Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1685-432/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-05
Bylos Nr.: e2A-1685-432/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas: UAB „Galvok“
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracijai

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Galvok“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regionoapylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovoUAB „Galvok“ ieškinį dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,pareikštą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1)įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis tokiu būdu: „2019 m. spalio 30 ir spalio 31 dienomis Trakų rajono savivaldybės administracija įvairiomis informacinėmis priemonėmis paskelbė šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Galvok“ ir jos valdomą laikraštį „Galvė“:„Viešas paneigimas

1. Savivaldybės nuomone, „Galvės“ laikraštis savo turiniu ir publikuojamais straipsniais jau ilgą laiką priešina visuomenę.

2. <...> savaip interpretuodami ir iškreipdami informaciją apie Savivaldybės darbuotojus, tarybos narius, Savivaldybės įmonių vadovus, galimai pažeidžia jų privatų, šeimos gyvenimą, garbę ir orumą.

3. Savivaldybės nuomone, redakcija tam tikrais atvejais nesivadovauja Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, skleidžia subjektyvią ir tendencingą, Savivaldybės veiklą menkinančią, informaciją.

4. Apmaudu, tačiau, Savivaldybės nuomone, šis ilgus metus gyvuojantis laikraštis savo skaitomumą pelno dėl savo geltonųjų straipsnių, o ne profesionalaus ir objektyvaus turinio.

Trakų rajono savivaldybės administracija atsiprašo UAB „Galvok“ ir laikraščio „Galvė“ skaitytojų.“; 2) viešą paneigimą paskelbti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovo valdomame tinklalapyje www.trakai.lt. atsakovo administruojamoje facebook paskyroje „Trakų rajono savivaldybės administracija“ ir Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“; 3) iš atsakovo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą- 1 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanasuž priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos neturtinės žalos atlyginimo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovo atstovasieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas savo turimais visuomenės informavimo priemonių resursais 2019-10-30 facebook paskyroje „Trakų rajono savivaldybės administracija“, taip pat tinklalapyje www.trakai.lt bei 2019-10-31 laikraštyje „Trakų žemė“ paskelbė analogišką tekstą (pranešimą), kuriame atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl to klientui atsirado ar gali atsirasti ateityje tam tikras pakenkimas dalykinei reputacijai, kadangi viena iš ieškovo vykdomų veiklų – Trakų rajono ir Elektrėnų laikraščio „Galvė“ leidyba, o taip pat ir interneto portalo www.galve.lt valdymas. Teigė, kad oficiali valstybės ar savivaldybės institucija negali turėti subjektyvios nuomonės, bet jos gali turėti tik savo oficialią poziciją. Atsakovo išspausdintame tekste vyrauja tikrovės neatitinkančių duomenų ar teiginių kompleksas, todėl atsakovas privalo kiekvieną iš jų paneigti atskirai. Nors visame tekste atsakovas pabrėžia teisinį – lingvistinį samprotavimo būdą „savivaldybės nuomone“’ arba „galimai“, tačiau ieškovas atkreipė dėmesį, kad administracija yra oficialus Trakų rajono valdymo organas, kuris visais rajonui svarbiais valdymo klausimais priima tik faktais patvirtintus administracinius sprendimus. Priimdama sprendimą publikuoti tokio pobūdžio tekstą, administracija privalėjo remtis vien tik disponuojamais faktais, bet ne savo asmenine nuomone ar prielaidomis. Toks konstatavimas grindžiamas ir tuo, kad atsakovas yra autoritetinga institucija, kuriai turi paklusti visi rajono gyventojai ir niekas negali abejoti administracijos sprendimais, kol jie nėra nuginčyti teisme.Savo nuomonę tam tikrais visuomenei svarbiais klausimais gali reikšti tik atskiri atsakovo (savivaldybės administracijos) valdininkai, darbuotojai ar net politikai, bet ne institucija per se, kuriai yra suteikti įgaliojimai tinkamai tvarkyti vietos savivaldos klausimus ir nesikišti į tų subjektų veiklą, kurie kritikuoja viešąsias valdžios institucijas. Ieškovas iš karto po pasirodžiusių atsakovo publikacijų, 2019-10-31 pateikė atsakovui pretenziją dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2019-11-08 pateikė oficialų raštą, kuriuo atsisakė patenkinti pretenziją. Atsakovas per savo disponuojamas visuomenės informavimo priemones (facebook ir tinklalapį www.trakai.lt) tikrovės neatitinkančią informaciją paskelbė bendrame straipsnyje pavadinimu „„Galvė“ per teismą tikisi gauti neuždirbtų pinigų“. Nors teisminis procesas dėl negautų pajamų dar nėra baigtas, ir dar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau atsakovas šiame straipsnyje paviešino bylos eigą ir formavo visuomenės nuomonę, kad ieškinys yra nepagrįstas. Be šių teiginių atsakovas tame pačiame tekste publikavo ir tokią informaciją:„Norėtume pridurti, kad, savivaldybės nuomone, „Galvės“ laikraštis savo turiniu ir publikuojamais straipsniais jau ilgą laiką priešina visuomenę. Be to, savaip interpretuodami ir iškreipdami informaciją apie Savivaldybės darbuotojus, tarybos narius, Savivaldybės įmonių vadovus, galimai pažeidžia jų privatų, šeimos gyvenimą, garbę ir orumą. Savivaldybės nuomone, redakcija tam tikrais atvejais nesivadovauja Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, skleidžia subjektyvią ir tendencingą, Savivaldybės veiklą menkinančią, informaciją. Apmaudu, tačiau, Savivaldybės nuomone, šis ilgus metus gyvuojantis laikraštis savo skaitomumą pelno dėl savo geltonųjų straipsnių, o ne profesionalaus ir objektyvaus turinio.“.

4. Ieškinyje taip pat aptariami atskiri pranešimo sakiniai. Dėl teiginio „Savivaldybės nuomone, „Galvės“ laikraštis savo turiniu ir publikuojamais straipsniais jau ilgą laiką priešina visuomenę“ ieškovas nurodė, kad teiginio apibendrinimu „priešina visuomenę“, administracija, naudodamasi savo galiomis ir įtaka visuomenės daliai, tarsi teigia, kad bet kokia laikraščio „Galvė“ kritika valdžios institucijoms turi būti įvardinama kaip „visuomenės priešinimu“. Toks teiginys kenkia kliento dalykinei reputacijai, kadangi jo tikslas yra objektyviai informuoti visuomenę apie savivaldybėje vykstančius procesus. Tai reškia, kad visuomenė turi teisę žinoti ne tik tokią informaciją, kurią administracija atlygintinai pateikia viešinti į regioninę žiniasklaidą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Tuo tarpu šiame administracijos tekste įžvelgiami persekiojimo požymiai.

5. Dėl teiginio „<...> savaip interpretuodami ir iškreipdami informaciją apie Savivaldybės darbuotojus, tarybos narius, Savivaldybės įmonių vadovus, galimai pažeidžia jų privatų, šeimos gyvenimą, garbę ir orumą“ ieškovas paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, todėl jis negali viešai pasisakyti už atskirus fizinius asmenis (pavyzdžiui, apie tarybos narius, kurie visai nėra pavaldūs administracijai) ir deklaratyviai visuomenei perteikti oficialią institucijos nuomonę, kad tariamai yra pažeidžiamas asmenų privatus gyvenimas. Todėl toks teiginys privalo būti paneigtas, kaip tikrovės neatitinkantys duomenys.

6. Dėl teiginio „Savivaldybės nuomone, redakcija tam tikrais atvejais nesivadovauja Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, skleidžia subjektyvią ir tendencingą, Savivaldybės veiklą menkinančią, informaciją“, paaiškino, kad turi būti preziumuojama, jog vieša valdžios institucija negali oficialiais savo komunikavimo kanalais primesti visuomenei savo nuomonės, kad tariamai kiti subjektai daro tam tikrus teisės pažeidimus, jeigu teismas to nėra konstatavęs galutine ir neskundžiama teismo nutartimi. Kadangi administracija neturi visuotinai prieinamų duomenų, kad klientui leidžiant laikraštį „Galvė“ kaip nors yra pažeidžiami atitinkami įstatymai, todėl tokie teiginiai kenkia kliento dalykinei reputacijai tiek komunikuojant su esamais ir būsimais laikraščio „Galvė“ skaitytojais, tiek ir su potencialiais reklamos davėjais, nes reklama yra vienas pagrindinių laikraščio pelno šaltinių. Todėl tikrovės neatitinkantys duomenys privalo būti paneigti.

7. Dėl teiginio „Apmaudu, tačiau, Savivaldybės nuomone, šis ilgus metus gyvuojantis laikraštis savo skaitomumą pelno dėl savo geltonųjų straipsnių, o ne profesionalaus ir objektyvaus turinio“, ieškovas laikosi pozicijos, kad paskleistų žinių neatitikimas tikrovei yra preziumuojamas, kol atsakovas neįrodė priešingai. Atsakovas viršijo savo įgaliojimus, kurstydamas bendruomenę ir tokiu būdu mėgindamas reguliuoti, ką visuomenė gali skaityti, o nuo ko turėtų atsiriboti. Toks teiginys, kuriame oficiali institucija primeta savo nuomonę, yra nesuderinamas su demokratinės visuomenės principais. Kadangi administracija nepateikė duomenų, kokiais objektyviais kriterijais remdamasi ji priėjo prie išvados, kad kliento leidžiamas laikraštis „Galvė“ yra neprofesionalus ir neobjektyvus, todėl tokie teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovas turi visus institucijų išduotus leidimus ir licencijas, įgalinančias ir patvirtinančias, kad laikraščio turinys nesikerta su profesionalumu ir objektyvumu, tokie institucijos teiginiai vertintini, kaip informacijos rengėjo persekiojimas ir jo dalykinės reputacijos menkinimas.

Šalies argumentai

8. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur. Paaiškino, kad tai yra minimalus dydis, kurio galima būtų reikalauti iš atsakovo, esant tokio masto deliktinei atsakomybei. Tokio dydžio priteistas žalos atlyginimas būtų skirtas, pirmiausia, atkurti prarastos dalies skaitytojų pasitikėjimą. Pašalinti bet kokius nepatvirtintus faktus ar abejones, kad paskleistos žinios buvo tikros. Pavyzdžiui, parengiant dar keletą kvalifikuotų ir objektyvių straipsnių, pasisamdant papildomų žurnalistų.

9. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė visų juridinių faktų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija, bei neįrodė sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad atsakovo paskelbtoje publikacijoje pateikta nuomonė ir tai patvirtina žodžiai „nuomone“, „galimai“. Internete bei facebook profilyje paskelbtos informacijos nederėtų prilyginti administracijos priimamiems sprendimams, kurie priimami, remiantis tik faktais ir yra oficialūs teisės aktai. Administracija pateikė subjektyvią nuomonę, kuri nėra administracinis teisės aktas, turintis tam tikrą teisinę galią. Tą patvirtina ir Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Ieškovo ieškiniu prašomas paneigti tekstas nėra oficialus atsakovo, kaip savivaldos institucijos, dokumentas ir jis neįtrauktas į dokumentų apskaitą. Atsakovas mano, jog laikraščio „Galvė“ reputacija yra vertinama prieštaringai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas neįrodė šių esminių juridinių faktų: fakto, kad publikacijos turinys neatitinka tikrovės ir kad pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją; fakto, kad duomenys buvo paskleisti (kad buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė). Priešingai nei teigiama ieškinyje, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 2.24 str. nuostatas, nes nėra visų būtinų juridinių faktų šiai įstatymo normai taikyti viseto, todėl, atsakovo nuomone, ieškovo pateiktas ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškinyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai, kad buvo pakenkta ieškovo reputacijai, tačiau tokie ieškovo nurodymai nėra pagrįsti įrodymais, kurie patvirtintų realiai pasikeitusį visuomenės ar užsakovų požiūrį į ieškovą būtent dėl atsakovo publikacijoje nurodytų aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-06-22sprendimu ieškinį atmetė.

