Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Silvijai Gervienei, Agnei Kuckailienei, Gitanai Žitinevičienei, Vaidai Banišauskienei, Agnetai Liekytei, Vaivai Paulauskaitei ir Ritai Kinderienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K., jo įgaliotai atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vygintui Aukštuoliui, S. P., Simonai Dervinskaitei ir S. Š.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

m. v., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir

L. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. kovo 30 d. apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje - Kaune, V. Landsbergio – Žemkalnio g. 9 - ojo namo laiptinėje, matant kitiems jaunuoliams, įžuliu elgesiu, tai yra kaltinamajam L. V. grasinant suduoti metaline lazda nukentėjusiajam K. K. ir sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį kairės rankos kumščiu nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, kaltinamajam M. V. sudavus ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam K. K. į veidą, kaltinamajam L. G. ne mažiau kaip vieną kartą spyrus koja nukentėjusiajam K. K. į dešinę veido pusę, ir tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam K. K. apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimą, tuo sukeldami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog įvykio gerai nebeprisimena, nes nuo jo praėjo beveik trys metai. Prisimena, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kai kažkas spyrė į buto duris ir jie visi išėjo į laiptinę. Konfliktą pradėjo K. K. su dviem draugais: Ernestu ir Roku dėl kažkokių senesnių istorijų ir tuo metu įvyko susistumdymai. Jis nežino, kaip K. K. susilaužė žandikaulį, nematė, kas jį sužalojo. Taip pat prisimena, kad K. K. pirmasis smūgiavo L. V. į pilvą, ko pasėkoje įvyko susistumdymas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo L. G. teisme duotiems parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t. 156 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad 2012 m. kovo 30 d. po pietų, jis, jo mergina R. P., L. V., M. V., E. G. ir Martyno draugė Ligita nuėjo pas Lauryną į namus. Vienu metu Laurynas su Martynu išėjo į laiptinę parūkyti, jiems sugrįžus, kažkuris iš vaikinų sakė, kad kažkas jų paprašė pavaišinti cigarete. Kažkuris iš vaikinų, tai yra ar tai Laurynas, ar Martynas atidarė buto duris, padavė cigaretę ir uždarė duris. Uždarius duris kažkas iš laiptinės pusės spyrė į buto duris. Kad į duris buvo spirta, suprato iš garso. Laurynas atidarė buto duris, visi trys, tai yra jis, Laurynas ir Martynas išėjo į laiptinę. Laurynas pirmas priėjo prie K. K.. K. K. pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti Lauryno tėtį, tačiau ką tiksliai sakė, neprisimena, bet išsakytais žodžiais bandė pažeminti Lauryno tėtį. Jis nematė, kad kuris nors iš jo draugų išeidami į laiptinę turėtų metalinę lazdą, pats taip pat jokios metalinės lazdos rankose neturėjo. K. K. draugai, jų buvo du, kurių vardai Ernestas ir Rokas, kažką pasakė, tačiau ką, jis neprisimena, jie buvo agresyviai nusiteikę. Po visų išsakytų K. K. žodžių Lauryno tėčio atžvilgiu, K. K. trenkė kumščiu berods vieną kartą Laurynui galbūt į krūtinę, po ko Laurynas susilenkė. Tuo metu jis stovėjo nusileidus laiptais kairiausioje pusėje, priekyje jo stovėjo Martynas, o dešiniausioje pusėje stovėjo Laurynas su K. K.. Kai Laurynui buvo suduotas smūgis, jis griebė Laurynui už parankės ir tempė jį į viršų link buto. Martynas atstūmė K. K. nuo Lauryno. Kas vyko toliau, jis nematė. Jis pats K. K. nei vieno smūgio nesudavė, iš kojos jam nespyrė, R. G. taip pat nesudavė ir nespyrė. Ar M. V. K. K. sudavė smūgius, jis nematė (1 t. 109-112, 115 b.l.). Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis L. G. papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio jo duoti parodymai yra teisingi. Muštynės vyko laiptinėje, tarp antro ir trečio aukšto esančioje aikštelėje. K. K. buvo nusiteikęs agresyviai ir pirmas trenkė L. V.. Nei jis pats, nei jo draugai (kaltinamieji) niekam jokių smūgių nesudavė. Kad kas būtų turėjęs kokį įrankį, jis nematė.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog įvykio dieną po treniruotės jis važiavo pas L. V.. Pas jį buvo Evelina ir Ligita, vėliau atvažiavo Lukas su Rasa. Jis su L. V. išėjo į laiptinę parūkyti. Išėję parūkyt jie sutiko Ernestą, R. G. ir K. K. bei dvi merginas. Laiptinėje Rokas paprašė jų cigaretės. Jie davė jam cigaretę. Kai parėjo namo, kažkas spyrė į duris. Jis, L. V. ir L. G. išėjo į laiptinę, tuomet K. K. pradėjo negražius žodžius sakyti ant Lauryno tėčio ir šeimos. Be to, K. K. smūgiavo Laurynui į pilvą. Šis suklupo ir jie dviese tempė jį atgal į butą ir užsirakino. Kas sužalojo K. K., jis nežino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo M. V. teisme duotiems parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t. 158 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad 2012 metų pavasarį, tikslaus laiko jau neprisimena, po pietų jis nuėjo pas L. V. į svečius V. Landsbergio – Žemkalnio g. 9. Pas Lauryną namuose buvo Evelina ir Ligita. Maždaug po pusvalandžio atėjo L. G. su drauge Rasa. Jie visi žiūrėjo filmą, kepė pyragą. Po kurio laiko jis su L. V. išėjo į laiptinę parūkyti. Laiptinėje rūkant Lauryno kaimynas K. K. su dviem draugais ir dviem merginomis praėjo pro juos. K. K. praeidamas kažką pasakė Laurynui, Laurynas K. K. kažką pasakė. Jie parūkę nuėjo atgal į namus. K. K. nuėjo į savo namus, o jo draugai laukė laiptinėje. Jiems grįžus į butą, jie toliau žiūrėjo filmą, žiūrėjo kaip kepa pyragas. Jiems bežiūrint filmą, išgirdo spyrį į duris. Iš garso suprato, kad į duris buvo spirta. Laurynas priėjo prie durų ir atrakino duris, kurias atidarė. Dar būnant bute Laurynas pamatė kaimyną K. K. ir paklausė, kodėl jis taip pasielgė. Jis taip pat matė K. K., nes tuo metu buvo už Lauryno. Ką K. K. į tai atsakė, jis neprisimena. Tada Laurynas pirmas išėjo į laiptinę, jis išėjo į laiptinę antras, o po jo į laiptinę išėjo L. G.. Laurynas nusileido laiptais žemyn tarp antro ir trečio aukšto, kur ginčijosi su K. K.. Jis taip pat nusileido žemyn, L. G. taip pat nusileido laiptais. Dėl ko konkrečiai K. K. ginčijosi su Laurynu, jis neprisimena. Nusileidus laiptais žemyn, jis su Luku stovėjo arčiau kairės sienos, o Laurynas su K. K. arčiau dešinės pusės. K. K. draugai buvo dar žemiau, tai yra ant laiptų į antrą aukštą, maždaug per vidurį, o merginos tuo metu išbėgo iš laiptinės. Tada K. K. du kartus kumščiu trenkė Laurynui į pilvą. Po smūgių Laurynas sukniubo. Jis tada stūmė K. K. nuo Lauryno tolyn. Tada atstūmus K. K. kartu su Luku griebė už rankos Lauryną ir tempė atgal į butą. Jis nematė, kad Laurynas būtų sudavęs K. K. į veidą, taip pat nematė, kad L. G. būtų spyręs K. K. į veidą, jis pats K. K. taip pat nesudavė. Nuo ko galėjo sulūžti K. K. žandikaulis, nežino ( 2 t. 4, 7 b.l.).

