- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e1-915-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42261-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs).
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau 0,784 g. psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, neteisėtai gabeno Vilniaus gatvėmis automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio daiktų skyriuje, esančiame tarp vairo ir priekinių kairės pusės durelių, iki tol, kol 2023 m. lapkričio 3 d., apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą, o būtent 0,784 g. 3-chlorometkatinono, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 3 d. apklaustas įtariamuoju V. D. nurodė, kad parodymus sutinka duoti, dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 11 val. išvažiavo iš sūnaus A. draugės S. namų, tikslaus jos adreso ir pavardės – nežino. Sūnaus vairuojamu automobiliu nuvyko 40 kilometrų už Šalčininkų miesto ir ten susipažino su sūnaus draugės S. giminaičiais. Po to dar važiavo pas jo senus draugus, tada parvyko į Vilnių. Kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, 2023 m. sausio 3 d., apie 01.20 val., sūnus buvo sustojęs prie šviesoforo, po ko pavažiavo apie 100 metrų ir ten užvažiavo į degalinę pripūsti padangos. Vos tik sūnus sustojo, ten privažiavo policijos pareigūnai. Sūnaus, kuris dar sėdėjo prie vairo, pareigūnas paprašė vairuotojo pažymėjimo. Sūnus jį pateikė. Tuomet pareigūnai ėmė apžiūrinėti automobilį, po to S. pasiūlė išlipti iš automobilio. Ji išlipo. Tuomet pareigūnai ėmė apžiūrinėti tą vietą, kur sėdėjo S. Kai apžiūrėjo, atėjo pas jį. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės kairėje pusėje. Visų, kurių buvo paprašyta išlipti iš automobilio, buvo tikrinamas kišenių turinys. Ilgai apžiūrinėjo automobilį, jį apžiūrėję, ėmė kalbėtis su sūnumi. Apie ką kalbėjo – negirdėjo, nes buvo toliau nuėjęs. Po to atvyko dar vienas policijos automobilis su šunimi. Automobilis buvo apžiūrėtas šuns, tačiau šuo nieko nerado. Ką pareigūnai rado automobilyje draudžiamo – jis nežino. Gali tik nurodyti, kad stiklinis buteliukas su turiniu, priklauso jam. Jis buteliuką gavo iš bendradarbio Švedijoje ir naudodavo, kai būdavo bloga savijauta. Minėtame indelyje esančius miltelius naudodavo tik jis vienas, pablogėjus sveikatai. Padėdavo nuo bet kokio skausmo. Tų miltelių buvo likę tik ant dugno, nes didelę dalį buvo suvartojęs, kadangi nuolat dirbo šaltyje, jį vargino radikulito skausmai. Jo žiniomis, tai namų gamybos priemonė, parduodama užsienyje parduotuvėje, jo nuomone, ne narkotinė medžiaga (el. 2 t., b. l. 43-49).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 24 d. apklaustas įtariamuoju V. D. nurodė, kad neprisimena kada ir kur, bet viename iš prekybos centrų, elektronikos dėžėje rado maišelį, jame buvo buteliukas su viduje esančia baltos spalvos medžiaga ir mažos svarstyklės. Radęs šiuo dalykus, pasiėmė su savimi ir nusinešė į savo sūnaus A. draugės S. butą. Grįžęs namo, atidaręs ir apžiūrėjęs tas svarstykles, nusprendė, kad tai geras daiktas, galima bus jomis sverti įvairias mikroschemas ir panašiai. Jei neklysta, buteliuką su balta medžiaga taip pat pasvėrė ant minėtų svarstyklių, kodėl taip padarė – nežino. Ketino išsiaiškinti, kas tame buteliuke buvo, ir minėtą buteliuką įsidėjo į kišenę, o svarstykles paliko S. tėvų namuose. 2023 m. lapkričio 3 d. su sūnumi A. ir jo drauge S. važiavo į miestą. Važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis priklausė S. tėvui. Automobilio ratas buvo nuleistas, todėl minėtą dieną jis sėdo prie vairo ir važiavo link degalinės. Prieš važiuojant, išėmė iš kišenės buteliuką ir padėjo jį automobilio daiktų skyriuje, esančiame tarp vairo ir priekinių kairės pusės durelių, ir pamiršo apie jį. S. ir A. nieko nežinojo apie jo rastą buteliuką ir svarstykles – jiems jis nieko nepasakojo. Padėjus į minėtą vietą buteliuką, jis nuvažiavo iki degalinės, šiek tiek pavažiavus, apsikeitė su sūnumi vietomis, nes norėjo parūkyti ir prie vairo sėdo A. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis gale. Netoli degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), juos sustabdė pareigūnai. Jie liepė visiems išlipti iš automobilio, apieškojo juos ir paskui pradėjo kažko ieškoti automobilyje. Vėliau juos visus sulaikė ir išvežė į areštinę. Vietoje net nepaaiškino, kas atsitiko, tik paklausė, kam priklauso buteliukas, ir jis atsakė, kad jam. Vėliau darė kratą S. namuose – (duomenys neskelbtini), ir ten, kaip suprato, rado svarstykles, kurias jis buvo radęs ir naudojo mikroschemų svėrimui. Buteliukas ir svarstyklės priklausė jam, nei S., nei A. nieko nežinojo. Kad buteliuke, kurį jis rado, buvo narkotinės medžiagos – nežinojo iki 2023 m. sausio 3 d., bet įtarė, kad ten galimai narkotinės medžiagos. Norėjo išsiaiškinti artimiausiu metu kas ten buvo, bet nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Savo kaltės neneigia, pripažįsta savo kaltę pilnai, nes blogai padarė imdamas tą buteliuką su savimi. Pirmos apklausos metu sakė, kad tai vaistai iš Švedijos, kadangi buvo išsigandęs, pasimetęs ir nežinojo kaip elgtis. Buvo išsigandęs, kad rastos medžiagos galimai tikrai buvo narkotinės medžiagos ir jam už tai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau dabar, kai žino, kad tai tikrai narkotinės medžiagos, kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. 3 t., b. l. 36-38).
