Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-1399-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
e2-1399-178/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
Atsakovas
akcinės bendrovės OLA Overseas Liner Agencies, uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1399-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00795-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės OLA Overseas Liner Agencies atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1811-460/2014 (Nr. e2-914-460/2015) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“ ir akcinei bendrovei OLA Overseas Liner Agencies dėl kompensacijos už žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Overseas Baltic“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ vykdyti komercinę veiklą laivybos bendrovių agentų veiklą, užsienio laivybos linijų atstovavimą ir su tuo susijusią veiklą bei solidariai iš atsakovų UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies priteisti 1 403 656 Lt (406 526,88 Eur) žalos atlyginimo.

Ieškovas pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto, esančio visoje Europos Sąjungos teritorijoje, areštą. Nurodė, kad ieškinio suma abiems atsakovams yra labai didelė, nes Creditinfo duomenimis atsakovo UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ turtinė padėtis bloga, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovas AB OLA Overseas Liner Agencies yra Švedijos įmonė, kurios pelnas sudaro ne daugiau kaip 200 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi prašymą tenkino: areštavo atsakovams UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB OLA Overseas Liner Agencies priklausantį Europos Sąjungos teritorijoje esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose bei priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, ir kitą turtą, neperžengiant ieškiniu pareikšto reikalavimo ribų, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovų turtinė padėtis nežinoma, todėl negali spręsti, jog atsakovų finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovams pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jiems nėra didelė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog būsimą ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą atsakovai gali nesunkiai įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB OLA Overseas Liner Agencies (toliau-apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Didelė ieškinio suma pati savaime negali būti besąlyginiu ir vieninteliu pagrindu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu. Būtina surinkti, įvertinti ir atsižvelgti į visų svarbių aplinkybių visumą bei tinkamai pagrįsti tokių priemonių taikymo reikalingumą.Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų grėsmę, kad apeliantas negalėtų įvykdyti ieškovo pareikšto reikalavimo. Apelianto finansinės ataskaitos patvirtina gerą finansinę padėtį. Apeliantui 406 526,88 Eur suma nėra didelė, todėl neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad apeliantas ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, kuriais mažintų savo mokumą.Apeliantas yra veikianti įmonė, turinti pakankamai turto, grynasis pelnas už 2014 metus sudarė 2 021 596 SEK, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovo reikalavimai, jeigu teismo sprendimas būtų jam palankus. Turimas turtas sudaro 19 201 340 SEK (2 036 780,41 Eur), dėl ko yra pagrindas naikinti teismo taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Iš viso apelianto valdomo turto net 3 679 041 SEK (390 253,94 Eur) sudaro pinigų likučiai banke ir sąskaitose, 13 587 264 SEK (1 441 267,81 Eur) gautinos prekybos sumos, o gautinos sumos iš grupės įmonių - 1 336 167 SEK (141 733,79 Eur), visas trumpalaikis turtas sudaro 18 716 176 SEK (1 985 316,69 Eur). Apelianto valdomas turtas per 2014 metus padidėjo net 2 201 622 SEK (233 536,86 Eur), tuo tarpu trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 12 487 984 SEK (1 324 661,78 Eur). Apelianto turtas dengia jo turimus įsipareigojimus. Be to, apeliantas nėra įkeitęs jam priklausančio turto. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio patenkinimo atveju gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.Apeliantas kaip vienas iš solidariųjų atsakovų yra visiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, dėl ko atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Overseas Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad apie nagrinėjamą bylą sužinojo tik 2015 m. gegužės 11 d. Apeliantas kaip ieškovas dalyvauja civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 ir civilinėje byloje Nr. e2-1081-826/2015 dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „Overseas Baltic“ ir kitų asmenų. Kadangi apeliantą minėtose bylose atstovauja ta pati advokatė, kuri nagrinėjamoje byloje atstovauja kitą atsakovą – apelianto dukterinę bendrovę, todėl argumentai, jog apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2015 m. gegužės 11 d., yra nepagrįsti. Ieškovo teigimu, apeliantas apie