Kaltinamasis L. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2012 m. kovo 30 d. jis su draugais Martynu, Luku, L. K., E. G. ir R. P. pas jį namuose kepė pyragą. Pašovus pyragą į orkaitę, jis su Martynu nuėjo į laiptinę parūkyti. Jiems berūkant pro juos praėjo trys vaikinai, tai yra K. K., E. K. bei R. Z.. K. K. buvo išgėręs ir svirduliavo bei pyko, kad jie rūkė laiptinėje ir nuėjo namo. Kai jie baigė rūkyti, E. K. paprašė jų susukti cigaretę. Jis nuėjęs namo susuko cigaretę. Po to priėjo K. K. ir pasakė „duok ir man“. Jis jam atsakė „ne, pasidalinkit“. Mano, kad tai buvo priežastis, dėl ko vėliau K. K. apspardė jo duris. Po to jis uždarė duris ir išgirdo kažkokius stiprius dūžius. Nieko nelaukęs jis ir jo draugai L. G. ir M. V. išėjo į laiptinę gražiuoju išsiaiškinti. Priėjus prie K. K., šis iškoliojo jo šeimą ir jis nespėjo sureaguoti, kai šis jam trenkė į saulės rezginį ir jis suklupo. Po to pajuto kaip jį kažkas pradėjo tempti. Tuomet jie staigiai grįžo pas jį į butą ir užsidarė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo L. V. teisme duotiems parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t. 184 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. V. parodė, kad 2012 m. kovo 30 d. po pamokų, pas jį į svečius adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jo draugai: M. V., L. G., E. G., L. K. ir R. P., jie visi kėpė pyragą. Kažkuriuo metu jis su Martynu išėjo į laiptinę parūkyti. Rūkė tarp trečio ir ketvirto aukšto. Jiems su Martynu rūkant pro juos praėjo K. K., Rokas ir Ernestas, kadangi minėti asmenys lipo laiptais į viršų. K. K. praeinant jo paklausė kažkaip panašiai: „ko čia rūkot“. Jis pastebėjo, kad K. K. buvo girtas, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, o judesiai buvo nekoordinuoti, svyravo į šonus. Ar nuo Roko ir Ernesto sklido alkoholio kvapas, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu su K. K., Roku ir Ernestu į laiptinę merginų atėjusių nebuvo. Prie jų priėjo Ernestas ir paprašė, kad jie jam susuktų cigaretę. Parūkęs laiptinėje su Martynu grįžo į namus, kur susuko Ernestui cigaretę ir padavė jam per duris cigaretę. Namuose toliau žiūrėjo filmą. Būnant namuose išgirdo garsą, kad būtų spirta į duris. Tada jis nuėjo pasižiūrėti per akutę, kas vyksta laiptinėje. Per akutę pamatė, kad K. K. spardo į duris. K. K. iš viso spyrė nuo keturių iki aštuonių kartų į buto duris. Prie jo tuo metu priėjo Lukas ir Martynas. Tada jis atidarė buto duris ir jie trise išėjo į laiptinę. Tuo metu K. K. irgi leidosi laiptais žemyn. Laiptinėje jis K. K. paklausė, kodėl jis spardo duris ir su Luku bei Martynu lipo laiptais link K. K.. Pats išeidamas iš buto rankose nieko neturėjo, draugai taip pat nieko neturėjo. K. K. jam nieko neatsakė. Po kokių penkių sekundžių tylėjimo K. K. jam nieko nesakęs trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinę, pataikė į saulės rezginį. Jis susiėmė už pilvo, nes pasidarė sunku kvėpuoti. Lukas su Martynu iš karto pradėjo jį traukti toliau nuo K. K., kad nebūtų suduota daugiau smūgių, nes tuo metu jis buvo susigūžęs. Tuo metu Martynas taip pat atstūminėjo K. K. nuo jo. Matė, kad K. K. draugas Rokas prabėgo pro jį link laiptų į apačią. Kaip tik tuo metu pamatė, kad prie jų atsirado K. K. sesuo, kurios vardo nežino. Sesuo skėričiojosi rankomis, liepė visiems liautis. Kai tik Lukas su Martynu atitraukė jį nuo K. K., jie visi užlipo laiptais iki jo buto ir įėję į butą užsirakino. Jis nematė, kad Lukas būtų sudavęs smūgį K. K., taip pat nematė, kad Lukas būtų spyręs K. K.. Taip pat nematė, kad Martynas būtų sudavęs smūgius ar spyręs K. K.. Jis pats smūgių K. K. nesudavė (1 t. 144-145, 149 b.l.).

