- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-525-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00660-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- J. A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J. P., R. P., E. L. Ž., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-6471-445/2020 pagal pareiškėjo J. A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J. P., R. P., E. L. Ž., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. A. P. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos M. P., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikėjos M. P. palikimą – visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos M. P. mirties jis pagal Utenos rajono 1-ojo notaro biuro 2010 m. lapkričio 11 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo 1/3 dalį 1,59 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone. Šiame liudijime nurodyta, kad į likusias 2/3 šio žemės sklypo dalis paveldėjimo teisės liudijimas Utenos rajono 1-ojo notaro biure išduotas nebuvo. Tačiau, pareiškėjo teigimu jis visą minėtą sklypą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Tai patvirtina aplinkybės, kad jis prižiūri ir rūpinasi visu sklypu kaip savo. Be to, pareiškėjo aktyvūs veiksmai – pranešimas Aplinkos apsaugos departamentui apie ketinimus kirsti mišką visame sklype, kirtimui būtinų paslaugų užsakymas, miško pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, įgaliojimo dukrai atstovauti jį, kaip miško sklypo savininką, suteikimas – patvirtina, kad pastarasis siekė įgyvendinti ir realiai įgyvendino nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą – visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, o ne tik į jo 1/3 dalį, kaip kad nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Pareiškėjas J. A. P. ir jo dukra D. A. iki šiol įgyvendina nuosavybės teisę į visą šį žemės sklypą, prižiūri ir rūpinasi visu žemės sklypu kaip savo nuosavybe, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. A. P. priėmė savo motinos palikimą – visą žemės sklypą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pareiškėjo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos M. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius prašė pareiškėjo J. A. P. pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, į 1,59 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos r., nuosavybės teisės registruotos M. P. į 2/3 dalis sklypo, J. A. P. – į 1/3 dalį sklypo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. L. Ž. (pareiškėjo dukterėčia) nurodė, kad pareiškėjo nurodomą miško plotelį iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) metų, tvarkė ir prižiūrėjo jos dėdė V. P.. Nei ji, nei jos motina, M. P. duktė, nesusitvarkė savo palikimo dalies. Kažkuriais metais jai paskambino visai svetimas žmogus vardu I. ir reikalavo kuo skubiau susitvarkyti savo palikimą, nes jos pusseserė, pareiškėjo J. P. dukra, D. A. nori parduoti mišką.
5. Suinteresuotas asmuo J. J. P. (pareiškėjo dukterėčia) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad mirusiosios M. P. turtą po 1/3 dalį 1994 m. sausio 15 d. paveldėjo visi trys jos vaikai. Tuo tarpu nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo gražinta tik 2005 m. gruodžio 20 d., t. y. jau po suinteresuoto asmens J. J. P. tėvo V. J. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) Tačiau, kadangi V. J. P. priėmė motinos palikimą, vėliau atsiradęs bet koks motinos turtas ar turtinės teisės taip pat perėjo jam; šiuo atveju – 1/3 dalis ginčo žemės sklypo. Artimiausiu metu šis turtas bus įregistruotas V. J. P. vardu, o vėliau notaras jo paveldėtojams išduos atitinkamą paveldėjimo teisės liudijimą. O tai, kad pareiškėjas savavaldžiavo ir bendrą turtą bandė valdyti kaip savo, nereikšminga. Parduodamas ne jam priklausantį turtą (mišką), jis padarė nuostolių suinteresuotiems asmenims ir turės tuos nuostolius kompensuoti. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo veiksmus vertina kaip bandymą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą.
6. Suinteresuotas asmuo R. P. (pareiškėjo sūnėnas) nurodė, kad savo paveldėjimo turtinės tesės į dalį 1,59 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, atsisako ir teisę spręsti kaip su juo elgtis palieka savo seseriai J. J. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju notarei 1994 m. sausio 15 d. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, šis buvo priimtas pagal įstatymą, nustatytos paveldėto turto dalys lygiomis dalimis trims jos vaikams ir šios dalys yra nepakitusios. Nustačius, kad yra palikimo, kuris nebuvo žinomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į šio turto dalį (pagal pirminio paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą palikimo dalis). Taigi, nepaisant to, kada realiai atsirado paveldimas turtas, nuosavybė į jį lygiomis dalimis priklauso trims pirmos eilės M. P. įpėdiniams.
9. Anot teismo, nors šiuo atveju tik vienas pareiškėjas J. A. P. yra susitvarkęs paveldėjimo dokumentus, susijusius su 2005 m. atkurtomis nuosavybėmis teisėmis į 1/3 ginčo sklypo dalį, į 1/3 šio žemės sklypo dalį taip pat galėtų pretenduoti suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti E. L. Ž., o nuosavybės teises į 1/6 dalį sklypo galėtų įgyti ir R. P., ir J. J. P..