skundžiamą nutartį sužinojo ne vėliau nei 2015 m. balandžio 24 d., kai buvo įteiktas ieškinys, todėl yra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti.Apeliantas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jo galimybes įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Apeliantas remiasi 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, netinkamai interpretuodamas juose pateikiamą informaciją, iškraipydamas realią turtinę padėtį. Apelianto trumpalaikis turtas sudaro daugiau kaip 96 proc. viso nurodyto turto. Be to, didžioji dalis trumpalaikio turto yra gautinos sumos iš grupės įmonių bei gautinos prekybos sumos, į kurias, tikėtina, įskaitomos ir ginčytinos sumos, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčai kitose bylose. Taip pat gautinos sumos iš grupės įmonių nėra asmeniškai apelianto gautinos sumos, o priklausytų įmonių grupei. Didžioji dalis pinigų likučių banke ir sąskaitose yra skundžiamos nutarties pagrindu areštuotų banko sąskaitų Lietuvoje likučiai, nes kitas atsakovas praktiškai jokio turto neturi. Apelianto ilgalaikis turtas, kuris yra vienintelis pagrįstas apelianto turtas, ir pinigų likučiai banko sąskaitose, lygūs 443 413 Eur, o apelianto įsipareigojimai siekia 1 330 065 Eur. Todėl apelianto faktiškai turimas turtas, o ne skelbiamas finansinės atskaitomybės dokumentuose yra ženkliai mažesnis nei jo turimi įsipareigojimai, kurie turi būti privalomai vykdomi. Apelianto finansinė padėtis yra itin prasta, nes turimi įsipareigojimai daugiau kaip tris kartus viršija faktiškai turimą turtą. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog praktiškai visas 2014 m. apelianto pelnas (2 000 000 SEK) buvo paskirstytas akcininkams dividendų forma. Todėl apelianto argumentai, jog iš jo gauto pelno būtų galima atsiskaityti su ieškovu, yra nepagrįsti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas iš esmės prarastų galimybę ateityje išieškoti iš atsakovų bent dalį žalos atlyginimo. Apelianto nesąžiningus veiksmus įrodo tiek ieškinio dalykas, tiek rašytiniai įrodymai, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nesiims veiksmų paslėpti turimo turto. Be to, apelianto nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jis, žinodamas apie iškeltą bylą, praktiškai visą 2014 m. pelną paskirstė akcininkams, išmokant jiems dividendus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atskirojo skundo padavimo terminas, kaip nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, buvo praleistas, atskirąjį skundą priėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundo esmės.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, jų taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, pats teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį solidariems atsakovams dėl 1 403 656 Lt (406 526,88 Eur) žalos atlyginimo. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo vertinamas nagrinėjant kito atsakovo - UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirąjį skundą ir 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi skundžiama nutartis palikta nepakeista. Šiuo atveju nagrinėjamas apelianto kaip solidaraus atsakovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, ieškinio suma nėra jam didelė, todėl net ir ieškinio patenkinimo atveju jis kaip vienas iš solidariųjų atsakovų yra visiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Taigi, spręstina, ar buvo pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų esmės.

Visų pirma, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Be to, tokią išvadą taip pat padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, įtikinamų argumentų priešingai išvadai nepateikia ir apeliantas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, o teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ši, kaip ir bet kuri, prezumpcija nėra absoliuti. Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia solidarų reikalavimą atsakovams dėl 406 526,88 Eur žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė, kad vienas iš atsakovų yra užsienio subjektas (apeliantas), apie kurio finansinę padėtį duomenys nepateikti, o atsakovas UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį bei paneigiančių ieškinio didelės sumos prezumpciją, todėl konstatavo, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui minėto atsakovo atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ turto faktiškai neturi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, esant solidariai skolininkų pareigai, turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, taip pat tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.), spręstina, ar apelianto kaip vieno iš solidariųjų atsakovų turtinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera, kad jis yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-943/2015, kurioje laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu buvo netaikytos, neturi prejudicinės reikšmės jau vien dėl to, kad toje byloje pareikšto apeliantui reikalavimo suma buvo šešis kartus mažesnė.

Iš apelianto pateiktos finansinės atskaitomybės duomenų už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 2 036 780 Eur (ilgalaikis turtas 51 567 Eur; trumpalaikis turtas 1 993 415 Eur), o įsipareigojimai - 1 330 065 Eur, 2014 metais apeliantas dirbo pelningai, jo grynasis pelnas sudarė 215 314 Eur (dėl valiutų kursų pokyčių, paminėtos sumos gali neesmingai būti kitokios). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šie apelianto finansiniai rodikliai ir patvirtina, jog jis turi nemažos vertės turto bei 2014 metais vykdė pelningą ūkinę – komercinę veiklą, šie duomenys savaime nereiškia, jog ieškovo pareikštų reikalavimų sumos apeliantui nėra didelės.

Visų pirma, apeliantas nepateikė teismui aktualių finansinių duomenų (ataskaitų), kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šiuo metu esančią apelianto finansinę padėtį. Antra, apelianto turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas (apie 97 proc. viso turto), o jo didžioji dalis - 1 601 569 Eur (apie 80 proc.) yra gautinos sumos iš grupės įmonių bei gautinos prekybos sumos. Sutiktina su ieškovu, kad pastarųjų sumų visa apimtimi grąžinimas apeliantui yra abejotinas, nes praktikoje visų skolų susigrąžinimas neretai yra pakankamai komplikuotas apskritai arba bent jau laiko trukmės aspektu. Nors apeliantas nurodo, kad net 391 846 Eur sudaro pinigų likučiai banke ir sąskaitose, tačiau, ieškovo teigimu, didžioji dalis šios sumos yra areštuota skundžiamos nutarties pagrindu. Pastebėtina ir tai, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Todėl toks net ir realiai šiuo metu egzistuojantis turtas iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, dėl ko jis dėl savo specifikos negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Trečia, pagal 2014 m. pateiktą finansinę atskaitomybę apelianto įsipareigojimai sudaro net 1 330 065 Eur, dėl ko sutiktina su ieškovu, kad apelianto faktiškai turimas (realus) turtas galimai yra net mažesnis nei jo turimi įsipareigojimai.

Atmestinas argumentas, kad byloje nepagrįstas realios grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui egzistavimas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš tikrųjų ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl apeliantas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teikdamas savo argumentus, taip pat turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 12, 178 str.). Kaip minėta, apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 str.). Nors byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti jo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Pažymėtina, kad apeliantas yra užsienyje registruota įmonė, todėl akivaizdu, kad ieškovui žymiau sunkiau gauti informaciją apie apelianto veiklą ir sekti jo atliekamus veiksmus turimo turto atžvilgiu. Be to, iš pateiktų 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2014 metais apelianto gautas pelnas iš esmės buvo paskirstytas akcininkams kaip dividendai, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad iš gauto grynojo pelno galėtų būti tenkinami ieškovo reikalavimai, jeigu teismo sprendimas būtų jam palankus.

Aukščiau išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad apelianto finansinė padėtis nesudaro jokios rizikos, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ir įmanomas, t.y. apelianto nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Be to, pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į atsakovų pinigines lėšas nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia jiems patirti mažiau suvaržymų ūkinėje - komercinėje veikloje. Kita vertus, apeliantas, jei jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jam nėra tiek reikšminga, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo gi atveju, jei konkretus areštuotas turtas neproporcingai suvaržo apelianto ūkinę - komercinę veiklą, apeliantas taip pat turi teisę prašyti jį pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėGintaras PečiulisAlvydas Poškus