Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-121-102/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2A-121-102/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
M. Š.
Civilinė byla Nr.2A-121-102/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno(kolegijos pirmininko), Romualdo Januškos(pranešėjas) ir Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant atsakovui M. Š., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7276-755/2009 pagal R. T. – Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. T. – Š. 2009 m. liepos 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį ieškinį, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4034-739/2005 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. Š. priteisimo, padidinant priteistą išlaikymo sumą nuo 150 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo. Nurodė, kad ji su vaikais gyvena Airijoje. Jos pajamos iš atsitiktinių darbų sudaro apie 2000 Lt per mėnesį. Ji dar augina nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos. Padidėjus vaikų poreikiams ir pabrangus pragyvenimui, jai nepakanka lėšų sūnaus A. Š. išlaikymui. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystimosi sąlygas (CK 3.192 str. 1 ir 3 d.). Siekiant patenkinti minimalius poreikius, vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 700 Lt, iš jų maistui apie 300 Lt, drabužiams avalynei, higienos reikmenims apie 200 Lt, laisvalaikiui – apie 100 Lt, mokymo ir ugdymo priemonėms – apie 100 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 nurodyta, kad vaikui poreikiams tenkinti būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovės R. T. – Š. ieškinį, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimu iš atsakovo sūnui A. Š., gim. 1997 m. gegužės 13 d., priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš M. Š. išlaikymą sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. liepos 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, teismas priteisė iš atsakovo 91,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų pažymų matyti, jog atsakovas gauna 450,18 Lt darbo užmokestį. Iš SEB banko jis yra paėmęs 11 000 Lt vartojamąją paskolą būsto remontui, pagal paskolos grąžinimo grafiką kas mėnesį moka po 238,62 Lt. Pagal CK 3.201 str. teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos turtinė padėtis pablogėjo. Ji nurodė, jog iš atsitiktinių darbų Airijoje ji gauna apie 2 000 Lt per mėnesį. Kadangi ieškovė gyvena Airijoje, įrodymų gavimas apie jos gaunamas pajamas yra apsunkintas. Teismo vertinimu, ieškovė, neturėdama nuolatinio darbo Airijoje, turėtų gauti pašalpą vaikui apie 166 eurus į mėnesį. Atsakovo dabar teikiamas išlaikymas vaikui 150 Lt nebeatitinka minimalių nepilnamečio vaiko poreikių ir jo darbo užmokesčio sumažėjimas nereiškia, kad jis gali būti atleistas nuo padidėjusių vaiko poreikio tenkinimo. Iš pateiktų dokumentų ir ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė gauna didesnes pajamas ir gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, jaunas, todėl teismas daro išvadą, kad jo padėtis nėra tokia, kad jis negalėtų teikti didesnio išlaikymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis vaikui vystytis būtinas sąlygas. Todėl turėtų būti priteistas toks išlaikymas, kokį leidžia tėvų turtinė padėtis (LAT 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). CK 3.201 str. 1 d, nustatyta, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu priteisė iš jo išlaikymą sūnui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgdamas į jo buvusį 1000- 1100 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Šiuo metu jis uždirba tik 450 Lt į mėnesį. Jo materialinė padėtis dėl ekonominės krizės pablogėjo, o ieškovės pagerėjo. Priteisus išlaikymą sūnui po 250 Lt kas mėnesį, jam lieka tik 200 Lt pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, numatytų CK 1.5 str.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. CK 3.192 -3.203 str. įtvirtinta tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, materialiai išlaikyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis(CK 3.192 str. 1 -2 d.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas pagrįstai vadovavosi pateiktais įrodymais apie tėvų turtinę padėtį ir atsižvelgė į vaiko poreikių pasikeitimą. Iš atsakovo priteistas išlaikymas nėra didelis ir užtikrintų tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. liepos 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l.14-15 civ. byloje Nr.2-4034-739/2005) priteista iš atsakovo M. Š. sūnaus A. Š., gimusio 1997 m. gegužės 13 d., išlaikymui po 150 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad ji su vaikais gyvena Airijoje ir iš atsitiktinių darbų uždirba apie 2 000 Lt į mėnesį. Iš atsakovo pateiktų pažymų apie jo gautą darbo užmokestį (b.l. 18, 33) matyti, kad jo darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudaro apie 450 Lt į mėnesį, o už 2010 m. sausio mėnesį gavo tik 211,85 Lt (b.l. 77). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad jis dirba UAB „Ineta ir draugai“, gamina baldų minkštas dalis. Sumažėjus užsakymams, jo darbo užmokestis labai sumažėjo. Be to, jis yra paėmęs 11 000 Lt banko paskolą ir kas mėnesį privalo mokėti po 238,62 Lt pagal paskolos grąžinimo grafiką(b.l. 36-38). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės materialinė padėtis pagal jos nurodytas gaunamas pajamas yra geresnė negu atsakovo ir ji turi daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė, prašydama pakeisti išlaikymo dydį sūnui, nurodė, kad pagal teismų praktiką vaikui būtinas minimalios mėnesinės algos išlaikymas. Argumentas, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagrįstas. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11- 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Iš byloje esančios SODROS pažymos apie asmens įdarbinimą(b.l. 74) matyti, kad atsakovas turėjo pastovų darbą UAB „Ineta ir draugai“, dirba nuo 2006 m. balandžio 4 d., tačiau jo gaunamas darbo užmokestis ženkliai sumažėjo. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. jo darbo sutartis pakeista, nustatant tris darbo dienas per savaitę, mokant valandinį atlygi po 4,85 Lt ( b.l. 34-35 ). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, turėjo būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, konstatavo, kad ji gauna apie 2000 Lt darbo užmokestį iš atsitiktinių darbų ir, gyvendama Airijoje, turėtų gauti vaiko pašalpą apie 166 eurų į mėnesį, o, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, neatsižvelgė į jo darbo užmokesčio sumažėjimą bei sumažėjimo priežastis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis negalėtų vaiko išlaikymui teikti didesnį išlaikymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei atsakovo ir todėl vaiko išlaikymui ji turi skirti didesnę dalį, o atsakovo turtinė padėtis, lyginant su laikotarpiu, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimu, pablogėjo. Todėl priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikui, negu nustatytas 2005 m. liepos 5 d. sprendimu, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisdamas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš esmės netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį ir jo realias galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Todėl sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kurio ieškinys atmetamas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 28 d. papildomai pardėjo dirbti UAB „ Agromarket“ kroviku su nustatytu bandomuoju laikotarpiu ir jam pažadėtas apie 1000 Lt atlyginimas. Kad atsakovas yra priimtas į darbą UAB „ Agromarket“, patvirtina apeliacinės instancijos teismo iniciatyva iš VSDFV gauti duomenys ( bl. 75 ). Tačiau duomenų apie jo uždarbį šioje bendrovėje duomenų nėra, kadangi darbo užmokestis dar nėra mokėtas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, t.y. pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai ( įvertinus atsakovo darbo užmokestį UAB „ Agromarket“ ) ieškovė turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės R. T. – Š. ieškinį atmesti.

Teisėjai: Romualdas JanuškaLaimantas MisiūnasZina MickevičiūtėKasacinio skundo argumentai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Visų pirma, minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Analogiškais argumentais atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio taikymo.Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę šalių turtinę padėtį, atsižvelgdami į tą aplinkybę, kad ieškovas bedarbis, turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko kitą nepilnametį vaiką, pagrįstai sumažino išlaikymą iki 200 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovė turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).