- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2530-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23620-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 678,95 Eur turtinę žalą bei 2 000 000 Eur neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad jo patirtą 2 678,95 Eur turtinę žalą sudaro jo patirtos išlaidos dėl užsitęsusio bylinėjimosi dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų. Nurodė, kad iš ieškovo pateikto paskaičiavimo bei pridėtos lentelės nėra aišku kaip nurodytos civilinės bylos susijusios su atsakove, neatskleistos faktinės aplinkybės dėl minėtų civilinių bylų pobūdžio, jų iškėlimo pagrindų, nenurodyti išnagrinėjimo rezultatai. Ieškovui išaiškino, jog visos ieškinio dalyką pagrindžiančios faktinės aplinkybės turi būti išdėstytos ieškinyje, o ne nenustatinėjamos iš ieškinio priedų.Pažymėjo, kad teismas išnagrinėjęs šalių ginčą taip pat išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl ieškovą įpareigojo paaiškinti kodėl jo patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti būtent šioje byloje bei paaiškinti ir/ar jų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas jau kitose ieškovo nurodytuose civilinėse bylose.Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, prašydamas priteisti 2 000 000 Eur neturtinę žalą, nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis prašoma būtent tokio dydžio suma, todėl įpareigojo ieškovą pateikti neturtinės žalos paskaičiavimą, taip pat nurodyti kaip konkrečiai pasireiškė ieškovo nurodoma neturtinė žala (kokiais nepatogumais, dalykinės reputacijos netekimu ir pan.) bei pateikti su tuo susijusius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodė, kad nesutinka su priimta nutartimi, kadangi nesupranta turinio. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškiai nurodyti ieškinio trūkumus. Pažymėjo, kad analogiškomis aplinkybėmis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-21181-734/2018 buvo priimtas ir nagrinėtas.Pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio.Taip pat prašė prijungti papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovas sąmoningai vilkino bylą tuo pačiu darant materialinę ir moralinę žalą bei, kurie patvirtina žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas pateikė papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai prisideda prie ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo, pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, ką pagrįstai nurodė apeliantas savo atskirajame skunde.Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą ieškinio trūkumus pašalinti – ieškinyje išdėstyti ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines aplinkybes dėl turtinės žalos atlyginimo, paaiškinti, kodėl patirtas bylinėjimosi išlaidas kitose civilinėse bylose prašo priteisti naujai keliamoje byloje, suformuoti faktinį ieškinio pagrindą dėl neturtinės žalos atlyginimo (pateikti neturtinės žalos paskaičiavimą), nurodyti kuo ji pasireiškė, pridėti tai pagrindžiančius įrodymus. Taigi iš esmės ieškovas neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, kas reiškia, kad pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantas apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra aiškūs ir suprantami.Šiuo atveju teismui priėmus apelianto paduotą ieškinį, kurio pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui V. M. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje nurodytus trūkumus.