11.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovasginčija atsakovo išsakytą nuomonę, o ne duomenis. Ši nuomonė pagrįsta laikraščio „Galvė“ spausdinamų publikacijų turiniu. Laikraščio „Galvė“ 2019-07-31 straipsnyje „Rajone įsigali cenzūra?“ skaitytojams teigiama, jog „rajono valdžia“ įveda cenzūrą, ir nors straipsnio antraštė yra su klaustuku, tačiau pats straipsnio tekstas informuoja skaitytojus, kad Trakų viešojoje bibliotekoje „rajono valdžia“ davė nurodymus neplatinti laikraščio (publikacija paskelbta laikraščio „Galvė“ interneto svetainėje www.galve.lt. nuoroda: https://www.galve.lt/rajone-isigali-cenzura/). 2019-07-05 laikraščio Nr. 27 (7867) straipsnyje „Apie rajono privilegijuotuosius“ buvo išspausdintos tokios žinios: „Jie eilinį kartą norėjo prasukti aferą mūsų visų sąskaita“, „supuvusios“ valdančiųjų poniatkės“ ir pan. Taip pat keliuose laikraščio numeriuose buvo aptarinėjama tarybos narių apranga ir išvaizda (pavyzdžiui, 2019-04-12 laikraštis Nr. 15(7856), 2019-04-19 laikraštis Nr. 16(7857)). Todėl atsakovo nuomonė, jog laikraštis „Galvė“ tam tikrais atvejais skleidžia subjektyvią ir tendencingą, savivaldybės veiklą menkinančią informaciją, galimai tokiais pareiškimais ir kaltinimais priešina visuomenę, rėmėsi būtent paminėtų ir kitų panašaus pobūdžio straipsnių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek publikacijos pavadinimą, tiek pačią publikaciją kaip vientisą tekstą ir pažymėjo, kad straipsnyje didžiausias dėmesys yra skiriamas žiniai, kad Trakų rajono savivaldybei yra iškeltas ieškinys dėl viešosios informacijos spausdinimo paslaugų teikimo „Galvės“ laikraštyje, o ieškovo nurodyta ginčijama atsakovo nuomonė apie ieškovą yra pateikiama tik gale. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog atsižvelgiant į nustatytas straipsnio išspausdinimo aplinkybes, atsakovas straipsnyje „“Galvė“ per teismą tikisi gauti neuždirbtų pinigų“ paskelbdamas tekstą (pranešimą), išsakė savo nuomonę, subjektyvų vertinimąvisumos faktų kontekste. Nuomonei negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

12. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo dalykinė reputacija visuomenėje po šio straipsnio paskelbimo pablogėjo, ieškovas tik deklaratyviai nurodė apie reputacijos pablogėjimą. Ieškovas, reikalaudamas apginti dalykinę juridinio asmens reputaciją, turėtų įrodinėti aplinkybes, patvirtinančias objektyvias neigiamo poveikio pasekmes.sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog 2019-10-30 straipsnyje „“Galvė“ per teismą tikisi gauti neuždirbtų pinigų“ išreikšta atsakovo nuomonė, o ne žinia, be to, ieškovas neįrodė dalykinės reputacijos pablogėjimo, todėl ieškinį atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti atsakovo teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Konstatavo, jog kadangi pagrindinis ieškovo reikalavimas yra atmestas, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jįargumentai

13.Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

14. Apeliantasteigia, jog atsakovas yra oficialus Trakų rajono valdymo organas, kuris visais rajonui svarbiais valdymo klausimais priima tik faktais patvirtintus administracinius sprendimus. Teigia, jog priimdamas sprendimą publikuoti tokio pobūdžio tekstą, atsakovas privalėjo remtis vien tik disponuojamais faktais, bet ne savo asmenine nuomone ar prielaidomis. Toks konstatavimas grindžiamas ir tuo, kad atsakovas yra autoritetinga institucija, kuriai turi paklusti visi rajono gyventojai ir niekas negali abejoti administracijos sprendimais, kol jie nėra nuginčyti teisme. Juridinis asmuo (o ypač, jeigu jis turi viešuosius įgaliojimus) gali turėti tik oficialią poziciją, kuri grindžiama vien faktais, bet ne subjektyvią nuomonę, nes subjektyvumas yra būdingas tik fiziniam asmeniui. Apeliantas, aiškina, kad atsakovas yra autoritetinga institucija, todėl kiekvienas tokios institucijos priimtas sprendimas ar kitaip visuomenei iškomunikuotas kitoks valinis aktas turi būti vertinamas kaip oficiali institucijos pozicija.