Motyvuojamoji dalis
Be V. D. prisipažinimo (el. 3 t., b. l. 36-38), jo kaltė įrodyta: liudytojos S. R. parodymais (el. 2 t., b. l. 5-8), kratos protokolu (el. 1 t., b. l. 60-63), specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3478083-23 pateiktais duomenimis, kuriais nustatyta, jog kristalinės medžiagos iš buteliuke esančio plastikinio maišelio, rastos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas, kurio masė yra 0,784 g., 2023 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybiniu pranešimu (el. 1 t., b. l. 29) ir kita rašytine bylos medžiaga,
BK 259 straipsnio 1 dalyje yra suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai – neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytų šių medžiagų įgijimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju V. D., be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne mažiau 0,784 g. psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, jog sis buteliuką su psichotropine medžiaga gavo iš bendradarbio Švedijoje ir naudodavo šią medžiagą, kai būdavo bloga savijauta. Visgi kaltinamojo prisipažinimas dėl jam pareikšto kaltinimo, neleidžia daryti išvados, jog psichotropinių medžiagų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Teismo vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl psichotropinių medžiagų įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių – neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgytos psichotropinės medžiagos bei koks kiekis jų buvo įgytas. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamasis įgijo psichotropines medžiagas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamų medžiagų laikymas, šių medžiagų neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad V. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas.
Tuo tarpu kita kaltinimo dalis pilnai pasitvirtino, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis V. D. neteisėtai gabeno Vilniaus gatvėmis automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio daiktų skyriuje, esančiame tarp vairo ir priekinių kairės pusės durelių, iki tol, kol 2023 m. lapkričio 3 d., apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą, o būtent 0,784 g. 3-chlorometkatinono, rado ir paėmė policijos pareigūnai, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus V. D. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašo baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių (el. 3 t., b. l. 90-91).
Skiriant bausmę V. D. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs) (el. 2 t., b. l. 97-103), baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog yra linkęs vengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus (el. 3 t., b. l. 39-69), nedirbantis (el. 2 t., b. l. 115-116). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, šios rūšies bausmės dydžio minimumui artimą – 60 MGL dydžio baudos bausmę.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo prašymą, V. D. nustato 12 (dvylikos) mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 01.50 val. iki 2023 m. lapkričio 3 d. 16.37 val. (1 para), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą (el. 2t., b. l. 53-55).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (el. 2 t., b. l. 56-59), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2024 m. sausio 4 d. vyriausiojo tyrėjo nutarimu patalpintus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių po tyrimo likusius objektus, objektų pakuotes, kurie buvo grąžinti su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2023 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. IBPS-V-3478083-23 bei po tyrimo likusius miltelius, gautus sutrynus kristalinę medžiagą (0,898 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotus į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. skirti galutinę – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 01.50 val. iki 2023 m. lapkričio 3 d. 16.37 val. (1 para), kas atitinka 2 MGL dydžio baudai. Galutinį baudos dydį V. D. nustatyti 38 MGL, t. y. 1 900 (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų).
V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.