Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

nedalyvaujant atsakovų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Registrų centras neleidžia jam susipažinti su esamais dokumentais, o Valstybinė mokesčių inspekcija nepatvirtina turto deklaracijų, tai lieka tik Tarnybos pareikšta nuomonė. Deklaracijoje nurodė, jog jokio turto neturi, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija dokumentuose nurodė, jog turtas priklauso jam, nors pagal Registrų centro duomenis joks turtas jam nepriklauso. Registre jis nėra įregistruotas nei kaip naudotojas, nei kaip savininkas.

Neatkreipė dėmesio į tai, jog 55 bylos lape esančiame dokumente nurodyta, jog jis yra įregistruotas kaip daikto, esančio adresu Pataičių g. 4 A; 58 bylos lape – adresu Piktmiškio g. 13 A; 61 bylos lape – adresu Piktmiškio g. 13 A; 64 bylos lape – adresu Pumpučių g. 50 naudotojas. Tačiau jis jokių sklypų neregistravo, bet esančių įrašų neginčija, į teismą dėl to nesikreipė. Šiuos įrašus, kad jis naudotojas, du kartus yra užginčijęs antstolis ir 2011-05-10 Šiaulių apylinkės teismas. 45 bylos lapas – skyrybų byloje jo žmona prašo pusės turto už butą, tačiau dėl sklypų, kurių neturi, nereikalauja. Tarnyba nepripažįsta teismo nutarčių, antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolo.

Nurodė, kad yra pažemintas ir prarado daug sveikatos dėl bylinėjimosi. Tarnyba atsisako jam suteikti teisinę pagalbą, jis neturi galimybių tinkamai pasiruošti bei sau atstovauti teisiniuose reikaluose. Mano, kad atsakovo atstovo neatvykimas į šį teismo posėdį rodo, kad Tarnyba supranta, kad jos veiksmai yra neteisėti.

Atsakovų Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 82). Atsiliepimu (b. l. 84-89) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad tarnyba 2013 m. lapkričio 7 d. gavo pareiškėjo prašymą reg. Nr. PR-3261-(7.3261) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl 2013-10-31 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo. 2013 m. lapkričio 7 d. Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą reg. Nr. PR-3260-(7.3260) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8135-797/2013 dėl santuokos nutraukimo.

Pažymi, kad pareiškėjas, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, turi atitikti pajamoms ir turtui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo kartu su prašymu pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje deklaruoto turto vertė neatitiko Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str. 14 d., turi teisę iš valstybės registrų ir kitų asmenų gauti informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba 2013-11-12 raštu reg. Nr. SD-1420(7.3620) kreipėsi į pareiškėją „Dėl neteisingai užpildytos deklaracijos ir dėl patikslintos metinės gyventojo šeimos turto deklaracijos pateikimo“. 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas pateikė papildomą informaciją reg. Nr. PP-569(7.3620) su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais apie pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas patikslintos metinės gyventojo turto deklaracijos nepateikė.

Tarnyba 2013-05-16 raštu reg. Nr. SD-646(7.1481) (kitoje pareiškėjo byloje) buvo jau kreipusis į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl pareiškėjo deklaruotų duomenų išsamumo ir teisingumo.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Tarnybos užklausimą reg. Nr. SD-646(7.1481) persiuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Faktą, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 1078323 Lt, patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-16 raštu reg. Nr. (29.2-3 l-3)-R-5451. Kadangi pareiškėjas pats nepateikė patikslintos turto deklaracijos, todėl Tarnyba rėmėsi Tarnybai pateiktais duomenimis.

Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 (toliau – ir Nutarimas) „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Atsižvelgdama į VMI turimus duomenis, Tarnyba 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SP-3762-(7.3261) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ ir 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SP-3761(7.3260) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“, remiantis Įstatymo 3 str., 4 str. 2 p., 11 str. 2 d. 1 p., 18 str. 2 d. – nustačius, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai pareiškėjo turimas turtas (butas, kurio vidutinė rinkos kaina 38470 Lt, 7 nekilnojamo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 1078323 Lt) viršija Nutarimo 1.2 punktu nustatytą antrąjį 214087,50 Lt turto lygį teisinei pagalbai gauti, prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lygiateisiškumo, efektyvumo ir ekonomiškumo principams.

Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, Tarnyba konkrečiu atveju neturi teisės teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Situacija, kai asmuo viršija numatytą turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti, ir jam yra suteikiama antrinė teisinė pagalba, prieštarautų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., kuris teigia, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą gali Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 iki 2013 metų 20 (dvidešimt) kartų kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Per šį laikotarpį pareiškėjas privalėjo sumokėti už 5 bylas.

Trijose bylose pareiškėjui reikėjo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nr. 7.3255 – 240 Lt, Nr. 7.2820 – 220 Lt, Nr. 7.1419 – 120 Lt. Šias sumas pareiškėjas yra sumokėjęs.

Kitose dviejose bylose pareiškėjui reikėjo sumokėti 50 ir 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes buvo nustatyta, kad jis neatitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatyto turto pajamų lygio. Byloje Nr. 7.3094 pareiškėjui mokėtina suma – 280,00 Lt ir byloje Nr. 7.3030 pareiškėjui mokėtina suma – 541,40 Lt. Dėl šių skolų Lietuvos valstybei 2014-02-20 Tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti skolas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau šiose bylose priimtų sprendimų dar nėra.

Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008). Visas šias aplinkybes turi įrodyti žalos reikalaujantis asmuo. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė nei vienos iš sąlygų, todėl jo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nemotyvuotas ir negali būti tenkintinas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepateikia jokių faktų, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį jam kaip nukentėjusiajam asmeniui dėl valstybės tarnautojų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A146-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Pareiškėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo bei nepagrindė Tarnybos veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl su prašymu priteisti šešis milijonus neturtinės žalos nesutinka.

Pareiškėjo skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SP-3762(7.3261) (b. l. 4-5, 76-77) bei 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SP-3761(7.3260) (b. l. 6-7, 67-68), vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba 2013 m. lapkričio 7 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl 2013-10-31 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo (b. l. 69-73). 2013 m. lapkričio 7 d. Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8135-797/2013 dėl santuokos nutraukimo – skirti advokatą, kuris parengtų atsiliepimą ir atstovautų jo teisėms teisme (b. l. 35-39). Pareiškėjas kartu su prašymais pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b. l. 41-44), tačiau deklaruoto turto vertė neatitiko Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 14 d., turi teisę iš valstybės registrų ir kitų asmenų gauti informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2013-11-12 raštu reg. Nr. SD-1420(7.3620) kreipėsi į pareiškėją „Dėl neteisingai užpildytos deklaracijos“ (b. l. 50). 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas pateikė papildomą informaciją, reg. Nr. PP-569(7.3620) su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais apie pareiškėjo nekilnojamąjį turtą (b. l. 51-66), tačiau patikslintos metinės gyventojo turto deklaracijos pareiškėjas nepateikė.

Tarnyba (Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-29-621/2014) buvo kreipusis į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl pareiškėjo deklaruotų duomenų išsamumo ir teisingumo. Nurodytoje administracinėje byloje yra patvirtinta, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 1078323 Lt. Sprendimas aukščiau nurodytoje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs, todėl sprendimu nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo neįrodinėjamos. Pareiškėjas patikslintos turto deklaracijos nepateikė, todėl Tarnyba pagrįstai rėmėsi jai pateiktais duomenimis.

Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Tarnyba pagrįstai 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SP-3762-(7.3261) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ ir 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SP-3761-(7.3260) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“, nes nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai pareiškėjo turimas turtas (butas, kurio vidutinė rinkos kaina 38470 Lt, 7 nekilnojamo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 1078323 Lt) viršija Nutarimo 1.2 punktu nustatytą antrąjį 214087,50 Lt turto lygį teisinei pagalbai gauti, prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lygiateisiškumo, efektyvumo ir ekonomiškumo principams.

Teismas pažymi, kad teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai apginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas. Pagal Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, teikiant antrinę teisinę pagalbą, remiamasi ir teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo bei ekonomiškumo principais (2 punktas). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis yra suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl Įstatymo 11 straipsnis numato atvejus ir sąlygas, kurioms esant yra teikiama antrinė teisinė pagalba, bei išvardina atvejus, kai tokia pagalba neteikiama. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01), kuriuo Šiaulių VGTPT ir grindė ginčijamus sprendimus, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1207/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-71/2011).

Vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 nustatė asmenų turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą gauti.

Taigi, Įstatymas nustatyti turto ir pajamų lygius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, pavedė Vyriausybei. Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu (galiojusi Nutarimo redakcija nuo 2012-02-19) Nutarimo 1.1. ir 1.2. punktuose nustatyta, kad asmenų, norinčių gauti antrinę teisinę pagalbą, pirmasis turto ir pajamų lygis yra, kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis turto ir pajamų lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 16 straipsnis numato, kad kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.

Įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta.

Įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, jog A. Č. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: butas, kurio vidutinė rinkos kaina 38470 Lt; privalomas registruoti nekilnojamas turtas: 5 žemės sklypai (b. l. 52-66). Visa šio turto vertė viršija pareiškėjo atveju nustatytą antrąjį turto lygį, todėl pareiškėjui antrinė teisinė pagalba atsisakyta teikti.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus prašymus, teisingai nustatė, jog pareiškėjo turtas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ nustatytus turto lygius antrinei teisinei pagalbai gauti, priėmė aiškius, motyvuotus, objektyvius sprendimus, kuriuos panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašymus Nr. PR-3261(7.3261) ir Nr. PR-3260(7.3260) dėl teisinės pagalbos teikimo nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas, nes antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjui prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lygiateisiškumo, efektyvumo ir ekonomiškumo principams.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Tarnybos jo sumokėtas įmokas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos nurodytą pažymą (b. l. 29) yra nepagrįstas, nes pareiškėjas pačių sprendimų, kuriais buvo apskaičiuotos šios sumos, neginčija, pats sumokėjo už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą trijose bylose ir pažymėjo, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jei būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, nes vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsniu pareiškėjas privalėjo apmokėti 50 procentų už suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat teismas pažymi, kad paskutinę įmoką pareiškėjas sumokėjo prieš dvejus metus, t . y. 2012 metais.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, 1 milijoną litų neturtinės žalos.

LR CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, jis žalą kildina iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais pareiškėjui nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai bei pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Taigi šiuo atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Č. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-11-21 sprendimą Nr. SP-3762(7.3261) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ ir 2013-11-21 sprendimą Nr. SP-2761(7.3260) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“; įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo prašymus Nr. PR-3261(7.3261) ir Nr. PR-3260(7.3260) dėl teisinės pagalbos teikimo nagrinėti iš naujo; priteisti pareiškėjo sumokėtas pinigų sumas pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotą pažymą; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1 milijoną litų neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.