- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-560-175-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Albinas Antanaitis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-560-175-2014;
Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00340-2013-8;
2014 m. liepos 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., prie bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2013-11-15 nuosprendžiu, panaikinus dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendžio, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-04-16. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2013-11-15 nuosprendį, kuriuo panaikinta dalis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendžio, nuo 2013-08-20 iki 2014-04-16. A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, suimant jį teismo salėje.
Civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Iš A. Š. P. D. naudai priteista 4500,00 litų nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlynusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: 2013-07-02, apie 20.50 val., viešoje vietoje - Marijampolės pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamoje zonoje, (duomenys neskelbtini) būrio 1-oje gyvenamoje patalpoje, stebint aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų - be jokių pateisinamų motyvų ir priežasties įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - sudavė smūgius rankomis ir kojomis P. D. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam dėl kraujosruvų kairės akies vokuose ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl kairio skruostikaulio ir kairio alkūnkaulio lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, o aplinkiniams - neigiamas emocijas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo, Marijampolės prokuratūros ir Marijampolės pataisos namų administracijos darbuotojai prieš jį sukūrė tiek šią bylą, tiek ir kitą analogišką bylą Nr. 1-319-532/2013. Nuteistasis nurodo, kad šių asmenų ketinimai yra politiniai. „Violetinės minios“ vykdomos „vendetos“ prieš pedofilus diskriminuoja jį dėl 2011 metų Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio. Skundžiamame nuosprendyje apie tai net neužsimenama. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo reikalavo išanalizuoti tiek jo, tiek P. D. ligos istorijas. Dar 2013-08-20 nuosprendyje (dėl nukentėjusiojo A. D.) yra įrodymai, kad pas nukentėjusiuosius lūžiai jau buvo ir anksčiau. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jį nuteisė ir ieškinį priteisė nepagrįstai, neatsižvelgdamas į jo diskriminavimą ir taip diskriminuodamas jį pats, nors ir matė, kad prieš jį antrą kartą liudija tie patys liudytojai – L. L. ir A. D., kuris ankstesnėje byloje neva buvo nukentėjusysis. Apylinkės teismas jį nuteisė nepagrįstai, jam nepažeidus vidaus tvarkos taisyklių ir be tikslaus laiko.
Nukentėjusiojo P. D. atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė dėl A. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.
Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo duotus parodymus, teismas remiasi ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes.
Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje ji įrodyta objektyviais įrodymais - 2013-07-04 ir 2013-09-24 specialisto išvadomis bei nukentėjusiojo P. D. ir liudytojų A. D., L. L., G. U., iš dalies ir V. P. parodymais, patvirtinančiais byloje nustatytas aplinkybes. Jokiais įrodymais nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė nepagrįstai, neatsižvelgdamas į jo diskriminavimą ir taip diskriminuodamas jį pats, nors ir matė, kad prieš jį antrą kartą liudija tie patys asmenys – L. L. ir A. D., kuris ankstesnėje byloje buvo nukentėjusysis. Tačiau byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie liudytojai galėjo siekti apkalbėti nuteistąjį, be to, jų nuoseklūs parodymai visiškai sutampa ne tik su nukentėjusiojo parodymais, bet ir su visų kitų įvykį mačiusių ar girdėjusių asmenų parodymais. Apklausti liudytojai parodė, kad konfliktą inicijavo ir nukentėjusįjį mušė A. Š.. Apylinkės teismas dėl teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymų pasisakė, tinkamai juos įvertino patikimumo požiūriu. Aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo jais abejoti. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių šių asmenų parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus, be to, kad pataisos namuose jis yra diskriminuojamas dėl nusikaltimų, už kurių padarymą jam ir skirta laisvės atėmimo bausmė, skunde nenurodo ir pats apeliantas.
Nuteistojo teigimu, priešingai nei nustatė teismas, tai P. D. jį sumušė įvykio metu. Tai apklausiamas teisme patvirtino ir liudytojas V. P.. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad po įvykio nuteistasis taip pat kreipėsi dėl jo sužalojimo, tačiau 2013-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. kliniškai kūno sužalojimų nekonstatuota. Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad tyrimui naudoti medicininių dokumentų duomenys iš Marijampolės PN sveikatos priežiūros tarnybos, iš kurių matosi, jog 2013-07-04 A. Š. buvo apžiūrėtas gydytojo, kuriam teigė, kad skauda kaktą, yra guzas, pamušta kairė akis. Tačiau apžiūrint nuteistąjį jokių smurto žymių nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas P. D. atžvilgiu 2013-09-04 nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti oficialiomis Marijampolės PN sveikatos priežiūros gydytojo išvadomis bei jų pagrindu pateikta teismo medicinos specialisto išvada. Liudytojo V. P. parodymais nesiremtina, kadangi jie prieštarauja kitų liudytojų parodymams, nurodančiais, kad nukentėjusysis nuteistojo nemušė, net nesigynė nuo jo ir po įvykio ant nuteistojo sužalojimų jie nematė. Be to, teisme apklaustų kartu vienoje patalpoje gyvenusių liudytojų teigimu, V. P. ir A. Š. buvo draugai, vienas kitą palaikė ir labai gerai sutarė, kas leidžia pagrįstai abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu.
Taip pat kaip visiškai nepagrįsti ir atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo, Marijampolės prokuratūros ir Marijampolės pataisos namų administracijos darbuotojai prieš jį sukūrė tiek šią, tiek ir kitą analogišką bylą, kurioje jis buvo nuteistas dėl A. D. sužalojimo. Nuteistojo teigimu, taip yra vykdoma „vendeta“ prieš pedofilus. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės yra tik deklaratyvios, niekuo nepagrįstos nuteistojo prielaidos, kuriomis remdamasis jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys taip pat paneigia nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad nukentėjusiojo sužalojimai, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, jau buvo patirti anksčiau, ką galėtų patvirtinti P. D. medicininiai dokumentai. Pažymėtina, kad visi medicininiuose dokumentuose esantys duomenys yra įvertinami pateikiant specialisto išvadas dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ir jose apelianto skunde nurodomų aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).
Nagrinėjamoje atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2013-07-02, apie 20.50 val., viešoje vietoje - Marijampolės pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamoje zonoje, (duomenys neskelbtini) būrio 1-oje gyvenamoje patalpoje, stebint aplinkiniams, kuriuos, kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, paveikė neigiamai, sudrumstė ramybę miegamajame sektoriuje, dėl to jie jautė psichologinį diskomfortą. Net ir paties konflikto nematę, bet patalpoje buvę nuteistieji, patvirtino, kad girdėjo sklindančius keiksmažodžius ir mušant žmogų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai, t. y. nuteistojo smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Apylinkės teismas nustatė, kad įvykio dieną tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktinė situacija dėl radijo imtuvo. Tokia priežastis pagrįstai vertinta kaip menkavertė, nuteistasis nesunkiai sutrikdė sveikatą be jokios priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir tokie jų elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį, todėl nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal teismų praktiką BK 138 str. dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 str. 1 d. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam A. Š. bausmes ir jas subendrindamas pirmosios instancijos teismas BK 41, 54, 63 str. reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą ir visas bylos aplinkybes. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Taip pat tinkamai ir pagrįstai paskirtą apylinkės teismas bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 2013-11-15 nuosprendžiu pakeistu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendžiu paskirta bausme.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, dydžio ir subendrinimo bei civilinio ieškinio priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.