Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-12-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-6471-445/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-6471-445/2020Sprendimas · 2020-12-02Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
e2YT-6471-445/2020
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00660-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Suinteresuotas asmuo
J. J. P., R. P., E. L. Ž., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
J. A. P.
Advokatai
Dalius Boreika
Civilinė byla Nr. e2YT-6471-445/2020Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00660-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams D. A., advokatui Daliui Boreikai,suinteresuotam asmeniui J. J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J. P., R. P., E. L. Ž., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikėjos M. P. palikimą - visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs faktiškai valdyti.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina bei suinteresuotų asmenų J. P., R. P. ir E. L. J. senelė M. P., gim. (duomenys neskelbtini) santuokoje su A. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė 3 (trijų) vaikų – pareiškėjo J. A. P., sūnaus V. P. ir dukros O. A. P. (J.). V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuokoje susilaukė dviejų vaikų - J. P. (dabartinė pavardė „P.“), gim. (duomenys neskelbtini) ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini). O. A. P. (J.) (g. (duomenys neskelbtini)) turi dukrą - E. L. J., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo naudotis Varėnos rajone“ vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu buvo suteikta teisė M. P. naudoti žemės sklypą (sklypo numeris - 125), esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo plotas 1,59 ha, iš jo 1,59 ha miško. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre M. P. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Pareiškėjas J. A. P. po motinos M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal 2010-11-11 d. Utenos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. DM-5406, Priedas Nr. 6) paveldėjo 1/3 dalį 1,59 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame liudijime nurodyta, kad į likusias 2/3 šio žemės sklypo dalis paveldėjimo teisės liudijimas Utenos rajono 1-ojo notaro biure išduotas nebuvo. Sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas J. A. P. priėmė pirmuoju būdu, t. y. faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, tačiau tam, kad palikimo atsiradimo vietos notaras išduotų pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, yra reikalinga, kad Teismas nustatytų šį juridinę reikšmę turintį faktą. Kitu būdu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į likusias 2/3 dalis 1,59 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas J. A. P. neturi galimybės, nes jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Aplinkybę, kad po M. P. mirties atsiradęs palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti, liudija tai, kad J. A. P. prižiūri ir rūpinasi visu sklypu kaip savo. Pareiškėjo aktyvūs veiksmai - pranešimas aplinkos apsaugos departamentui apie ketinimus kirsti mišką visame sklype, kirtimui būtinų paslaugų užsakymas, miško pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, įgaliojimo dukrai atstovauti jį kaip miško sklypo savininką, suteikimas patvirtina, kad pastarasis siekė įgyvendinti ir realiai įgyvendino nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą – visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne tik į jo 1/3 dalį, kaip kad nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Pareiškėjas J. A. P. ir jo dukra D. A. iki šiol įgyvendina nuosavybės teisę į visą šį žemės sklypą, prižiūri ir rūpinasi visu žemės sklypu kaip savo nuosavybe, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. A. P. priėmė savo motinos palikimą – visą žemės sklypą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo jos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos M. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo J. A. P. pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, į 1,59 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės registruotos M. P. į 2/3 dalis sklypo, J. A. P. į 1/3 dalį sklypo.