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad jis apie įvykį nieko neprisimena, apie tai, kas įvyko, žino tik iš sesers ir kartu buvusių draugų pasakojimų. Kai po įvykio jis atgavo sąmonę, jam jau buvo sužalotas veidas, žandikaulis. L. V. įvykio metu buvo jo kaimynas, gyveno vienu aukštu žemiau nei jis, su juo anksčiau jis nebendraudavo, nes jų tėvai nesutarė. L. G. ir M. V. iki įvykio nepažinojo.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2012 metų kovo mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jis, K. K., E. K., Greta ir Gintarė ėjo link K. K. namų, pakeliui sutiko Karolio kaimyną L. V. su draugu, jie rūkė. K. K. pradėjo priekaištauti, kad šie rūko laiptinėje. Po to K. K. nuėjo namo, o jis paprašė jų pavaišinti cigarete. Jie jam pažadėjo parūkę atnešti susukto tabako cigaretę, po to parūkę nuėjo namo. Jiems bestovint laiptinės aikštelėje, tarp trečio ir ketvirto aukšto, išeidinėjant iš namų K. K., atsidarė L. V. durys, jis jam padavė susuktą cigaretę ir pasakė, kad ,,tegul jis čia neachuelina, nes liks sulaužytas“. Ar šiuos žodžius K. K. išgirdo, jis nežino. Po to jie visi lipo į apačią, kuomet jis išgirdo ,,bumptelėjimą“. Kadangi K. K. lipo paskutinis, jis suprato, kad šis kažkuo trenkė ar kažką padarė. Toliau besileidžiant į apačią, jis išgirdo, kaip atsidarė buto durys, pakėlė akis ir pamatė, kad kaltinamieji trise išėjo iš buto, pas L. V. rankose buvo teleskopinė lazda, kurią šis išskleidė, ,,pamakalavo“. Jis pats tuo metu buvo žemiau. Tuo tarpu K. K. sustojo aikštelėje tarp trečio aukšto, prie jo priėjo L. V. ir per kaklą prirėmė K. K., jie kažką pakalbėjo. Jis tuo metu su E. K. nuėjo prie L. V. draugų ir pasakęs, kad šie nelįstų, apsisuko lipti atgal ir tada, kai vėl atsisuko, pamatė kaip L. V. pirmas kumščiu trenkė K. K. į veidą, po jo trenkė iš rankų M. V., o L. G., įsikabinęs į turėklus, apie tris - keturis kartus spyrė iš kojos K. K. į veido dešinę pusę. Kai viskas įvyko, K. K. buvo laiptinėje tarp trečio-antro aukšto, o jis pats antrame aukšte. Po to jis su E. K. iš karto pribėgęs nustūmė kažkurį iš kaltinamųjų ir tuo metu gavo smūgį į veidą, žino, kad jam trenkė L. G., smūgių buvo ne vienas, suduota buvo ir į šoną. Kai jį baigė mušti, atsilenkęs pamatė į sieną atsirėmusį kniūpsčią K. K. ir E. K., kuris tuo metu iš L. V. rankų plėšė lazdą. Peršokęs per K. K. jis padėjo E. K. išplėšti lazdą. Atėmus lazdą jie pabėgo į butą, o jis pakėlęs K. K. išbėgo į lauką, pastarasis blogai jautėsi, spjaudėsi kraujais. Įvykis įvyko Kaune, V. Landsbergio Žemkalnio g. 9 – ojo namo laiptinėje. Iš karto po įvykio iš L. V. atimta lazda buvo pas E. K., kuris ją nunešė jo tėvui, o jo tėvas šią lazdą perdavė policijai. Dėl šio įvykio jis buvo šokiruotas, turėjo pakeisti savo planus.