15. Apeliantas laikosi pozicijos, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negali pagrįsti oficialiais duomenimis ar atliktais tyrimais, pavyzdžiui, apklausos būdu, kad kliento leidžiamas laikraštis „Galvė“ priešina visuomenę“, toks teiginys privalo būti paneigtas, kaip tikrovės neatitinkantys duomenys. Trakų rajono savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, todėl jis negali viešai pasisakyti už atskirus fizinius asmenis (pavyzdžiui, apie tarybos narius, kurie visai nėra pavaldūs administracijai) ir deklaratyviai visuomenei perteikti oficialią institucinę nuomonę, kad tariamai yra pažeidžiamas asmenų privatus gyvenimas ir kt. Todėl teiginys „<.„> savaip interpretuodami ir iškreipdami informaciją apie Savivaldybės darbuotojus, tarybos narius, Savivaldybės įmonių vadovus, galimai pažeidžia jų privatų, šeimos gyvenimą, garbę ir orumą“ taip pat privalo būti paneigtas, kaip tikrovės neatitinkantys duomenys. Atsakovas neturi visuotinai prieinamų duomenų, kad klientui leidžiant laikraštį „Galvė“ kaip nors yra pažeidžiami atitinkami įstatymai. Tokie teiginiai, kad redakcija tam tikrais atvejais nesivadovauja Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, skleidžia subjektyvią ir tendencingą, Savivaldybės veiklą menkinančią, informaciją, kenkia apelianto dalykinei reputacijai tiek komunikuojant su esamais ir būsimais laikraščio „Galvė“ skaitytojais, tiek ir su potencialiais reklamos davėjais, nes reklama yra vienas pagrindinių laikraščio pelno šaltinių. Kadangi administracija nepateikė duomenų, kokiais objektyviais kriterijais remdamasi ji priėjo prie išvados, kad kliento leidžiamas laikraštis „Galvė“ yra neprofesionalus ir neobjektyvus, todėl tokie teiginiai yra nepagrįsti. Tuo labiau, apeliantas turi visus institucijų išduotus leidimus ir licencijas, įgalinančias ir patvirtinančias, kad laikraščio turinys nesikerta su profesionalumu ir objektyvumu, tokie institucijos teiginiai vertintini kaip informacijos rengėjo persekiojimas ir jo dalykinės reputacijos menkinimas.

16. Dėl neturtinės žalos apeliantas nurodo, jog po tokio rajoninės valdžios teiginių paskleidimo prieš laikraštį, kuris veikia tame pačiame rajone, labai smarkiai sumenko ieškovo galimybes konkuruoti žiniasklaidos srityje normaliomis rinkos sąlygomis. Reputacijai atkurti prireiks laiko. Neturtinės žalos dydį įvertina1 000 Eur ir teigia, kad tai yra minimalus dydis, kurio galima būtų reikalauti iš atsakovo, esant tokio masto deliktinei atsakomybei. Tokio dydžio priteistas žalos atlyginimas būtų skirtas, pirmiausia, prarastos dalies skaitytojų pasitikėjimui atkurti,nepatvirtintiems faktams ar abejonėms, kad paskleistos žinios buvo tikros, pašalinti,pavyzdžiui, parengiant dar keletą kvalifikuotų ir objektyvių straipsnių, pasisamdant papildomų žurnalistų.

Atsiliepimas

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo valdoma interneto svetainė www.trakai.lt ir facebook paskyra nėra tradicinės visuomenės informavimo priemonės, tačiau, atsižvelgiant į platų visuomenės informavimo priemonės apibrėžimą Visuomenės informavimo įstatyme, darytina išvada, kad savivaldybės interneto svetainė taip pat gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-05 nutartis byloje Nr. A-854-602/2018). Nors visuomenės informavimas ir nėra pagrindinė savivaldybės funkcija, savivaldybė savo interneto svetainėje, be kita ko, skleidžia informaciją apie savo veiklą, taigi ši svetainė iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (VIĮ 2 str. 84 d.). Viešosios informacijos rengėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

18. Atsakovas laikosi pozicijos, jog internete bei facebook profilyje straipsnyje „„Galvė“ per teismą tikisi gauti neuždirbtų pinigų“ paskelbta informacija nėra prilyginama administracijos priimamiems sprendimams, kurie priimami, remiantis tik faktais ir yra oficialūs teisės aktai. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, jog oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Apelianto ieškinyje prašomas paneigti tekstas nėra oficialus atsakovo, kaip savivaldos institucijos, dokumentas.Internete bei facebook profilyje paskelbtos informacijos nederėtų prilyginti administracijos priimamiems sprendimams, kurie priimami, remiantis tik faktais ir yra oficialūs teisės aktai. Šiuo konkrečiu atveju administracija pateikė subjektyvią nuomonę, kuri nėra administracinis teisės aktas, turintis tam tikrą teisinę galią.

