- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2-505-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00573-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „Dalena“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dalena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dalena“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Bridaira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ 82 422,85 Eur skolą, 8 proc. procesines palūkanas, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Erdvės valdymas“ ir UAB „Dalena“ 2020 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, tai yra ieškovės UAB „Bridaira“ naudai iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ priteistų sumų išieškojimą nukreipti į 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą turtą – pastatus, dalis kitų statinių-kiemo aikštelės, aptvėrimų, esančių Klaipėdoje, Vilniaus pl. 8.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas, patenkinęs ieškovės prašymą, 2020 m. kovo 2 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
3. Atsakovių UAB „Erdvės valdymas“ ir UAB „Dalena“ atstovas pateikė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės UAB „Dalena“ 83 693,00 Eur nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė UAB „Dalena“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – Agentūra) su prašymu skirti 83 693,00 Eur subsidiją pagal Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos mažos galios elektrinėse projektų atrankos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1-366 „Dėl Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos mažos galios elektrinėse projektų atrankos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovės nurodė, kad Agentūra informavo atsakovę UAB „Dalena“ apie paraiškos trūkumus, kuriuos pati UAB „Dalena“ gali ištaisyti, tačiau taip pat pažymėjo, jog pastatas, kuriame planuojama įsirengti saulės elektrinę, yra areštuotas, todėl jei techninio vertinimo metu pastatui vis dar bus taikomas areštas, Agentūra negalės tęsti paraiškos vertinimo. Atsakovės teigė, kad būtent dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „Dalena“ praras galimybę gauti minėtą subsidiją, todėl ieškovė privalo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Bridaira“ atsiliepime prašė atsakovių prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovės neįrodinėjo vienos iš būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygų – tikėtino galimų nuostolių išieškojimo iš ieškovės apsunkinimo. Teigė, jog atsakovė UAB „Dalena“ nepateikė įrodymų, kada kreipėsi į Agentūrą su prašymu skirti 83 693 Eur subsidiją. Atsakymas iš Agentūros buvo gautas beveik po metų nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, todėl darytina išvada, kad dėl paramos gavimo buvo kreiptasi po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nuostolių atsiradimo priežastis yra ne laikinosios apsaugos priemonės, bet pačios atsakovės elgesys, kai esant turtinių teisių apribojimams ji imasi veiksmų, galinčių sukelti nuostolius. Be to, atsakovė UAB „Dalena“ nepateikė įrodymų, kad pašalino ar bent gali pašalinti Agentūros atsakyme nurodytus kitus paraiškos trūkumus, nesiejamus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi netenkino prašymo užtikrinti atsakovės UAB „Dalena“ galimų nuostolių atlyginimą.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra taikytas turto areštas, o tik atliktas įrašas viešame registre dėl UAB „Dalena“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Nutartyje nurodyta, kad teismo sprendimas dėl ginčo esmės jau yra priimtas ir ieškinys patenkintas visiškai, nors sprendimas dar neįsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovių prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai nepatvirtina nuostolių, kylančių dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikėtino realumo.
7. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad areštas atsakovės UAB „Dalena“ turtui taikytas kitoje byloje priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį ir galimybes atlyginti galimus nuostolius, tačiau neįrodžius nuostolių atsiradimo tikimybės realumo ieškovės turtinė padėtis neturi esminės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ ir UAB „Dalena“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkinti. Kartu su skundu atsakovės pateikė naują įrodymą ir prašo jį priimti.
10.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės UAB ,,Dalena“ galimi nuostoliai nėra realūs. Šiuo metu atsakovė jau patyrė realius nuostolius – kartu su skundu pateikiamas Agentūros raštas patvirtina, kad atsakovė negavo 83 693,00 Eur subsidijos.
10.2. Priešingai nei sprendė teismas, draudimas perleisti nuosavybės teisę į turtą atitinka arešto sąvoką, nes tokiu draudimu apribojama galimybė disponuoti turtu (turtą perleisti). Taigi taikomos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai vertintos kaip turto areštas.
10.3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl spręsdamas atsakovių prašymą, teismas nepagrįstai pažymėjo, kad byloje jau yra priimtas teismo sprendimas. Prašymas teismui pateiktas dar 2021 m. vasario 3 d. ir tik sprendimo priėmimo dieną teismas nurodė, jog prašymas yra su trūkumais, kadangi nesumokėtas žyminis mokestis.
10.4. Atsakovės neturėjo galimybių pateikti duomenų apie ieškovės finansinę padėtį. Jei ieškovės turtinė padėtis yra gera, jai nebūtų sudėtinga užtikrinti atsakovės nuostolius, kurie kilo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jokių duomenų apie turtinę padėtį ieškovė nepateikė.