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, todėl ir paveldėjimo dalies pareiškėjui padidėjimas, pasak teismo, negalimas. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai valdant visą ginčo žemės sklypą, teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo juos pripažinti kaip sudarančius nuosavybės atsiradimo pagrindą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. A. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6471-445/2020 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. A. P. po motinos M. P. mirties priėmė palikėjos M. P. palikimą – 2/3 dalis 1,59 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, palikimą pradėjęs faktiškai valdyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, pridedamais rašytiniais įrodymais bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, turėjo teisiškai įvertinti ir nuspręsti, ar ta faktinė aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys J. J. P., R. P. ir E. L. Ž. (J.) nuo 2005 metų galėję priimti palikimą į dalį ginčo žemės sklypo ir gauti paveldėjimo liudijimus, tačiau iki šiol nepasinaudoję savo, kaip pretendentų, teisėmis paveldėti dalį ginčo žemės sklypo, dėl ko pasibaigus tokio palikimo priėmimo terminui, tokių įpėdinių neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi, teisiškai pašalina pareiškėjui teisę priimti palikimą į likusias 2/3 dalis ginčo žemės sklypo, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimo faktinį valdymą;
11.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir mėgindamas pateisinti tokį ilgą 15 metų laikotarpį, per kurį suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarų biurą dėl ginčo žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos tik 2005 metais, dalių paveldėjimo liudijimo išdavimo, tik formaliai aprašė šių suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus ir net nevertino kiekvieno tokio pretendento – J. J. P., R. P. ir E. L. Ž. (J.) pozicijos dėl ginčo dalyko, pretendentų faktinių veiksmų ir jų pobūdžio, elgesio nenuoseklumo ir pasyvumo, ir nelygino šių asmenų elgesio su pareiškėjo elgesiu – kuris elgėsi kaip tikrasis faktinis paveldimo turto (žemės sklypo) savininkas ir kaip asmuo, turintis ir įgyvendinantis teises (naudojimo, valdymo ir disponavimo) į palikimą (visą ginčo sklypą);
11.3. Pirmosios instancijos teismo pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies aiškinimas skundžiamame sprendime apie pareiškėjo teisę paveldėti turtą nustačius jo priėmimą faktiniu valdymu priklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys (pretendentai), kurių neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi, ir kurie nėra suinteresuoti kaip būsimieji bendraturčiai paveldėti dalį tokio turto, nes nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ir nesiėmė absoliučiai jokių teisinių priemonių šiam palikimui priimti nuo 2005 metų, ne tik nesukurtų teisinio tikrumo asmeniui, siekiančiam įgyti teisę į turto paveldėjimą teismui nustačius tokio turto faktinio valdymo faktą, bet ir galimai padarytų tokios pareiškėjo teisės įgyvendinimą pernelyg sudėtingą, sudarant prielaidas asmenims, vengiantiems priimti palikimą bei galimai vengiantiems pareigos mokėti turto mokesčius valstybei nuo tokio nepaveldėto turto vertės, piktnaudžiauti teise į palikimo priėmimą paveldėjimo procese;
11.4. Pirmosios instancijos teismas pateiktas CK 5.50 straipsnio 2 dalies aiškinimas skundžiamame sprendime taip pat daro praktiškai neįgyvendinama pareiškėjo teisę disponuoti jau paveldėtu turtu, t. y. parduoti 1/3 dalį turto (žemės sklypo) trečiajam asmeniui, nes iki šiol nėra aišku, kuriam asmeniui priklauso likusios 2/3 dalys šio turto (žemės sklypo), ir kokiam asmeniui pareiškėjas, kaip turto bendrasavininkis, turėtų pasiūlyti pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti jo turto dalį pardavimo atveju;
11.5. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Visi pretendentai paveldėti ginčo žemės sklypo dalis po 2005 metų nuosavybės teisių atkūrimo iki šiol nesiėmė absoliučiai jokių teisinių priemonių šiam palikimui priimti, nors elgdamiesi kaip protingi ir apdairūs žmonės, per 15 metų laikotarpį tikrai galėjo tai padaryti. Tas faktas, kad netgi sužinoję apie šios civilinės bylos iniciavimą suinteresuoti asmenys taip pat nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, siekdami teisminiu keliu atnaujinti terminą palikimui (žemės sklypui) priimti, aiškiai parodo tai, kad nei vienas iš šių suinteresuotų asmenų realiai nėra suinteresuotas įgyvendinti savo teisę paveldėti dalį ginčo sklypo, kurios priėmimą faktiniu valdymu nustatymo ir siekia įrodyti pareiškėjas šioje civilinėje byloje;
11.6. Pareiškėjo J. A. P. aktyvūs veiksmai - pranešimas Aplinkos apsaugos departamentui apie ketinimus kirsti mišką visame sklype, kirtimui būtinų paslaugų užsakymas, miško pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, įgaliojimo dukrai atstovauti jį, kaip miško sklypo savininką, suteikimas patvirtina, kad pastarasis siekė įgyvendinti ir realiai įgyvendino nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą – visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, o ne tik į jo 1/3 dalį, kaip kad nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Pareiškėjas J. A. P. ir jo dukra D. A. iki šiol įgyvendina nuosavybės teisę į visą šį žemės sklypą, prižiūri ir rūpinasi visu žemės sklypu kaip savo nuosavybe, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. A. P. priėmė savo motinos palikimą – visą žemės sklypą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui J. A. P. nustatytinas tikslu palikėjos M. P. palikimui priimti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą Utenos rajono 1-ame notaro biure į 2/3 dalis į 1,59 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui nustatyti, kadangi nagrinėjant bylą nustatyta, jog pagal Utenos rajono notarų biuro notarės D. M. 1994 m. sausio 15 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą M. P. turtą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai O. A. J., V. J. P. ir J. A. P.;