Atsiliepimas

19. Atsakovas paaiškina, jog išsakyta subjektyvi nuomonė rėmėsi laikraščio „Galvė“ spausdinamų publikacijų turiniu. Laikraščio „Galvė“ 2019-07-31 straipsnyje „Rajone įsigali cenzūra?“ skaitytojams teigiama, jog „rajono valdžia“ įveda cenzūrą, ir nors straipsnio antraštė yra su klaustuku, tačiau pats straipsnio tekstas informuoja skaitytojus, kad Trakų viešojoje bibliotekoje „rajono valdžia“ davė nurodymus neplatinti laikraščio, nors ši pateikta informacija yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka tikrovės (publikacija paskelbta laikraščio „Galvė“ interneto svetainėje www.galve.lt. nuoroda: https://www.galve.lt/rajone-isigali-cenzura/). 2019-07-05 laikraščio Nr. 27 (7867) straipsnyje „Apie rajono privilegijuotuosius“ buvo išspausdintos tokios žinios: „Jie eilinį kartą norėjo prasukti aferą mūsų visų sąskaita“, „supuvusios“ valdančiųjų poniatkės“ ir pan. Net keliuose laikraščio numeriuose buvo aptarinėjama tarybos narių apranga ir išvaizda, galimai siekiant juos sumenkinti ar net įžeisti (pavyzdžiui, 2019-04-12 laikraštis Nr. 15(7856), 2019-04-19 laikraštis Nr. 16(7857)).Taigi, atsakovo nuomonė, jog laikraštis tam tikrais atvejais skleidžia subjektyvią ir tendencingą, savivaldybės veiklą menkinančią informaciją, galimai tokiais pareiškimais ir kaltinimais priešina visuomenę, yra paremta būtent paminėtų ir kitų panašaus pobūdžio straipsnių medžiaga.

20. Atsakovas pažymi, jog neturėjo tikslo žeminti ar menkinti apelianto, o išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Atsakovas nevartojo apeliantą įžeidžiančių žodžių, pateikė savo subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą. Išsakyti teiginiai nesudaro pagrindo eiliniam žmogui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama, kaip atsakovo siekis išreikšti nuomonę apie tendencingas ir pasikartojančias „Galvės“ publikacijas. Nuomonė buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai nepažemino apelianto dalykinės reputacijos. Atsakovas taip pat nurodo, kad apeliantas, kaip atliekantis reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime, taip pat gali būti priskirtas viešajam asmeniui, kurio veikla sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina. Viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga ir jo kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovoapeliacinis skundas atmestinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22.Apeliantas laikosi pozicijos, jog rajoninės valdžios teiginių paskleidimas prieš laikraštį, kuris veikia tame pačiame rajone, menkina ieškovo dalykinę reputaciją ir galimybę konkuruoti žiniasklaidos srityje normaliomis rinkos sąlygomis.

23. CK2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 8 dalyje taip pat nurodyta, kad šio straipsnio taisyklės yra taikomos, ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK2.24straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2011ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista– žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

24. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama, vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas– tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys– fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė– tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/201625 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekseir Visuomenės informavimo įstatymenustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas).

