- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-519-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- I. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-63-7671/2016 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. B., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė palaikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti dukters E. B. gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo V. B., materialinį išlaikymą dukrai E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 eurų nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad V. B. bendraus ir dalyvaus dukros E. B. auklėjime, vaiką pasiimdamas su savimi, nedalyvaujant ieškovei, kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., taip pat lyginių metų (2016, 2018, ir t.t.) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25-ąją) nuo 11 val. iki 21 val., nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26-ąją) nuo 11 val. iki 21 val.; lyginių metų (2016, 2018 ir t.t.), Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 21 val., o nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 21 val.; kas antrais metais Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 11 val. iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2016 metų. Apie ketinimą pasiimti su savimi dukrą ieškovę turi įspėti prieš 2 dienas telefono skambučių arba SMS pranešimu.
2. Ieškovė nurodė, kad nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 2015 m. pabaigoje atsakovas atėjo į jos darbo vietą su dukra ir pradėjo grasinti, rodė gestais ir žodžiu grasino, kad nušaus ir nusišaus pats. Garsiai šaukė, konfliktą girdėjo bendradarbės. Paskui jis su vaiku išėjo. Ieškovė labai išsigando, kad dėl savo emocinės būsenos atsakovas ko nepadarytų dukrai, todėl buvo iškviesta policija. Atsakovas buvo sulaikytas policijos, o dukra paimta ir ieškovei gražinta. Nori, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaiku tvarka, nes atsakovas pasiima vaiką bet kada, su ieškove nederina, manipuliuoja vaiku.
3. Ieškovė nurodė, kad iki 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovas kas mėnesį skirdavo po 150 Eur, nupirkdavo dukrai drabužių. Kadangi jie gyveno pakankamai gerai, dukros poreikiai buvo tenkinami visiškai, todėl nutraukus santykius su atsakovu, ieškovė nenori varžyti dukros poreikių. Dukros poreikius yra paskaičiavusi ir pateikė teismui skaičiuotę, kurioje išlaidos vienam mėnesiui sudaro 483,37 Eur. Iš atsakovo dukros išlaikymui prašė priteisti po 200 Eur kas mėnesį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė E. B. gyvenamąją vietą su ieškove I. Š. jos gyvenamojoje vietoje; nustatė bendravimo su vaiku tvarką – kad V. B. bendraus ir dalyvaus dukros E. B. auklėjime, vaiką pasiimdamas su savimi, nedalyvaujant ieškovei: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; lyginių metų (2016, 2018, ir t.t.) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25-ąją) nuo 11 val. iki 21 val., nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26-ąją) nuo 11 val. iki 21 val.; lyginių metų (2016, 2018 ir t.t.), Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 21 val., o nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 21 val.; kas antrais metais Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 11 val. iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2016 metų. Apie ketinimą pasiimti su savimi dukrą, atsakovas ieškovę įspės prieš 2 dienas telefono skambučiu arba SMS pranešimu; nustatė, kad jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar vaiko liga, darbo grafikas ar pan., atsakovas su vaiku negalės bendrauti, susitikimas nėra nukeliamas ar kompensuojamas, išskyrus atvejus jeigu šalys geranoriškai susitaria; priteisė iš atsakovo V. B. materialinį išlaikymą dukrai E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 eurų nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės. Likusią ieškinio dalį atmetė. Iš V. B. priteisė I. Š. naudai 257 Eur bylinėjimosi išlaidas ir į valstybės pajamas 54 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas, siekdamas užtikrinti vaiko interesus, stabilų, konkretų šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, nustatė ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarka, papildomai nustatant, kad atsakovas su dukra bendraus ne tik kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, bet ir kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį.
6. Teismas sprendė, kad iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog atsakovas geranoriškai teikė kas mėnesį vaiko išlaikymui po 150 Eur iki 2015 m. gruodžio 1 d., ir ši suma, teismo vertinimu, buvo pakankama vaikui išlaikyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad pati ieškovė paaiškino, jog jeigu būtų su atsakovu susitarusi procesą užbaigti taikiai, būtų nusileidusi iki 150 Eur išlaikymo sumos. Dėl to teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog vaiko išlaikymui skiriama 300 Eur suma buvo pakankama iki 2015 m. gruodžio 1 d., o ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl išlaikymo dydis mėnesio laikotarpyje staiga padidėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad V. B. su nepilnamete dukra E. B. bendrauja tokia tvarka: V. B. būnant Lietuvoje, jis su dukra E. B. bendrauja tokia tvarka: pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį V. B. pasiima dukrą E. iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos/mokyklos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; penktadienį V. B. pasiima dukrą E. iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos/mokyklos ir pirmadienį rytą nuveža vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą/mokyklą, iš kur dukrą pasiima mama I. Š.; apie grįžimą į Lietuvą ir planuojamą būti Lietuvoje laiką V. B. informuoja I. Š. prieš dvi dienas telefono skambučiu arba SMS pranešimu; V. B. gyvenant ir dirbant užsienyje, jis su dukra E. B. netrukdomai bendrauja telefonu arba Skype programa pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį nuo 20 val. iki 21 val.; V. B. turi teisę kiekvienais metais atostogauti kartu su dukra E. nepertraukiamai iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų metu ir nepertraukiamai iki 7 (septynių) kalendorinių dienų iš eilės rudens ir žiemos atostogų metu. Jeigu V. B. atostogų tikslais pageidauja vežtis dukrą E. už Lietuvos Respublikos ribų, I. Š. dėl to neprieštaraus ir duos tam reikiamą raštišką, esant reikalui, – notariškai patvirtintą sutikimą. Tokiu atveju V. B. apmoka visas vaiko kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir kitas išlaidas; per šventes V. B. su dukra E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginių metų (2016, 2018 ir t.t. Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25-ąją) nuo 11 val. iki 21 val, nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26-ąją) nuo 11 val. iki 21 val.; lyginių metų (2016, 2018 ir t.t.) Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 iki 21 val., nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 vai. iki 21 val.; kas antrais metais Naujųjų Metų sausio 1 d. nuo 11 val. iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2016 metų; lyginių metų (2016, 2018 ir t.t.) Joninių dieną, t. y. V. B. pasiima dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos Joninių išvakarėse iki 17.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą Joninių dieną iki 18.00 val.; Tėvo dieną (kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį) nuo 12.00 val. iki 20.00 val.; V. B. ir dukros E. gimimo dienų švenčių metu V. B. pasiima dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos pirmąjį sekmadienį, einantį po V. B. ir dukters E. gimimo dienos, 12.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; Jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar vaiko liga, darbo grafikas ar pan., V. B. negalės bendrauti su dukra E., susitikimas nėra nukeliamas ar kompensuojamas, išskyrus atvejus, jeigu šalys dėl to geranoriškai susitarė. Priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Teismas nepagrįstai nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką, o tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai bei pažeidžia nepilnamečio vaiko ir atsakovo interesus. Byloje nustatyta, jog atsakovo ir dukros ryšys yra artimas, kad atsakovas niekada dukros neskriaudė, kad ją myli ir nori su ja bendrauti, kad dukra taip pat noriai bendrauja su atsakovu. Nebuvo nustatyta, kad nuolatinis maksimalus atsakovo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams. Esant tokiai bendravimo tvarkai, atsakovui bus neįmanoma išlaikyti artimo dukros ryšio su tėvu, šiltų tarpusavio santykių, o atsakovo dukrai gali būti sunkiai suprantama, kodėl su tėčiu ji gali susitikti tik du kartus per mėnesį ir kas antrą švenčių dieną. Mergaitė gali pasijusti tėčiui nereikalinga.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Š. prašo atsakovo V. B. apeliacinį skundą atmesti, o 2016 m. kovo 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka visiškai nepažeidžia nei vaiko, nei jos tėvo interesų.
8.2. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nesinaudojo savo teise reikšti priešieškinį, prašant nustatyti kitokią bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką. LR CPK 312 str. numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
8.3. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neatitinka jokių protingumo kriterijų. Pirmiausia, kaip minėta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo darbo grafiką. Antra, atsakovo pasiūlyta tvarka pasiimti dukrą kiekvieną dieną iš ugdymo įstaigos, į namus ją parvežant tik 20 val., į dukros gyvenimą įneštų didžiulį chaosą.
8.4. Pagal atsakovo siūlomą tvarką motinai su dukra liktų bendrauti tik nakties laikas. Tokia tvarka negali būti laikoma tinkama ir protinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
10.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes bei taikė teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
12. Pagal CK 3.175 str. 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju tokia tvarka buvo nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 str.), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju šalims šiuos klausimus derinti tarpusavyje sunkiai sekasi, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina tinkama. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Todėl tai nėra neribotos (abstrakčios) ir tik tėvo (negyvenančio kartu su vaiku) norų nustatymo taisyklės. Iš bylos duomenų matyti, kad nustatant bendravimo tvarką su šalių nepilnamete dukra, buvo atsižvelgta į Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, kad ieškovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama ir atitinkanti vaiko bei tėvo interesus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatęs šalių nepilnametės dukros poreikius, šalių tarpusavio santykius, kurie yra konfliktiški, nustatė tinkamiausią šioje situacijoje atsakovo ir dukros bendravimo tvarką (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka tėvui užtikrinamas pilnavertis bendravimas su dukra, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka tiek vaiko, tiek ir atsakovo teisę maksimaliai bendrauti tarpusavyje.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje teigė, kad sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka ir ji jam tinka. Pateikęs atsiliepimą į ieškinį, atsakovas nurodė, kad nebesutinka su ieškovės siūlomu bendravimo tvarkos nustatymu ir prašė šią ieškinio dalį atmesti. Apeliantas nepateikė savo siūlomos bendravimo tvarkos nei atsiliepime, nei teikiant priešieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas atmesti ieškinio dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo nepagrįstas, kadangi tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl buvo būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
15. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde savo nurodomos bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teisme nei atsiliepime į ieškinį, nei teikiant priešieškinį, teisėjų kolegija negali vertinti apeliaciniame skunde apelianto nurodomos bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi ši bendravimo su vaiku tvarka nebuvo tirta ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nebuvo dėl jos pasisakoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas turi teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kuri būtų įvertinta pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų interesus, šalių pasisakymus, vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę.
16. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto atsiliepimo turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovo V. B. ieškovei I. Š. priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.