Suinteresuotas asmuo E. L. Ž. (pareiškėjo dukterėčia) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo nurodomą miško plotelį iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) tvarkė ir prižiūrėjo jos dėdė V. P.. Jos mama taip pat nebuvo susitvarkiusi savo dalies. Po jos mirties E. L. Ž. nesusitvarkė palikimo, nes neturėjo tam lėšų. Kažkuriais metais jai paskambino visai svetimas žmogus vardu I. ir primygtinai, vos nereikalavo, kad ji kuo skubiau susitvarkytų savo palikimą, nes jos pusseserė, mano mamos brolio J. P. dukra, D. A. nori parduoti mišką. Kadangi jos yra tik trečia dalis, o sklypas nepadalintas ji to padaryti negali. Teisme nedalyvaus, nes šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo J. J. P. (pareiškėjo dukterėčia) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu nesutinka, nes toks faktas negali būti nustatytas pagal įstatymą, nes turtas yra paveldėtas ir kitų mirusiosios vaikų. Suinteresuotas asmuo J. J. P. prašo pareiškėjo J. A. P. pareiškimą atmesti. Nurodytas turtas, t. y. 1,59 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po M. P. mirties (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo paveldėtas ir suinteresuoto asmens J. P. tėvo V. J. P., kuris po savo motinos mirties kartu su pareiškėju ir seserimi O. A. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 1/3 dalį investicinių čekių, piniginio indėlio, namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo gražinta (duomenys neskelbtini) jau po suinteresuoto asmens J. J. P. tėvo V. J. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi V. J. P. priėmė motinos palikimą, vėliau atsiradęs bet koks motinos turtas ar turtinės teisės taip pat perėjo jam, t.y. 1/3 dalis nurodyto turto. Kadangi V. J. P. mirties dienai jo motinos turtas (žemė) dar nebuvo grąžinta savininkei, V. J. P. turto paveldėtojams nebuvo ir negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą ir jo nebuvo įmanoma užregistruoti M. P. vardu (registruotas po (duomenys neskelbtini). Be to, artimiausiu metu šis turtas bus įregistruotas V. J. P. vardu, o vėliau notaras jo paveldėtojams išduos atitinkamą paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas žinojo šias svarbias aplinkybes, kad kartu su savo broliu ir seserimi paveldėjo motinos turtą po jos mirties, kad po brolio V. J. P. mirties jo turtą paveldėjo brolio vaikai suinteresuoti asmenys J. J. P. (P.) ir R. P.. Pačiam pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 dalį šios miško žemės buvo išduotas tik 2010 m. lapkričio 11 d. Miško žemės 1/3 dalis, registruota M. P. vardu pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklausė sūnui V. J. P. ir priklausys jo turto paveldėtojams vaikams J. J. P. ir R. P.. Visai nereikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas savavaldžiavo ir bendrą turtą bandė valdyti kaip savo. Parduodamas ne jam priklausantį turtą (mišką) jis padarė nuostolių suinteresuotims asmenims ir turės tuos nuostolius kompensuoti. 2010 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui išduotame paveldėjimo teisės liudijime į nurodytą žemės sklypo dalį yra notarės pastaba Nr. 2, kurioje nurodoma, kad jam išduotas pirminis paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo veiksmus vertina kaip bandymą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Todėl pareiškimas netenkintinas, nes įstatymas neleidžia įgyti jau paveldėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo R. P. (pareiškėjo sūnėnas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka su faktu, kad nėra prisidėjęs prie jam paveldėjimo teise priklausančio sklypo dalies prižiūra ir juo nesirūpino, kadangi nebuvo perėmęs palikimo ir neturėjo nuosavybės dokumentų. Nesutinka dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo aktyvūs veiksmai - pranešimas aplinkos apsaugos departamentui apie ketinimus kirsti mišką visame sklype, kirtimui būtinų paslaugų užsakymas, miško pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, įgaliojimo dukrai atstovauti jį kaip miško sklypo savininką, suteikimas patvirtina, kad pastarasis realiai įgyvendino nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą – visą 1,59 ha dydžio žemės sklypą, kadangi ne apie visas šias aplinkybes buvo informuotas. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad sudarius sutartį su (duomenys neskelbtini) buvo gautas pelnas, kuris tikėtina padengė šio žemės sklypo priežiūros ir rūpinasi išlaidų kaštus. Savo paveldėjimo turtinės tesės į 1,59 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, atsisako ir teisę spręsti kaip su juo elgtis palieka savo seseriai J. P. „P.“, gim. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. A. P. (tai patvirtina J. A. P. gimimo liudijimo kopija) motina bei suinteresuotų asmenų J. P., R. P. ir E. L. J. senelė M. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teismo prašo nustatyti M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, nors palikimas jau priimtas kitu būdu – notaro biure.

Pagal (duomenys neskelbtini) Utenos rajono notarų biuro notarės D. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą M. P., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą lygiomis dalimis paveldi vaikai O. A. J. (mirė (duomenys neskelbtini)m., šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja dukra E. L. Ž.), V. J. P. (mirė (duomenys neskelbtini), šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja jo sūnus R. P. ir dukra J. J. P.) bei J. A. P. (šioje byloje pareiškėjas).

Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Analogiška yra 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Šis teisinis reguliavimas reiškia palikimas nėra skaidomas ar kitaip dalomas dalykas, t. y. M. P. palikimą sudarantis 1,59 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį savo pareiškimu pretenduoja pareiškėjas, neatsižvelgiant į tai kada realiai atsirado (nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini), nuosavybė į jį – lygiomis dalimis priklauso (turėjo priklausyti) trims pirmos eilės įpėdiniams O. A. J. (mirė (duomenys neskelbtini), šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja dukra E. L. Ž.), V. J. P. (mirė (duomenys neskelbtini), šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja jo sūnus R. P. ir dukra J. J. P.) bei J. A. P..

Nustatyta, kad nuosavybės teisė į 1,59 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suteikimo naudotis Varėnos rajone“ nuosavybė atkurta M. P. (mirusiai). Bylos duomenimis tik vienas iš trijų įpėdinių: pareiškėjas J. A. P. yra susitvarkęs palikimo dokumentus: jis po motinos M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal 2010-11-11 Utenos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. DM-5406, Priedas Nr. 6) paveldėjo 1/3 dalį 1,59 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame liudijime nurodyta, kad į likusias 2/3 šio žemės sklypo dalis paveldėjimo teisės liudijimas Utenos rajono 1-ojo notaro biure išduotas nebuvo.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nes jo veiksmai valdant 1,59 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro teisinio pagrindo juos pripažinti kaip sudarančius nuosavybės atsiradimo pagrindą. Būtent, šiuo metu suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti E. L. Ž. atstovavimo teise galėtų pretenduoti į 1/3 1,59 ha dydžio žemės sklypo dalį, o taip pat po 1/6 dalį nuosavybės teisę į šį sklypą galėtų įgyti R. P. ir J. J. P.. Nuosavybės teisių įgyvendinimo veiksmus turi inicijuoti patys suinteresuotumą turintys asmenys.

CK 5.59 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atveju palikimas pagal įstatymą buvo priimtas, nustatytos paveldėto turto dalys, notarei (duomenys neskelbtini) išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą lygiomis dalimis, trims jos vaikams ir šios dalys yra nepakitusios. Nustačius, kad yra palikimo, kuris nebuvo žinomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į šio turto dalį (pagal pirminio paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą palikimo dalis).

CK 5.61 straipsnio 1 dalis numato paveldėjimo dalių padidėjimą, t.y. jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, todėl ir paveldėjimo dalies pareiškėjui padidėjimas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalimi, 587 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis