Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-1310-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
e2-1310-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00624-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
A. Z.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1310-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00624-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2214-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ ieškinį atsakovei A. Z. dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Juodeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. Z. 57 924 Eur baudą už 2013 m. sausio 4 d. Nekonkuravimo sutartimi ir Konfidencialumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – arešuoti 57 924 Eur sumai atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, akcijas, reikalavimo teises, o šio turto nesant pakankamai, areštuoti atsakovės A. Z. pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei A. Z. atlikti mokėjimus, sudarančius būtinąsias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, be to, egzistuoja grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Ieškovės teigimu, ieškinio suma atsakovės atžvilgiu turėtų būti vertinama kaip didelė, kadangi vienintelis atsakovei priklausantis turtas, apie kurį yra žinoma, yra nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas bankui, finansavusiam jo įsigijimą. Grėsmę šioje byloje, ieškovės teigimu, patvirtina ir pačios atsakovės nesąžiningi veiksmai – sudarytų sutarčių pažeidinėjimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės UAB „Juodeliai“ ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo 57 924 Eur sumai atsakovei A. Z. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims bei leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.Ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėti įrodymai, todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą spręsti, jog pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Įvertinęs tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis žemės sklypo bei po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, daržinės, malkinės, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra tik 8 007 Eur, be to, tai, kad šis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, teismas darė išvadą, jog 57 924 Eur suma ieškovės atžvilgiu turėtų būti laikoma didele, kas, teismo nuomone, leidžia spręsti dėl galimo atsakovės nesąžiningumo, kuris kelia grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, be to, su atskiruoju skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai:Ieškovė pateikė ieškinį dėl 57 924 Eur baudos iš atsakovės priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidė su ieškove sudarytas Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartis, tačiau teismui net nebuvo pateikta pati Nekonkuravimo sutartis, kurios pažeidimu yra kaltinama atsakovė, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji sumokėjo atsakovei kompensaciją už Nekonkuravimo sutarties nuostatų laikymąsi. Su ieškiniu nebuvo pateikti ir įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė būtų supažindinta su ieškovės konfidencialia informacija, taip pat įrodymai, iš kurių būtų galima matyti, kokiais konkrečiais veiksmais, kokią konfidencialią informaciją ir kam atsakovė atskleidė. Su ieškiniu nepateikus minėtų įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys, kurio reikalavimų įvykdymui, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra preliminariai pagrįstas.Ieškovė pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atsakovė konkuruoja su ieškove, nes dirba su ieškove konkuruojančioje įmonėje. Iš viešai prieinamų duomenų internete matyti, kad atsakovės dabartinė darbovietė yra UAB „Delamode Baltics”, kuri teikia transportavimo ir logistikos paslaugas, tuo tarpu ieškovės įmonė UAB „Juodeliai” verčiasi medienos pardavimu.Prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turėjo prašymą pagrįsti įrodymais, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis tam tikrų nesąžiningų veiksmų, kuriais siektų perleisti turimą turtą, tačiau tokių duomenų ieškovė teismui nepateikė. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis.Pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Areštuodamas atsakovei priklausančias pinigines lėšas, teismas neatsižvelgė į pačios ieškovės pateiktą informaciją, kad atsakovė turi įsipareigojimų bankui, kuris finansavo nekilnojamojo, turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Atsakovė yra šio turto bendrasavininkė, o tai reiškia, kad atsakovė privalo kas mėnesį bankui mokėti paskolos grąžinimo įmokas. Šių įmokų nesumokėjimas gali sukelti atsakovei didelius finansinius nuostolius.Ieškovė UAB „Juodeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, o Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškinio prima facie (liet. preliminarus) pagrįstumas, nes ieškovė nurodo ir įrodinėja konkrečius atsakovės veiksmus, kuriais pažeidžiama Nekonkuravimo sutartis, be to, yra pateikti įrodymai, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi kompensaciją už nekonkuravimą. Atsakovės samprotavimai, kad ji, dirbdama naujoje darbovietėje, nekonkuruoja su ieškove, sprendžiant dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, neturi jokios reikšmės, nes ieškinio preliminarus pagrįstumas yra siejamas su tuo, ar yra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ir ar tai, kaip yra suformuluoti ieškinio reikalavimai, jie galėtų būti tenkinami. Ar egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Nėra jokių abejonių, kad ieškinio suma ieškovei yra didelė, to neneigia ir pati atsakovė. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad ieškovui nekyla pareiga neabejotinai įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o pakankam įrodyti, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju ieškovė pakankamai pagrindė galimą atsakovės nesąžiningumą.Nepagrįstas ir atsakovės atskirojo skundo teiginys, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik ieškinio reikalavimo apimtyje, kas savaime rodo jų proporcingumą. Be to, atsakovei yra leidžiama disponuoti lėšų, kurios yra būtinos pragyventi, suma, kurią nustatė antstolis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš „Swedbank“, AB, patvirtinantį, kad atsakovė turi būsto paskolą, ir kredito grąžinimo ir paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiką. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Kadangi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, atsakovė neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, be to, įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai kartu su atskiruoju skundu buvo išsiųsti atsakovei susipažinti, todėl teismas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Juodeliai“ pateikė ieškinį atsakovei A. Z., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. Z. 57 924 Eur baudą už 2013 m. sausio 4 d. Nekonkuravimo sutartimi ir Konfidencialumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą ieškinio sumai. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) ieškinys prima facie nepagrįstas; 2) ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo; 3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas jų siekiamiems tikslams.Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos, padarė iš esmės remdamasis tik didelės ieškinio sumos kriterijumi. Tai, kad ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto, ne kartą buvo pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje. Tiesa, kartu teismų praktikoje, ypač paskutiniu metu, akcentuojama ir tai, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovei yra reiškiamas 57 924 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris neabejotinai fizinio asmens atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip didelis. To, kad ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, atskirajame skunde neneigia ir pati atsakovė. Iš tikrųjų, kaip ir buvo minėta, didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šios aplinkybės reikšmingumas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pasireiškia ne tiek sprendimo įvykdymo procedūros, o grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes akivaizdu, kad tikimybė, jog asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš tikrųjų ne visais atvejais gali pagrįsti tai, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ypač, kai laikinąsias apsaugos priemones yra prašoma taikyti fizinio asmens atžvilgiu, nes ta grėsmė paprasčiausiai gali būti dar išoršiškai ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai gali būti brandinama priklausomai nuo situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1399-178/2015). Nors ieškovė nagrinėjamu atveju ir nepateikė į bylą jokių faktinių duomenų, patvirtinančių atsakovės ketinimą perleisti, paslėpti, išvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę šiuo konkrečiu atveju areštuoti atsakovės turtą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantei nėra jokių teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turimą turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl to, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neva pažeidžia proporcingumo principą, pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis visuomet susijęs su tam tikrais ribojimais, nepatogumais asmeniui, kurio turtas areštuotas, tačiau vien tai negali savarankiškas pagrindas jų netaikyti. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik ieškinio reikalavimo apimtyje, be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs, kad antstolis įstatyme numatyta tvarka turi nustatyti sumą, kuria būtų leidžiama atsakovei disponuoti kiekvieną mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės teiginiai, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji negalės atlikti įmokų bankui, ir kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų siekiamiems tikslams, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei išaiškintina, kad jai yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (CPK 149 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.), todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė