Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. L. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui, kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalimi).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. ieškovas su atsakovu sudarė paprastos rašytinės formos paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 14 000,00 Eur sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2016 m. rugsėjo 4 d. (1 t., e.b.l. 4). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas per atstovą 2016 m. spalio 17 d. siuntė atsakovui raginimą dėl skolos grąžinimo geruoju, tačiau minėtas raginimas grįžo neįteiktas (1 t., e.b.l. 5-7). Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdė, skolos negrąžino. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartyje nėra atskiro įrašo, patvirtinančio pinigų perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktą („pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Kasacinis teismas pažymėjo, jog sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, remiantis suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į paskolos sutartyje pavartotą veiksmažodžio būtojo laiko formą („pasiskolinau“), įvertinus aplinkybę, jog teismui yra pateiktas paskolos sutarties originalas, darytina išvada, kad ieškovas perdavė atsakovui paskolos sutarties dalyką, t. y. 14 000,00 Eur sumą.

Pažymėtina, jog CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovas paskolos sumą perdavė grynaisiais pinigais (3 t., b.l. 10). Byloje esanti 2016 m. kovo 4 d. paskolos sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, tačiau atsižvelgiant į tai, jog paskolos sutarties dalykas viršija įstatymo nustatytą 3000,00 Eur sumą, taip pat į tai, kad paskolos suma buvo perduota grynaisiais pinigais, konstatuotina, jog tarp šalių sudaryta paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo šalys sudarydamos 2016 m. kovo 4 d. paskolos sutartį nesilaikė įstatymo reikalaujamos notarinės formos, minėta paskolos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavęs niekinio sandorio faktą teismas privalo ex officio išspręsti niekinio sandorio pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. kovo 4 d. paskolos sutartis teismo pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikytina restitucija, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 14 000,00 Eur sumą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 30 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 315,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., e.b.l. 11), taip pat nustatyta, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 500,00 Eur (1 t., e.b.l. 9-10). Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 315,00 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti tarp ieškovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 4 d. sudarytą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

Priteisti ieškovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 14 000,00 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų) sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 815,00 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.