- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-187-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00176-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
- Advokatai
- Egidijus Storpirštis
- Kategorijos
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo – nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. V. M. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašydamas patikrinti jo pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę. Skunde nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Skunde teigiama, kad D. P. yra savavališkai užgrobusi jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdama prie savo žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nes jos pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 7 iki 26 cm.
2. NŽT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena D. P. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios. Nutarime konstatuota, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko D. P. nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl pilietė, tverdama tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Taip pat, nepakanka duomenų konstatuoti, kad tvorą pilietė užtvėrė tyčia dalinai už jai priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų ir tokiais savo veiksmais sąmoningai, tyčia užėmė dalį (apie 2 kvadratinius metrus) gretimo privataus žemės sklypo. Nutarime nurodyta ir tai, jog pilietė tvoros užtvėrimu pažeidė kito asmens nuosavybę ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotą, neturėdama nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios pilietės veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama, o pilietei kartu su gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininku pasiūlyta parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, notariškai patvirtinti bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sandorį, kuriuo būtų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas, o nesusitarus geranoriškai, žemės sklypo ribų keitimo klausimą (kaip ir klausimą dėl teisėto patekimo į žemės sklypą) pasiūlyta spręsti teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su nutarimu Pareiškėjas jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartimi skundas netenkintas ir 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Taip pat atmestas prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo. Nutartyje konstatuota, kad teisme ištirtos aplinkybės neleidžia padaryti neginčytinos išvados, kad D. P., įrengiant jos žemės sklypo tvoros pamatus, suprato, kad tvoros pamatas įsiterpia į gretimą sklypą, ir tyčia, sąmoningai, savavališkai užėmė dalį gretimo žemės sklypo ir jį naudoja, todėl D. P. veikoje nėra tiesioginės tyčios užimti svetimą žemės sklypą ir jį naudoti savo reikmėms. Taip pat teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pasitelkiant civilinės teisės priemones, o tokios praktikos formavimas, kai asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas, esant civiliniams teisiniams santykiams, yra negalimas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo – nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis (toliau - Apeliantas) prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių detalizavimas ir jas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
4.1. Skunde nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų.
4.2. Atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti teismo motyvai, kad D. P. veikoje nėra tiesioginės tyčios užimti svetimą žemės sklypą ir jį naudoti savo reikmėms.
4.3. Akcentuojama tai, kad pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja abu NŽT neplaninius žemės naudojimo patikrinimus atlikusi ir aktus surašiusi NŽT darbuotoja T. P. patvirtino aktuose užfiksuotą informaciją, kad tvorų pamatai įsiterpia į tikrinamą V. M. priklausantį žemės sklypą, o pakartotinio patikrinimo momentu V. M. sklypas nuo užimtų ir D. P. reikmėms naudojamų statinių neatlaisvintas. Nagrinėjamoje byloje pagal NŽT 2020 m. vasario 14 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. neplaninius žemės naudojimo patikrinimo aktus nustatyta, kad D. P. savo nuožiūra ir savo reikmėms, be V. M., kaip žemės sklypo savininko sutikimo, užsitvėrusi greta jai nuosavybės teise nepriklausančio žemės sklypo dalį ir naudoja savo ūkio reikmėms, kaip antai statydama statinius, nekelia abejonių, kad pastatyta tvora ir jos pamatas varžo V. M. interesus jam tiesiog nepatenkant į užimtą žemės sklypo dalį. Iš nuosavybės dokumentų, NŽT patikrinimo aktų turinio matyti, kad D. P. aiškiai žinojo savo žemės sklypo plotą ir jo ribas, todėl teiginiai, kad nesuvokė savavališkai užimanti žemę, kuria vėliau naudojosi ir naudojasi, vertintini kaip prieštaraujantys bylos duomenims.
4.4. Skunde argumentuojama tai, kad neteisėti teismo motyvai, kad V. M. pirkdamas žemės sklypą pagal dokumentus privalėjo suprasti, kad perkamas žemės sklypas gali būti naudojamas tik susisiekimui (kaip gatvė) ir inžinerinių tinklų eksploatacijai. Tokiam naudojimo būdui D. P. veiksmai netrukdo. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą V. M. buvo žinoma, kad įsigytam žemės sklypui yra registruotos daiktinės teisės, 6 punkte servituto turėtoju nurodant: AB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“; AB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“. V. M. sklype jokių D. P. nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų nėra ir jai nėra jokios būtinybės užimti V. M. nuosavybę ir/ ar ja naudotis.
4.5. Pažymi tai, kad pirmos instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą ir klaidinančią išvadą, kad V. M. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gatvė ir D. P. jam netrukdo ja naudotis. Pagal administracinio nusižengimo byloje esančią kadastro žemėlapio ištrauką, pateiktą su D. P. prašymu, aiškiai matyti, kad V. M. sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), bet nėra šios gatvės dalis. V. M. sklypo dalyje, kaip minėta, yra juridiniam asmeniui priklausantys inžineriniai tinklai ir privažiavimas prie jų, o V. M. pagal sudarytas ir registruotas servitutines sutartis privalo sudaryti sąlygas inžinerinius tinklus eksploatuojančiai ir prižiūrinčiai bendrovei prie jų patekti ir užtikrinti, kad kiti asmenys nesukeltų ribojimų, kaip konkrečiu atveju įsiterpianti D. P. sklypo tvora.