Šalies argumentai
10.5. Apie tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės sutrukdys gauti subsidiją, atsakovei tapo žinoma tik iš Agentūros 2021 m. sausio 29 d. pranešimo. Gavusi šį pranešimą, atsakovė per įmanomai trumpiausią laiką kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, prieš tai imtasi visų priemonių, kuriomis galėjo būti išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas – į teismo sąskaitą buvo sumokėtas užstatas, pakankamas ieškovės reikalavimų patenkinimui, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos, be to, tam prieštaravo ir ieškovė. Ieškovė sąmoningai siekia ne savo interesų apsaugos, o kuo didesnių nuostolių sukėlimo atsakovei.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Bridaira“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas
12.1. Atsakovė UAB „Dalena“ nepateikė įrodymų, kad pašalino ar bent gali pašalinti Agentūros atsakyme nurodytus paraiškos trūkumus ir kad subsidijos negavo būtent tik dėl turto arešto. Su atskiruoju skundu pateiktame elektroniniame laiške nėra nurodyta, kad registracijos forma atmetama dėl arešto ar kitokių apribojimų pastatui. Tarp šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir tariamų atsakovės nuostolių nėra priežastinio ryšio.
12.2. Atsakovės nepateikė duomenų, kad realiai patirs nuostolius – nėra įrodymų, kad paramos nebus galima gauti vėliau. Užbaigus šią civilinę bylą, apeliantės galės kreiptis dėl paramos gavimo, kas reikštų ne tik nuostolių nebuvimą, bet ir praturtėjimą, t. y. subsidijos gavimą ir nuostolių atlyginimo iš ieškovės gavimą.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad draudimas perleisti nuosavybės teisę į turtą atitinka turto arešto sąvoką. Tai visiškai skirtingos laikinosios apsaugos priemonės. Apribojimas perleisti turtą nedraudžia turto valdyti ir juo naudoti. Tai reiškia, kad apribojimas perleisti pastatą nedraudžia ant jo įrengti saulės elektrinės. Teismas teisingai nustatė, kad turto areštas yra taikomas kitoje byloje.
12.4. Atsakovės neįrodinėjo vienos iš būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygų – tikėtinų nuostolių atlyginimo išieškojimo iš ieškovės apsunkinimo arba neįmanomumo išieškoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovių prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Agentūros elektroninio laiško kopiją. Nors atsakovės neprašė pridėti šio įrodymo prie bylos, bet juo remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šio rašytinio įrodymo priėmimo klausimas.
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikė naują įrodymą, kuriuo siekia paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, taip pat įvertinus jo turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą.
Dėl klausimo esmės
17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje apibrėžtų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020 ir kt.). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020).
18. Atsakovės prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą motyvavo tuo, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, atsakovė UAB ,,Dalena“ neteks 83 693,00 Eur subsidijos. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio prašymo, nenustatęs pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiai skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai.
19. Apeliantės pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju ginčo nekilnojamajam turtui yra taikoma viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, sukelianti turto arešto teisines pasekmes. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Taigi draudimas perleisti nuosavybės teisę į turtą atitinka turto arešto teisinę sąvoką, nes tokiu draudimu apribojama galimybė disponuoti turtu (turtą perleisti).
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu faktinė situacija, susijusi su subsidijos atsakovei UAB ,,Dalena“ skyrimu, jau yra pasikeitusi. Pasak apeliančių, Agentūra atsisakė skirti subsidiją, taigi nuostolių dėl tokios subsidijos negavimo galimybė yra reali. Tačiau kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos Agentūros elektroninio laiško kopijos, jame informuojama, kad yra atsisakyta suteikti subsidiją UAB ,,Dalena“ bei nurodoma, jog išsamią informaciją dėl paraiškos atmetimo priežasčių galima rasti prisijungus prie sistemos. Apeliantės nepateikė įrodymų apie Agentūros atsisakymo suteikti subsidiją priežastis, o byloje nėra duomenų, kad subsidija nesuteikta būtent dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Jeigu atsakovė UAB ,,Dalena“ jau patyrė realius nuostolius dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji turi subjektyviąją teisę bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl tokių nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos).
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo, būtina ne tik įrodyti nuostolių galimumo realumą, bet ir aplinkybes dėl ieškovės apsunkintų galimybių juos atlyginti. Tokia pareiga tenka prašymą užtikrinti nuostolių atlyginimą teikiančiam asmeniui, nepaisant to, kad tokius įrodymus paprasčiau pateikti ieškovei (CPK 146 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Duomenų apie tikėtiną nuostolių išieškojimo apsunkinimą arba negalimumą netaikius jų atlyginimo užtikrinimo nebuvo pateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas analizuojamam klausimui išspręsti, todėl daroma išvada, jog nutartis netenkinti prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.