Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1709-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1709-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20603-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
biudžetinės įstaigos Kūno kultūros
Ieškovas
A. M.
Trečiasis asmuo
E. L., Lietuvos sporto medicinos centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1709-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20603-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės biudžetinės įstaigos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys E. L. ir Lietuvos sporto medicinos centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės organizuoto viešo konkurso Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti, vykusio 2019 m. liepos 2 d., rezultatus ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2019 m. liepos 9 d. reikalavimu dėl konkurso rezultatų panaikinimo, prašydama panaikinti atsakovės organizuoto konkurso Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus ir atsakovė šį prašymą patenkino, todėl neliko ginčo dalyko (atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-77 „Dėl konkurso biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti laikymo neįvykusiu“ konkursas biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti laikomas neįvykusiu, o atrankos rezultatai, įforminti Pretendentų į biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms eiti konkurso komisijos 2019 m. liepos 2 d. protokolu Nr. KVT-1, pripažinti netekusiais galios).

3. 2019 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas ir priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. Priėmęs nurodytą pareiškimą, teismas išsiuntė atsakovei pranešimą apie ieškovės ieškinio atsiėmimą, prašydamas pareikšti nuomonę dėl tokio pareiškimo. 2019 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas atsakovės sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą; priteisė ieškovei iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsniu, įvertinęs aplinkybes, dėl kurių ieškovė atsiėmė ieškinį (atsakovė savo sprendimu konkursą pripažino neįvykusiu, o atrankos rezultatus netekusiais galios), teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui tik mokėjimo nurodymą, iš kurio nėra aišku, ar tikrai buvo apmokėta už ieškinio parengimą būtent šioje byloje.

6.2. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomendacijų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir yra nepagrįstos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėjo nustatyti ar bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos, protingo dydžio ir apskaičiuotos vadovaujantis rekomendacijomis.

6.3. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2019 m. liepos 9 d. reikalavimu dėl konkurso rezultatų panaikinimo, prašydama panaikinti atsakovės organizuoto konkurso Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus ir atsakovė šį prašymą patenkino. Atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-77 „Dėl konkurso biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti laikymo neįvykusiu“ konkursas biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti laikomas neįvykusiu, o atrankos rezultatai, įforminti Pretendentų į biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms eiti konkurso komisijos 2019 m. liepos 2 d. protokolu Nr. KVT-1, pripažinti netekusiais galios. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai: nors ieškovė reikalavime nurodė, kad atsakovei nevykdant reikalavimo ieškovė svarstys galimybę savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ginti teisme, tačiau jau tą pačią dieną (2019 m. liepos 9 d.), nelaukdama atsakovės atsakymo, kurio pateikimui terminas dar nebuvo pasibaigęs, pateikė ieškinį teismui.

6.4. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė priėmė sprendimą laikyti konkursą neįvykusiu visai dėl kitų priežasčių, negu atsakovei teiktame reikalavime ir teismui teiktame ieškinyje nurodė ieškovė, nes ieškovės argumentai buvo nepagrįsti. Toks atsakovės sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui, o į ieškovės atsakovei pateiktą reikalavimą. Apie tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį, atsakovė sužinojo tik nagrinėdama reikalavimą ir rengdamas įsakymą, kuriuo ieškovės prašymas buvo patenkintas.

6.5. Nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimą nulėmė ne atsakovės, bet ieškovės elgesys: ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri patenkino reikalavimą, todėl ieškovė neturėjo pagrindo reikšti reikalavimo teisme. Dėl to laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta pati ieškovė.

6.6. Šiuo atveju yra pagrindas mažinti ieškovė atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Byla savo pobūdžiu nebuvo sudėtinga, teisiniai klausimai nagrinėjamoje byloje nebuvo nauji ar reikalaujantys specialių žinių. Be to, ieškovės advokato teismui pateiktas ieškinys buvo parengtas iš esmės atsakovei pateikto pačios ieškovės parengto reikalavimo pagrindu.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovė, jos sprendimas laikyti konkursą neįvykusiu buvo nulemtas kaip tik ieškinyje ir reikalavime nurodytais argumentais (nors ir ne visais). Vien tai, kad ieškovė galimai rėmėsi neaktualiais teisės aktais, nepaneigia fakto, jog konkurso rezultatai buvo panaikinti išimtinai dėl ieškovės nurodytų pažeidimų.

7.2. Pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti. Šiuo atveju ieškovė savo teises gynė laikydamasi visų įstatyme numatytų reikalavimų, taip pat jai nebuvo nustatyta jokia pareiga laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tai, kad ieškovė, nelaukdama atsakovės atsakymo į pareikštą reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo, kreipėsi ieškiniu į teismą, nesudaro jokio pagrindo atsakovei teigti, kad ieškovė elgėsi netinkamai ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovė konkurso rezultatams ginčyti turėjo tik vieno mėnesio terminą, todėl akivaizdu, kad būtų buvę neprotinga ir neracionalu laukti atsakovės atsakymo į ieškovės pareikštą reikalavimą, rizikuojant praleisti nurodytą ieškinio senaties terminą.

7.3. Ieškovės prašytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos atitiko protingumo ir teisingumo principus, buvo penkis kartus mažesnės nei rekomendacijose nurodytas maksimalus užmokestis už advokato teikiamą pagalbą. Įvertinus tai, kad procesinių dokumentų parengimas reikalavo specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, buvo reikalinga išanalizuoti daug dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, patenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikęs ieškovės ieškinį nenagrinėtą, patenkino ieškovės prašymą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 605 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą.

12. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomendacijų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir yra nepagrįstos.

13. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

15. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį taikytinas 2,5 dydžio koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos 2019 m. III ketvirtį ir tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1262,70 Eur, ieškovei už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistinas užmokestis negalėtų viršyti 3156,75 Eur (1262,70 Eur x 2,5).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti faktą ir dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės turėtos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atsakovės argumentas dėl išlaidų nepagrįstumo ir neatitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į nesąžiningą ieškovės elgesį paduodant ieškinį ir netinkamai vertino priežastis, lėmusias ieškinio atsiėmimą.

18. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

20. Kasacinio teismo pažymėta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsiėmus ieškinį. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsiėmimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė ieškinį atsiėmė atsakovei patenkinus pareikštą reikalavimą, t. y. atsakovei savo sprendimu ginčo konkursą pripažinus neįvykusiu, o atrankos rezultatus netekusiais galios, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės patenkino.

23. Atsakovės (apeliantės) teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė priėmė sprendimą laikyti konkursą neįvykusiu visai dėl kitų priežasčių negu buvo nurodžiusi ieškovė. Be to, toks atsakovės sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į ieškovės 2019 m. liepos 9 d. reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo, o ne į teisme pareikštą ieškinį, apie kurį atsakovė sužinojo tik nagrinėdama ieškovės reikalavimą ir rengdama įsakymą, kuriuo ieškovės prašymas buvo patenkintas.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė atsakovės organizuoto viešo konkurso Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad buvo pažeista konkurso organizavimo tvarka (konkurso dalyviams nebuvo pateikta esminė informacija, būtina tinkamai apsiruošti atrankai, nebuvo išaiškinti kandidatų vertinimo kriterijai, nebuvo nurodytas reikalavimas pretendentams pateikti prašymą dalyvauti konkurse ir kt.). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės generalinis direktorius 2019 m. liepos 17 d. įsakymu minėtą konkursą pripažino neįvykusiu, o atrankos rezultatus – netekusiais galios. Pati atsakovė nurodo, kad šio įsakymo priėmimą lėmė būtent konkurso organizavimo tvarkos pažeidimai (konkurso skelbime pateikta ne visa skelbime skelbtina informacija ir nurodytas ne visų dokumentų, kurie turi būti pateikti įvertinimui, sąrašas ir kt.). Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė ieškinį atsiėmė ne dėl kitų priežasčių, o būtent dėl to, atsakovė patenkino ieškovės reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

25. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimą teisme lėmė ne atsakovės, bet ieškovės nesąžiningas elgesys: ieškovė, 2019 m. liepos 9 d. kreipdamasi į atsakovę su reikalavimu dėl konkurso rezultatų panaikinimo, nurodė, kad atsakovei nevykdant reikalavimo ieškovė svarstys galimybę savo pažeistas teises ginti teisme, tačiau jau tą pačią dieną, nelaukdama atsakovės atsakymo, pateikė ieškinį teismui. Ieškovė, nesutikdama su šiuo atsakovės argumentu, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė elgėsi netinkamai ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentu, kad kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti, kaip ir kokia apimtimi tai daryti. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad konkretaus elgesio modelio pasirinkimas, jo tikslingumas negali ir neturi būti vertinami, sprendžiant dėl šalies teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmiau aptartos CPK 94 straipsnio normos kontekste.

27. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2019 m. liepos 9 d. reikalavimu, prašydama panaikinti atsakovės organizuoto ir 2019 m. liepos 2 d. įvykusio konkurso Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus. Ieškovė reikalavime nurodė, kad, atsakovei nevykdant reikalavimo, ieškovė svarstys galimybę savo pažeistas teises ginti teisme, taip pat informavo atsakovę, kad tokiu atveju iš jos būtų reikalaujama atlyginti teisme patiriamas teisinio pobūdžio išlaidas. Bylos duomenimis, ieškovė dar tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 9 d., nelaukdama atsakovės atsakymo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikšdama atsakovei analogiško turinio reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28. Byloje nustatyta, kad, išnagrinėjęs ieškovės 2019 m. liepos 9 d. reikalavimą, atsakovės generalinis direktorius 2019 m. liepos 17 d. priėmė įsakymą, kuriuo šį reikalavimą patenkino – konkursą pripažino neįvykusiu, o atrankos rezultatus – netekusiais galios. Tą pačią dieną atsakovė informavo ieškovę apie jos reikalavimo patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė, nustačiusi procedūrinius konkurso organizavimo trūkumus, pripažino ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir jį patenkino, teikia pagrindą išvadai, jog ieškovė turėjo galimybę išvengti išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą, nes ieškovės reikalavimas dėl konkurso rezultatų panaikinimo buvo patenkintas nepaisant jos kreipimosi į teismą su ieškiniu.

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pasirinktas elgesio modelis (ieškinio padavimas teisme, nesulaukus atsakovės atsakymo į pareikštą reikalavimą ne teismo tvarka) nors pats savaime nelaikytinas piktnaudžiavimu teise, juolab kad iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė 2019 m. liepos 9 d. reikalavime atsakovei nurodė, jog į teismą kreipsis ir prašys priteisti teisinės pagalbos išlaidas tik atsakovei netenkinus reikalavimo panaikinti konkurso rezultatus, teikia pagrindą sumažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai per pusę, t. y. iki 302,50 Eur.

30. Nurodytų motyvų pagrindu apskųstos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovei iš atsakovės priteisiant 302,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą

31. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

32. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas patenkintas iš dalies (pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintos per pusę), bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, proporcingai teismo atmestų atskirojo skundo reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai už atskirojo skundo parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas 47906181081) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (juridinio asmens kodas 188620621) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas 47906181081) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (juridinio asmens kodas 188620621) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja Laima Ribokaitė