4.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktas numato, kad tvoros priskiriamos prie kitos paskirties inžinerinių statinių ir joms reikalavimai pateikiami Antrojo skirsnio 3 lentelės 3.1. punkte „Kiti inžineriniai statiniai“ įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2. ir 3.3. punkte „Kiti inžineriniai statiniai“ pažymima, kad jeigu dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Šiuo atveju svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Pažymėtina, kad D. P. sklypą juosiantis ir į V. M. sklypą įsirėžęs tvoros pamatas būtent ir įrengtas atraminei sienutei. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 2 punkte nurodoma, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienelę tiek ant sklypo ribos (2.1. punktas) tiek savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos (2.2. punktas). D. P. į V. M. nėra kreipusi ar gavusi leidimą atraminės sienelės statybai jo sklype ir/ ar ant sklypo ribos, D. P. tuo labiau nėra įrengusi paviršinio vandens nutekėjimo sistemos. Pažymėtina, kad tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų sutikimai privalomi ne tik statant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Duotoje situacijoje D. P. elgiasi priešingai, ji tiesiog savo poreikiams naudojasi V. M. nuosavybe.
4.7. Nurodo, kad ginčo objektas yra miesto teritorijoje, kadangi pagal viešai skelbiamą 2021 m. gegužės 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimą Nr. T-206 „Dėl pritarimo keisti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos ribas“ ir 2021 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių rajono savivaldybės sprendimą Nr. T-266 „Dėl Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijų ribų keitimo“ - Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija prijungta prie Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos. Iš bylos duomenų matyti, jog D. P. žemės sklypo įsiterpimas į V. M. priklausantį žemės sklypą viršija 10 centimetrų ir sudaro atskiruose taškuose 29 cm, 26 cm ir 14 cm. Paminėtos aplinkybės ir dokumentai parodo, kad D. P. aiškiai žinodama ir suprasdama savo nuosavybės ribas ir neturėdama teisių į V. M. nuosavybę, kurių jai niekas nesuteikė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus pastatė atraminės sienutės tvoros pamatą, įsirėžiantį į V. M. žemės sklypą, tuo sumažindama jo dydį 0,002 ha, po šiai dienai naudoja ir siekia naudoti savo reikmėms, užkirsdama kelią V. M. patekti į užimto sklypo dalį, vykdo tęstinį Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymu saugomų interesų pažeidimą.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
6. Kaip matyti, Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ir prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, jog D. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2AT-21-489/2021).
8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs V. M. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių subjektyviojo požymio buvimo – tyčios, t. y., neįrodyta, kad V. M. priklausanti žemės dalis buvo tyčia savavališkai užimta D. P..
9. Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. P. tvora užima 0,0002 ha V. M. priklausančio žemės ploto. Tai patvirtina: 2020 m. vasario 14 d. NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog 2020 m. vasario 12 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad įrengiant tvorą D. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0002 ha žemės plotas, kurio savininkas nebuvo perdavęs, išnuomojęs ar kitu būdu leidęs D. P. naudotis; 2021 m. rugpjūčio 20 d. NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad kaimyninių žemės sklypų savininkai naudoja V. M. sklypo dalį be jo sutikimo ir tai galimai pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatytus reikalavimus; V. M. ir jo atstovo advokato, D. P. paaiškinimai, liudytojų M. P., M. S. ir T. P. paaiškinimai. Tai yra, faktas, kad D. P. priklausančios tvoros pamato dalis patenka ant gretimo V. M. priklausančio privataus žemės sklypo, tačiau esminė aplinkybė, kurią reikėjo nustatyti ir kurią nustatė tiek NŽT tiek ir apylinkės teismas yra tyčios D. P. veiksmuose nebuvimas.
10. Svarbu tai, kad D. P. žemės sklypą įsigijo 2009 m., deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota 2014 m. lapkričio 28 d., t. y., dar iki V. M. įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą (įgijo 2016 m. lapkričio 25 d.). Duomenų apie ankstesnius nesutarimus dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo ar kitą (šiuo metu V. M.) priklausančio žemės sklypo ribų pažeidimą nebuvo, to nenurodo ir pats V. M., kadangi klausimą dėl galimo jo žemės sklypo ribų pažeidimo jis inicijavo tik vėliau kilus įtarimams. Taip pat, byloje yra 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad D. P. priklausantis žemės sklypas suformuotas vadovaujantis detaliuoju planu, yra žemės sklypo planas, kuriame nurodytos koordinatės.
11. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo D. P. veiksmuose, aukštesnysis teismas neatkartoja pirmosios instancijos teismo ištirtų aplinkybių, o tik atkreipia dėmesį į svarbiausias aplinkybes, nulėmusias tokį teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apklausiama pirmosios instancijos teisme D. P. parodė, kad sklypo ribas pažymėjo kadastrinius matavimus atlikę matininkai, neturėjo tikslo užimti svetimą sklypą. Liudytojas M. P. parodė, kad tvorą tvėrė pagal matininko nurodytas žemės sklypo ribas savo pusėje, kad nei centimetru neišlįstų į kaimyninį žemės sklypą. Kai buvo statoma tvora, gretimas žemės sklypas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas G. A. buvo davęs leidimą statyti tvorą ir įsirengti įvažiavimą. Tyčios nebuvimą D. P. veiksmuose patvirtina ir liudytojas G. A., kuris teisme parodė, kad į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai su prašymais įsirengti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo įvažiavimus ir tvoras. Davė visiems leidimus. Sutikimuose galėjo būti išvardyti ne visi besikreipę asmenys, bet leidimus davė visiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams. Gyventojai netrukdė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu žemės sklypu, jie tik pagerino situaciją – sutvarkė įvažiavimus, pasodino medelius, prižiūrėjo teritoriją. Tie sutikimai VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruoti, galvojo, kad bendrovė kaip juridinis asmuo neturi pareigos registruoti visų sandorių. Liudytojas A. T. parodė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais atliko kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) kaime, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Detaliajame plane buvo nustatytos koordinatės, jas reikėjo pažymėti vietoje ir padaryti kadastrinių matavimų bylas. Koordinatės vietoje buvo pažymimos ir statomi riboženkliai. Net ir matuojant tuo pačiu prietaisu skirtingu laiku gali būti 2 – 3 cm skirtumas, tai priklauso nuo palydovų išsidėstymo, nuo oro sąlygų. Šie duomenys patvirtina, jog D. P. veiksmuose nebuvo tyčios užgrobti šiuo metu V. M. priklausančio žemės sklypo dalies, kadangi buvo atliekami kadastriniai matavimai, pagal kuriuos buvo įrengta tvora, o be to, tuo metu buvęs gretimo sklypo žemės savininkas davė leidimą statytis tvorą ir dėl to jokių pretenzijų neturėjo.
13. Dar daugiau, patikrinimą atlikę NŽT specialistas liudytojas M. S. ir liudytoja T. P. parodė, jog D. P. žemės sklypą juosiančios tvoros pamatas iki 26 cm buvo įsiterpęs į V. M. priklausantį žemės sklypą. Buvo matuojama naudojant tą patį prietaisą, matuojant tą patį tašką koordinatės skyrėsi apie 1 centimetrą. Kaimo vietovėje matuojant yra leidžiama paklaida iki 30 centimetrų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitus teisinei reglamentacijai, esant neatitikimui iki 30 centimetrų, pažeidimas nebebūtų fiksuojamas. Toks įsiterpimas neapriboja V. M. teisių naudotis savo sklypu pagal to sklypo paskirtį.
14. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nei NŽT, nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nenustačius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčios D. P. veiksmuose, negali būti vertinamas ir pažeidimo trunkamasis pobūdis. Aukštesnysis teismas pritaria NŽT ir apylinkės teismo pozicijai, kad savo galimai pažeidžiamas teises V. M. gali gintis kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz. civilinio proceso tvarka, o nesinaudodamas ANK nuostatomis, juolab, kad ir nenustatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad netoleruotina praktika, kai tarp žmonių esantiems civilinio pobūdžio santykiams yra inicijuojami baudžiamieji ar administraciniai procesai, pasitelkiant pareigūnus, kas ir bandoma padaryti šiuo atveju. Apeliantas nenurodė, kad būtų kreipęsis civilinio proceso tvarka bandydamas atkurti savo galimai pažeistas teises, nepateikia duomenų, kokiais konkrečiais veiksmais yra apsunkinamas jo galimai pažeistų teisių gynimas civilinio ar kito pobūdžio teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, tarp šalių kilusį ginčą galima spręsti ne administracine teisine tvarka.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo objektas yra miesto teritorijoje, kadangi pagal viešai skelbiamą 2021 m. gegužės 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimą Nr. T-206 „Dėl pritarimo keisti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos ribas“ ir 2021 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių rajono savivaldybės sprendimą Nr. T-266 „Dėl Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijų ribų keitimo“ - Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija prijungta prie Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos, todėl leistina 10 cm paklaida. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Kaip matyti, pažeidimo padarymo metu ginčo objektas buvo priskirtas ne miesto teritorijai, todėl galiojo iki 30 cm leistinos paklaidos ribos ir šiuo metu galiojantys pakeitimai neturi įtakos jau išnagrinėtam pažeidimui.
16. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
17. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. 2021 m. lapkričio 23 d. teisme gautas pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. Storpirščio prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro 160 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą (pridėta sąskaita už teisines paslaugas ir banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).
19. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidų, be kita ko, ir išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą, atlyginimas reglamentuotas BPK 103–106 straipsniuose.
20. Šiuo atveju, institucijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena D. P. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios. Apylinkės teismas paliko nutarimą nepakeistą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, šia nutartimi taip pat netenkina pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. Storpirščio apeliacinio skundo, todėl ir patirtos bylinėjimosi išlaidos iš D. P. negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo - nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.