Liudytoja V. K. parodė, jog nukentėjusysis K. K. yra jos brolis, o kaltinamasis L. V. yra buvęs kaimynas. Įvykio dieną ji būdama namuose ir išgirdusi triukšmą išėjo į laiptinę, nusileidusi tarp antro ir trečio aukštų pamatė, kaip jų kaimynas L. V. prirėmęs jos brolį prie sienos ir laikydamas rankoje neaiškų metalinį prietaisą su spyruokle, kurį buvo prikišęs jos broliui prie veido, rėkė, jog „dėsiu į galvą“, jie abu apsižodžiavo. K. K. jam rėkė „ko gąsdini, trenk“. Laiptinėje taip pat buvo kaimyno L. V. draugai ir du jos brolio draugai. Po to kaimynas L. V. alkūne prispaudęs laikė jos brolį K. K. prie sienos, atleido ranką ir ja trenkė K. K. per veidą, po to šis „išsimuistė“. Visi šaukė, kad kaimynas pasidėtų lazdą, jog galima kitaip išsiaiškinti. Tuomet jie puolė vieni kitus, pradėjo atiminėti lazdą iš kaimyno. Po to ji pamatė, kaip kaimyno L. V. draugas L. G. su koja spyrė jos broliui K. K. į dešinį žandą, po ko šis susmuko. Ji pagriebė L. G., „sviedė“ jį nuo brolio ir pribėgo prie brolio. Ji šaukė broliui, ar viskas gerai, šis atsistojo ir pradėjo bėgti, ji kartu su jo draugais pradėjo jį vytis. Besivejant laiptinėje ji sutiko L. V. mamą, kuriai papasakojo kas atsitiko ir su ja nuėjo kartu pas juos į butą aiškintis. Po įvykio jos brolis klausinėjo jos, kas jam atsitiko, nes nieko neprisiminė. Ar įvykio metu buvo suduota R. G., ji nematė. Nuo ko prasidėjo konfliktas, ji nematė ir negirdėjo, tik prieš pat įvykį grįžęs į namus su draugais jos brolis K. K. jai pasakė, kad kaimynas su draugais laiptinėje rūko, „baliavoja“, todėl jis kaimynui pasakė, jog šis nerūkytų, nes jo tėvas irgi jiems neleido rūkyti.

Liudytoja G. B. parodė, kad įvykio dieną ji, Greta, Rokas, Ernestas ir Karolis ėjo pas Karolį. Laiptinėje rūkė Martynas su L. V.. Karolis jiems pasakė, kad šie nerūkytų laiptinėje ir jie sukonfliktavo. Grįžtant iš Karolio namų, lipant laiptinėje žemyn, Karolis trenkė į L. V. duris. Tuomet išlindo kaltinamieji ir prasidėjo muštynės. Kas pirmasis pradėjo, kuris kuriam spyrė, ji šiuo metu nebeprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu ji gerai prisiminė įvykio aplinkybes, davė teisingus parodymus ir prašė teismo jais vadovautis ( 3 t. 21-22 b.l.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 16 val. 15 min. ji, Greta, Rokas, Ernestas, pravarde „beždžionė“ ir Karolis lydėjo Karolį iki namų. Jis gyvena ketvirtame aukšte. Lipant link Karolio namų, tarp trečio ir ketvirto aukšto laiptinėje rūkė du vaikinai. Abiejų vaikinų iki tol nebuvo mačiusi. Karolis praeidamas pro vaikinus pasakė, kad jie nerūkytų laiptinėje, nes laiptinėje yra nerūkoma. Karolis pavartojo ir necenzūrinių žodžių. Vienas iš rūkiusių vaikinų, kuris gyvena toje laiptinėje trečiame aukšte ir kurio vardas Laurynas, pasakė, kad kai parūkys, tada išeis. Karolis užlipo iki savo namų, o jie visi laukė ant laiptų tarp trečio ir ketvirto aukšto. Matė, kad Karoliui atidarė duris sesuo. Kai Karolis įėjo į namus, tada Rokas dar kartą rūkantiems vaikinams pasakė, kad geriau jie nerūkytų, nes turės problemų. Tie vaikinai į Roko repliką nereagavo, jie parūkė ir grįžo atgal į butą. Po maždaug penkių ar dešimties minučių Karolis išėjo į laiptinę. Lipant laiptais žemyn Karolis spyrė į kaimyno Lauryno duris. Įvykio sekos nelabai prisimena. Prisimena, kad jiems lipant laiptais žemyn iš buto išėjo Laurynas su dviem draugais, iš kurių vienas yra buvęs jos klasiokas, o trečias vaikinas iš jos mokyklos, tačiau ji jį žino tik iš matymo. Laurynas išėjęs į laiptinę išskleidė metalinę lazdą, kuria pradėjo grasinti, buvo užsimojęs. Tada vaikinai pradėjo rėkti vieni ant kitų. Tuo metu iš buto išbėgo Karolio sesuo Viktorija. Vaikinai vieni kitus vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau vieni per kitus šaukė, todėl kuris ką konkrečiai pasakė, ji nurodyti negali. Laurynas griebė Karolį ir su ranka ties krūtine prirėmė prie sienos. Kitoje rankoje laikė tą metalinę lazdą. Kiti vaikinai tuo metu nieko nedarė, tik tarpusavyje konfliktavo žodžiu. Ji tuo metu su Greta palipo laiptais žemyn, nes bijojo, kad pačiom tuo metu nekliūtų. Kažkuriuo metu Laurynas sudavė Karoliui ranka į žandą, ar sudavė kumščiu ar delnu negali pasakyti. Kai Karoliui buvo suduoti smūgiai, vaikinai pradėjo stumdytis tarpusavyje, tačiau ar jie vienas kitam sudavė smūgius, ji nematė, nes lipo laiptais žemyn. Kažkuriuo metu Lukas spyrė, tačiau kam jis pataikė, ji nematė. Kai nusileido laiptais žemyn, po akimirkos paskui ją su Greta atėjo ir Karolis su vaikinais. Po kurio laiko atvažiavo Karolio tėtis ir jie išvažiavo į Klinikas (1 t. 63-67 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus liudytoja G. B. juos patvirtino ir papildomai parodė, kad Laurynas turėjo metalinę spyruoklinę lazdą, tačiau su ja niekam nesudavė, jis trenkė Karoliui į veido sritį su ranka. Mano, kad konfliktą išprovokavo Karolis spirdamas į Lauryno buto duris Ar kuris nors sudavė R. G., ji neprisimena.

Liudytoja G. M. parodė, kad įvykio dieną ji, Karolis, Ernestas ir Gintarė ėjo link Karolio namų. Namo laiptinėje stovėjo L. V. ir L. G., jie rūkė. Karolis jiems pasakė, kad šie nerūkytų. Šie atsakė, kad „neaiškinkit“, tuomet kilo konfliktas. Karolis nuėjo į namus, pasiėmė reikiamus daiktus. Kaip viskas įvyko ji neprisimena. Prisimena, kaip antrame aukšte didesnėje aikštelėje buvo L. G. ir Laurynas. Matė, kaip L. G. spyrė iš kojos į dešinį žandą K. K.. Kažkuris iš kaltinamųjų - ar L. G., ar L. V. - turėjo lazdą, tačiau kuris iš jų, neprisimena. Kaip viskas vyko toliau, neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes viską geriau prisiminė (3 t. 35-36 b.l.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. parodė, kad 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje ji, K. K., R. G., Gintarė, E. K. ir Paulius parėjo iki Karolio namų ir visi užėjo į laiptinę. Lipant laiptinėje, trečiame aukšte pamatė du vaikinus, kurių nepažinojo. Karolis tiems vaikinams pasakė, kad šie nerūkytų. Ką vaikinai Karoliui pasakė, ji negirdėjo. Karolis parėjo į namus, o jie lipo laukti tarp antro ir trečio aukšto. Jiems laukiant laiptinėje Rokas paprašė laiptinėje rūkiusių vaikinų cigaretės. Kaip vėliau sužinojo, L. V. pasakė, kad pas jį sukamos cigaretės. Laurynas pasakė, kad jie palauktų, jis tuojau susuks. K. K. tuo metu buvo namuose. Laurynas parūkęs su draugu parėjo į namus. Jiems parėjus į namus, K. K. išėjo iš savo namų. Tuo pat metu iš buto išėjo Laurynas ir Rokui padavė cigaretę. Duodamas cigaretę pasakė: „pasakykit Kalonui, kad jis neachujielintų“. Karolis tai girdėjo. Iš Karolio matėsi, kad jis susinervino. Ji leidosi laiptais paskutinė. Matė, kad Karolis eidamas laiptais žemyn vieną kartą spyrė į Lauryno buto duris. Ji stabtelėjo. Karolis, įspyręs į duris, spėjo kelis laiptus nulipti žemyn, o ji buvo nulipusi gal du laiptus žemyn ir išgirdo, kad atsidaro durys, vėl užlipo į trečią aukštą ir atsistojo šone, kad ji negautų iš durų jas atidarant. Iš buto, kurio durys atsidarė, išėjo L. V., L. G. ir dar vienas vaikinas. Pats pirmas iš buto išėjo Laurynas rankoje nešinas metaline lazda. Iš paskos ėjo du vaikinai. Laurynui palipus dviem laiptais žemyn, jis mostelėjo lazda ir ji prailgėjo. Matė, kad visi kiti iš jos draugų buvo palipę žemyn, o tarp trečio ir antro aukšto liko tik K. K.. Gintarė buvo antrame aukšte. Laurynas prišoko prie K. K. ir su turėta lazda prirėmė ties kaklu Karolį. Laurynas su Karoliu tarpusavyje koliojosi necenzūriniais žodžiais. Lauryno draugai tuo metu nieko nedarė. Vienu metu pamatė, kad Laurynas pasisuko ir atsitraukė nuo Karolio ir tuo metu L. G. pasišoko ir spyrė Karoliui vieną kartą į veidą. Lukas G. K. K. spyrė vieną kartą į dešinį žandą. Kuria koja spyrė neįsidėmėjo, todėl nurodyti negali. Laurynas pats pirmas kumščiu sudavė K. K. berods vieną kartą. Kur tiksliai pataikė, ji neprisimena, bet į kažkurią vietą nuo pilvo iki kaklo. Kad trečias vaikinas (ne Laurynas ir ne Lukas, kurio vardo nežino) kam nors būtų sudavęs smūgius, ji nematė. Taip pat nematė, kad laiptinėje kas nors būtų sudavęs smūgius R. G.. Tuo metu Laurynas buvo atsitraukęs ir tada, kai Lukas spyrė Karoliui, Laurynas su kitu draugu vėl puolė mušti Karolį. Ji nebesuprato kas ką muša. Net Karolio nebepamatė, tik matė, kad kažkas trenkė Karoliui į pilvą, tačiau kuris, ji nematė. Po to tik pamatė, kad iš laiptinės apačios atbėgo E. K. su R. G.. Matė, kad abu griebė už metalinės lazdos, kurią laikė Laurynas. Atėmus lazdą Laurynas su draugais atsitraukė, kažkuris iš vaikinų, ar tai Rokas ar tai Ernestas, trinktelėjo per kojas Laurynui ir tada jie visi parėjo į Lauryno butą. Kuriuo metu atėjo Karolio sesuo į laiptinę, ji nematė. Po to, kai Laurynas su draugais parėjo į namus, matė, kad Karolis ėjo už jos, nes ji ėjo pirmesnė. Karolis išėjo iš laiptinės į lauką ir pradėjo spjaudytis krauju. Lauke jau laukė Gintarė. Karolio namo laiptinėje jį apžiūrėjo sesuo ir parsivedė jį į namus (1 t. 88-90 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus liudytoja G. M. juos patvirtino ir papildomai parodė, kad lazdą su savimi rankose turėjo L. V., bet ne L. G.. Kai K. K. buvo suduotas smūgis, ji buvo viršuje, todėl viską matė, o Gintarė buvo apačioje. Kad būtų mušamas R. G., ji nematė. Iš L. V. lazdą atėmė ar Rokas, ar Ernestas, tiksliai neprisimena.