25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas, tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-141-690/201627 punktą).EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statementsoffact) ir vertinamieji teiginiai (angl. valuejudgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija 2019-10-30 facebook paskyroje „Trakų rajono savivaldybės administracija“, taip pat tinklalapyje www.trakai.lt straipsnyje „“Galvė“ per teismą tikisi gauti neuždirbtų pinigų“ paskelbė tekstą (pranešimą), kuriame nurodoma, kad:„<...> Norėtume pridurti, kad Savivaldybės nuomone, „Galvės“ laikraštis savo turiniu ir publikuojamais straipsniais jau ilgą laiką priešina visuomenę. Be to, savaip interpretuodami ir iškreipdami informaciją apie Savivaldybės darbuotojus, tarybos narius, Savivaldybės įmonių vadovus, galimai pažeidžia jų privatų, šeimos gyvenimą, garbę ir orumą. Savivaldybės nuomone, redakcija tam tikrais atvejais nesivadovauja Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, skleidžia subjektyvią ir tendencingą, Savivaldybės veiklą menkinančią, informaciją. Apmaudu, tačiau, Savivaldybės nuomone, šis ilgus metus gyvuojantis laikraštis savo skaitomumą pelno dėl savo geltonųjų straipsnių, o ne profesionalaus ir objektyvaus turinio.“Žodžių „Savivaldybės nuomone, galimai“ pavartojimas ieškinyje nurodytame tekste reiškia, kad atsakovas publikacijose vertino ieškovo veiksmus, o tokiai nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi. Vertinant visą atsakovopaskelbtą tekstą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovasfaktiškai išsakė kritiką ieškovui, tačiau ja buvo siekiama ne pažeminti ieškovą, o atkreipti ieškovo ir piliečių dėmesį į ieškovo skelbiamų publikacijų poveikį savivaldybės darbuotojams, tarybos nariams, savivaldybės įmonių vadovams ir jų šeimos nariams. Nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, išreikšdamas nuomonę apie ieškovo publikacijas, paskelbė naujas žinias (duomenis), žeminančias ieškovo dalykinę reputaciją ir neatitinkančiastikrovės. Atsakovas išreiškė savo požiūrį į ieškovo veiksmus ir, atsakovo nuomone, dėl jų galimas kilti pasekmes. Pripažintina, kad ieškovo veiksmų kritika buvo išreikšta, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų– norint išryškinti jo, kaip vietinio laikraščio, veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.Ieškinyje nurodytame tekste nėra nepagarbių, menkinančių ar žeminančių frazių ar išsireiškimų, išdėstytas tik ieškovo leidinio turinio vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą ir taikydamasCK2.24 straipsnio 1, 8dalių nuostatas, tinkamai atskyrė sąvokas „žinia“ ir „nuomonė“, pagrįstai sprendė, kad publikacijose nebuvo paskleista žinia, o pateikta atsakovo nuomone nebuvo siekiama įžeisti ir pažeminti ieškovo dalykinės reputacijos.

27. Apeliantas taip pat nurodo kad savo nuomonę tam tikrais visuomenei svarbiais klausimais gali reikšti tik atskiri atsakovo (savivaldybės administracijos) valdininkai, darbuotojai ar net politikai, bet ne institucija per se(savaime, pati viena), kuriai yra suteikti įgaliojimai tinkamai tvarkyti vietos savivaldos klausimus ir nesikišti į tų subjektų veiklą, kurie kritikuoja viešąsias valdžios institucijas.

28. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo4 straipsnio 15 punkte įtvirtintas vietos savivaldos viešumo principas–savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės valdomas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių įstatus, ne mažiau kaip trejų paskutinių finansinių metų veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla. Tad savivaldybės, jos administracijos informacinė veikla galima pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Pagal formuojamą teismų praktiką, pripažįstama ir savivaldybės teisė pareikšti (paskelbti) nuomonę apie tam tikrus įvykius, asmenis, reiškinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020-07-02 nutarties, priimtos kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-218-684/2020, 45 punktą).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis– asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos– kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai– neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų– norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).Vadinasi savivaldybė gali, pasinaudodama savo informaciniais kanalais, vykdyti diskusijas, siūlyti alternatyvius sprendimus, tartis su visuomene, ją informuoti, teikti ir formuoti nuomonę, reikšti kritiką.

29. Nustačius, kad žinių apie ieškovą paskleidimo fakto (ieškinyje nurodytame tekste pareikšta nuomonė) ir siekio pažeminti ieškovą nebuvo, CK2.24straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė netaikytina. Dėl šios priežasties kilusiam ginčui tampa neaktualus CK2.24 straipsnio 6 dalies, kurioje įtvirtinta asmens, paskleidusio tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešąjį asmenį, atleidimo nuo atsakomybės galimybė, taikymas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

30. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų priteisti iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti ieškovo UAB „Galvok“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovoUAB „Galvok“ ieškinį dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo pareikštą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas Kazakiūnas