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nes jo veiksmai valdant 1,59 ha dydžio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, nesudaro teisinio pagrindo juos pripažinti kaip sudarančius nuosavybės atsiradimo pagrindą;
12.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad palikimas nėra skaidomas ar kitaip dalomas dalykas, t. y. nuosavybė į M. P. palikimą sudarantis 1,59 ha dydžio žemės sklypas, į kurį savo pareiškimu pretenduoja pareiškėjas, neatsižvelgiant į tai kada realiai atsirado, lygiomis dalimis priklauso trims pirmos eilės įpėdiniams. Todėl paaiškėjus, kad yra palikimo, kuris nebuvo žinomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, turi būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į šio turto dalį pagal pirminio paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą paikimo dalis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą valstybės įmonė Turto bankas apelianto J. A. P. apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi valstybės įmonė Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
17. Nustatyta, kad 1992 m. spalio 16 d. mirė pareiškėjo (apelianto) J. A. P., A. J. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. J. P. (mirusio (duomenys neskelbtini) motina M. P., gim. (duomenys neskelbtini) Pagal 1994 m. sausio 15 d. Utenos rajono notarų biuro notarės D. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai O. A. J. (šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja dukra E. L. Ž. (J.)), V. J. P. (šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja jo sūnus R. P. ir dukra J. J. P.) bei J. A. P. (šioje byloje pareiškėjas). 2005 m. gruodžio 20 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 38-Ž-3413 pagrindu M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,59 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Varėnos r., todėl pareiškėjui (apeliantui) 2010 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/3 dalį šio žemės sklypo.
18. Byloje kilo ginčas dėl 2/3 dalių 1,59 ha žemės sklypo paveldėjimo, į kurias nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.
19. Apeliantas teigia, jog šios 2/3 dalys žemės sklypo dalys priklauso nuosavybės teisėmis jam, nes jis šį turtą priėmė kaip M. P. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys J. J. P., R. P. ir E. L. Ž. (J.) dėl šio palikimo nesikreipė ir praleido palikimo priėmimo terminą.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.
21. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
22. Įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo AC-47-1).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po M. P. palikimo priėmimo (tą patvirtina 1994 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas), atsirado papildomas jos turtas, t. y. 1,59 ha žemės sklypas. Tačiau tokia situacija nereiškia, kad dėl atsiradusio (neįtraukto į paveldėjimo teisės liudijimą) turto įpėdiniai turi vykdyti šio turto paveldėjimo procedūras, t. y. jį priimti. Mirusiosios M. P. palikimas jau yra priimtas, todėl atsiradęs, neįtrauktas į išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, turtas (šiuo atveju žemės sklypas) priklauso palikimą priėmusiems įpėdiniams (apeliantui, O. A. J. ir V. J. P.), tik jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėtina, kad kreipimuisi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra nustatytas terminas. Tą patvirtina ir apeliantui išduotas 2010 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/3 dalį šio turto.
24. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
25. Pažymėtina ir tai, kad tiek J. J. P. ir R. P. (bylos suinteresuoti asmenys) yra priėmę palikimą po tėvo V. J. P. mirties (2005 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą) tiek E. L. Ž. (J.) (byloje suinteresuotas asmuo) yra priėmusi palikimą po motinos O. A. J. mirties (1998 m. balandžio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas – duomenys iš VĮ Registrų centras). Taigi, bylos suinteresuoti asmenys yra įgiję nuosavybės teises į turtą, kuris priklausė M. P. įpėdiniams, t. y. ir į 2/3 dalis 1,59 ha žemės sklypo, nors paveldėjimo teisės liudijimai ir nėra išduoti.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po motinos M. P., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikėjos M. P. palikimą – visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą (apeliaciniame skunde jau nurodoma – 2/3 dalis 1,59 ha dydžio žemės sklypo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, pradėjęs faktiškai jį valdyti, - yra nepagrįstas, nes šis turtas yra priimtas jos įpėdinių. Pažymėtina, kad mirusio asmens palikimas negali būti priimamas kelis kartus ar tam tikromis turto dalimis.
27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.