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio, įvykusio laiptinėje, gerai nebeprisimena, kadangi praėjo daug laiko, apklaustas pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašė teismo jais vadovautis (2 t. 185 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad 2012 m. kovo 30 d. jis, Karolis, Rokas, Gintarė ir Greta ėjo iki K. K. namų. Visi užėjo į laiptinę, užlipo prie jo buto. Lipant laiptais matė, kad tarp trečio ketvirto aukšto laiptinėje rūkė du vaikinai. Vaikinų nei vieno gerai nepažinojo, tačiau Karolio kaimyną žinojo iš matymo. Karolis tiems vaikinams praeidamas pro šalį pasakė, kad jie nerūkytų. Tie vaikinai kažką Karoliui pasakė, tačiau ką, jis neįsidėmėjo. Karolis užlipo prie savo buto durų. Kol Karolis buvo namuose, jie visi laukė laiptinėje. Tie vaikinai parūkė ir grįžo į butą trečiame aukšte. Dar vienas iš vaikinų, jam atrodo Karolio kaimynas, davė Rokui cigaretę. Tuo pat metu, kai kaimynas davė Rokui cigaretę, į laiptinę grįžo Karolis. Karolis dar kartą pasakė, kad šie laiptinėje nerūkytų. Visi leidosi laiptais žemyn. Jis lipo laiptais pirmas, paskui jį lipo Rokas, o paskui Roką lipo Karolis. Už Karolio liko abi merginos. Tarp jo ir Karolio buvo atstumas maždaug per pusę laiptų. Jam nulipus beveik į antrą aukštą iš buto trečiame aukšte, į kurį parėjo tie du rūkę vaikinai, išėjo trys vaikinai. Dėl kokios konkrečiai priežasties jie išėjo, jis nežino. Nematė, kad Karolis būtų spyręs į duris, o iš garso sunku suprasti. Karolio kaimynas rankoje turėjo balto metalo spyruoklinę lazdą. Tas kaimynas Karolį laikė prirėmęs prie kaklo su lazda, o Karolis laikė paėmęs už lazdos, kad su ja negautų. Tada jis užlipo į viršų prie tų vaikinų. Vaikinas, kuris buvo su auskaru ausyje, nes matė, kad sublizgėjo, pasakė, kad „čia tas gaidys“ ir rodė į jį pirštu. Jis paklausė užlipęs, kuris tas gaidys. Jis nesuprato, ką jam atsakė, nes tuo metu laiptinėje jau buvo triukšmas. Kaip tik tuo metu į laiptinę iš buto atėjo Karolio sesuo Viktorija. Viktorija pasakė, kad eitų iš ten, tai yra iš laiptinės. Jie su Roku apsisukinėjo ir jau buvo belipantys laiptais, jis vėl ėjo pirmas. Jam lipant išgirdo kaip Rokas pasakė: „daužo Kaloną“. Jis iš pradžių nesuprato. Kai R. G. sušuko, kad daužo Kaloną ir pradėjo bėgti į viršų, jis taip pat bėgo į viršų, tačiau ar R. G. užbėgus į viršų prie Kalono jam kas nors sudavė smūgius, jis nematė, nes bėgdamas laiptais į viršų jis žiūrėjo į laiptus, kad nenugriūtų. Užlipęs laiptais pamatė, kad Karolis susirietęs į kamuoliuką, užsidengęs veidą ir atsirėmęs į sieną. Jis griebė už lazdos, kurią turėjo kaimynas. Atiminėjant lazdą tarpusavyje su kaimynu tampėsi, nes jis nenorėjo paleisti lazdos. R. G. tuo metu jam padėjo iš L. V. atiminėti lazdą. Taip pat negali nurodyti, ką konkrečiai veikė, tai yra ar sudavė kam nors smūgius ar ne tas jam nepažįstamas vaikinas, nes kaip minėjo, atbėgęs į viršų atiminėjo iš L. V. lazdą. Kai atėmė lazdą, visi vaikinai parbėgo pas Visockį į namus, muštynės nebevyko. Kas konkrečiai Karoliui tuo metu sudavė, jis nematė, nes viskas įvyko greitai ir jis tuo metu lipo laiptais aukštyn. Viktorija bandė išskirti Karolį su kaimynu. Kai atėmė lazdą, tie vaikinai nubėgo į namus. Vaikinams įėjus į butą jie lipo žemyn laiptais. Karoliui bėgo kraujas, jis spjaudėsi kraujais, sakė, kad jam skauda, kad nejaučia žandikaulio. Tada jie visi vėl grįžo prie Karolio namų. Karolio sesuo išėjo į laiptinę ir apžiūrėjo Karolį. Sesuo parsivedė Karolį į namus (1 t. 68-69, 70 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus liudytojas E. K. juos patvirtino ir papildomai parodė, kad lazdą, kuri buvo sidabrinės spalvos, turėjo L. V.. Kas tiksliai sudavė K. K., pasakyti negali, nes nematė, kuomet jis lipo laiptais žemyn, Rokas pasakė, kad ,,daužo Kaloną“, tai išgirdęs jis lipo žiūrėti, kas vyksta ir prie Karolio atėjo tuomet, kai jis jau buvo sukniubęs ant laiptų. Ar buvo suduota smūgių R. G., jis nematė.

