei susidarius labai nepalankioms aplinkybėms įvykdyti teismo sprendimą iš karto, sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis 2 mėnesių laikotarpiui, priteistą sumą mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Nurodo, kad tenkinus ieškovės ieškinį pilna apimtimi susiklostytų tokia situacija, kai dėl egzistuojančių nepalankių aplinkybių, atsakovė UAB „Terebro“ objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai tokio sprendimo įvykdyti.

Teismo posėdžio metu ieškovės „YIT Lietuva“ įgaliota atstovė J. D. ieškinį palaikė visiškai, pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus ir papildomai pasisakė dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pažymėdama, jog atsižvelgiant į skolos sumą, išdėstymui pagrindo ieškovė nemato bei norėtų, kad skola būtų priteista pilna apimtimi. Prašo priteisti iš atsakovės ir sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „YIT Lietuva“ laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio atlygintinai nuomojo atsakovei Mechanizmus. Mechanizmų nuomos sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo. Vis tik, mechanizmų nuoma fiksuota Mechanizmo kelionės lapuose ir aktuose. Ieškovė už išnuomotus Mechanizmus išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3314552, 1064,80 Eur sumai ir 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3316427, 1028,50 Eur sumai, t. y. bendra pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų suma 2093,30 Eur. Pasak ieškovės, atsakovė ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, tačiau skolą pripažino ir tai patvirtina 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. liepos 31 d. tarp šalių sudaryti Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai.

Dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju, byloje ginčo, kad atsakovė išsinuomojo iš ieškovės Mechanizmus ir, kad už išsinuomotus Mechanizmus pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė liko skolinga ieškovei prašomą priteisti sumą, byloje nėra. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovė iš ieškovės pagal poreikį nuomojo statybinę techniką ir liko skoloje ieškovei 2093,30 Eur, todėl nurodytam skolos dydžiui neprieštarauja, tačiau prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti priteistiną skolą dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimą dėl skolos pripažino visiškai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju, susipažinus su byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovė nuomojo atsakovei Mechanizmus ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras bendrai 2093,30 Eur sumai, tačiau atsakovė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras tinkamai ir laiku su ieškove neatsiskaitė, todėl liko skolinga ieškovei 2093,30 Eur skolą. Atsakovė skolą ieškovei pripažino visiškai ir tai patvirtina 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. liepos 31 d. tarp šalių sudaryti Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai. Jokių pretenzijų dėl išnuomotų Mechanizmų ieškovei nereiškė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2093,30 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinės skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku ir tinkamai su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 47 Eur žyminis mokestis.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Patenkinus ieškinį atsakovė šioje byloje prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 2 mėnesių laikotarpiui, prašymą motyvuodama susidariusiomis labai nepalankioms aplinkybėms, kitais turimais įsipareigojimais.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Pastebėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-618/2023).

Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.) (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-618/2023).

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo 2 mėnesiams, visų pirma vertintina tai, kad skolos suma nėra didelė, tuo tarpu, atsakovė į bylą nepateikia jos finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, išskyrus tai, jog turi skolų ir yra sudariusi ne vieną susitarimą dėl skolų išdėstymo.

Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu būtų bent dalimi sumažinusi savo įsiskolinimą ieškovei, nors byla iš esmės tęsiasi nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 7 d. priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-11398-1143/2022, t. y. atsakovė turėjo 5 mėnesių laikotarpį (iki sprendimo priėmimo dienos) skolai padengti ar bent iš dalies ją sumažinti, tačiau jokių duomenų, kad atsakovė būtų bent dalimi sumažinusi turimą įsiskolinimą ieškovei, byloje nėra pateikta, todėl abejotini atsakovės teiginiai, kad prašomas nustatyti skolos išdėstymo terminas būtų pakankamas skolai padengti, atsakovei geranoriškai iki sprendimo priėmimo dienos vengiant sumažinti turimą įsiskolinimą.

Pastebėtina ir tai, jog ieškovė nurodė, kad ne kartą bandė susisiekti su atsakove, buvo linkusi derybų būdu, dar iki ieškinio pateikimo, susitarti dėl skolos apmokėjimo, jo termino galimo išdėstymo, tačiau atsakovė į ieškovės kreipimąsi nereagavo ir jokių pasiūlymų dėl skolos apmokėjimo ieškovei nepateikė, tik deklaratyviai teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad yra linkusi sudaryti taikos sutartį.

Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų iš Turto registro apie visą jos valdomą ar paskutiniu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir panašiai, o tai reiškia, kad apskritai nebuvo įrodyta, jog atsakovė neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti nenukrypstant nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti jos tikrąją finansinę padėtį ir spręsti, ar jos prašomas sprendimo išdėstymo būdas yra apskritai įgyvendinamas. Nepateikus duomenų negalima vertinti atsakovės finansinės padėties perspektyvos. Išdėsčius atsakovei sprendimo vykdymą 2 mėnesių laikotarpiui ne tik nebus užtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir bus pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, netgi manant, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-178/2016).

Šioje byloje esantys duomenys nepatvirtina, o ir atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias pajamas ji planuoja gauti, nepateikė duomenų apie tai, ar turi debitorių, nepateikė visiškai jokių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti išvadą apie tai, kad atsakovės finansinė būklė ateityje pagerės. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per 2 mėnesių išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką. Atsižvelgiant į visą tai kas paminėta, dėl nurodytų priežasčių atsakovės prašymas taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Terebro“, juridinio asmens kodas 304445584, ieškovės UAB „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, naudai:

– 2093,30 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt trijų eurų 30 ct) skolą;

– 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinę skolos sumą, t. y. 2093,30 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.