Liudytojas M. K. parodė, kad yra K. K. tėvas. Jis pačio įvykio nematė, tačiau 2012 m. kovo mėnesį apie 17-18 val., tikslaus laiko neprisimena, jam telefonu paskambino dukra Viktorija ir pranešė apie tai, jog yra sumuštas Karolis, jam sulaužytas žandikaulis. Jis nuvežė sūnų į Kauno klinikas. Jo duktė Viktorija jam pasakojo, kad kaimynas, gyvenantis apačioje jų, sumušė Karolį, jam spyrė, buvo užsimojęs lazda. Jų šeima konfliktavo su L. V. šeima.

Liudytoja L. K. parodė, jog paties įvykio ji nematė, tačiau žino aplinkybes apie tai, kas įvyko iki paties įvykio. Įvykio dieną buvo pavasaris, ji, Laurynas, Martynas, Lukas, Rasa ir Evelina susirinko pas L. V. į butą išsikepti pyrago. Kuomet jos – merginos - kepė pyragą, prasidėjo spardymai į duris. Laurynas, Martynas ir Lukas išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas spardo į duris. Grįžę vaikinai atrodė pasimetę. Joms paklausus, kas atsitiko, ji neprisimena, ką jie atsakė. Ar vaikinai tuo metu rūkė, ji nežino. Kas vyko jiems išėjus į laiptinę, ji nežino, pati ji nieko negirdėjo, girdėjo tik kaip jie parėjo į vidų.

Liudytoja R. P. parodė, kad pavasarį, tikslios datos ji neprisimena, susitikę stotelėje ji, Evelina, Laurynas, Martynas ir Lukas nuėjo pas L. V. į butą kepti pyragą. Martynas su Laurynu buvo kartą išėję iš buto, jie rūkė cigaretes. Bekepant pyragą ji girdėjo, jog kažkas spardė buto duris. Dėl to, kad buvo spardomos durys Martynas su Laurynu išėjo į laiptinę. Kai jie grįžo, atrodė sumišę, pasimetę, ką jie pasakė, neprisimena. Kad kuris nors turėtų su savimi kokį daiktą savigynai, ji nematė.

Liudytojas S. V. parodė, kad yra kaltinamojo M. V. tėvas. Įvykio pats nematė, apie jį sužinojo iš sūnaus, kuris jam paskambinęs pranešė, kad laiptinėje įvyko konfliktas su vaikinais, kurie veržiasi į butą. Jis liepė sūnui niekur nelįsti, kad nenukentėtų. Kuris kurį mušė, jis nežino, apie įvykį žino tik iš sūnaus pasakojimų. Jo sūnus nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo.

Liudytojas G. V. parodė, kad kaltinamasis L. V. yra jo sūnus. Apie įvykį sužinojo iš brolio D. V., kuris 2012 m. kovo 30 d. paskambinęs jam apie 21-22 val. vakaro telefonu pranešė, kad jos sūnus L. V. guli Kauno klinikų reanimacijoje, nes buvo sumuštas. Apklausiant jo jaunesnįjį sūnų K. V. pas tyrėją, jis sužinojo, kad tą dieną laiptinėje buvo įvykęs konfliktas dėl rūkymo, buvo spardomos jų buto durys. Išėjus į laiptinę L. V. ir jo draugams Lukui ir Martynui, įvyko kažkoks konfliktas. Įvykio metu jis su sūnumi negyveno, šis gyveno su savo mama ir su broliu. Pas jį namuose jokios lazdos nėra matęs. Jam sūnus sakė, kad jokios lazdos neturėjo, jis nieko nemušė, kad kaimynas K. K. pareiškė pretenzijas dėl rūkymo, žemino jų šeimą, grasino susidorojimu su jo šeima, jam aptemo sąmonė, kai gavo smūgį į krūtinę, jis sukniubo. Su K. K. šeima jie konfliktuoja nuo seniau.

Liudytoja D. V. parodė, kad jos sūnus yra L. V.. Ji pati įvykio nematė. Įvykio dieną, kuomet ji įėjo į laiptinę, išgirdo durų trenksmą bei pamatė besileidžiantį K. K. ir jo draugus. K. K. burna buvo praverta, truputį kruvina, ji jo paklausė, kas atsitiko, tačiau jis nubėgo. Užlipusi iki namų ji pamatė, jog apspardytos buto durys. Namuose buvo jos sūnus L. V. su draugais, trys mergaitės ir jos jaunesnis sūnus. Įėjusi į namus ji klausinėjo vaikų, kas atsitiko. Iš jų pasakojimų sužinojo, kad kažkas daužė į duris, atidarius duris K. K. smogė jos sūnui L. V. į pilvą, o sūnus susirietė ir sakė, kad daugiau nieko nežino. Jai jų paklausus, kas atsitiko K. K., šie atsakė, jog kažkas jam trenkė ranka, bet kas, nežino. Ji suprato, jog įvyko kažkokios muštynės. Santykiai tarp jos šeimos ir K. K. šeimos nėra geri.

Liudytoja I. G. parodė, kad yra kaltinamojo L. G. mama. Ji pati įvykio nematė, apie įvykį žino iš sūnaus pasakojimo, jog įvyko muštynės, kažkokie kaimynai berniukai pradėjo spardyti duris, todėl jie išlindo į lauką ir įvyko susistumdymas.

Liudytojas D. D. apklaustas dėl 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 25-1-00348-12 (2 t. 171-172 b.l.) parodė, kad priimant nutarimą galimai taikyti administracinę teiseną, nurodant laiką buvo suklysta, K. K. šio įvykio metu nebuvo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 892/12(02) nurodyta, jog K. K. konstatuota apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant tiesioginį smūgį, galimai. 2012 m kovo 30 d. apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. 20-21 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas apie minimą specialisto išvadą ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad specialisto išvadoje atsakant į pirmą klausimą konstatuotas apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis. Dėl kokios priežasties konstatuotas dešinės šakos, o ne dešinio kampo lūžis, atsakyti negali, kadangi reikia susipažinti su medicininiais dokumentais ir įsitikinti, ar nebuvo klaida išverčiant diagnozę iš lotynų kalbos. Atsakyti į klausimą, ar buvo vienas smurtinis poveikis, ar daugiau, taip pat negali (3 t. 70-72 b.l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2013 m. sausio 10- vasario 8 d. ekspertizės akte Nr.83TPK-11/2013 nurodyta, kad K. K. dėl 2012 m. kovo 30 d. įvykio metu apie 18 val. 30 min. patirtos galvos traumos gali neprisiminti paties įvykio aplinkybių, įvykių sekos (visos dienos įvykių), gali neprisiminti įvykių po patirtos galvos traumos 2012 m. kovo 30 d. 18 val. 30 min. (1 t. 47-49 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 20/14(02) nurodyta, kad 1. K. K. konstatuotas apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis; 2. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2012 m. kovo 30 d., apie 18 val. 30 min.; 3. Sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu į kairę smakro pusę. Tam neprieštarauja medicininiuose dokumentuose nurodytas požymis – patinimas kairėje smakro pusėje; 4. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; 5. Dėl apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; <...> 7. Apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis yra galimas nuo trauminio poveikio į kairę smakro pusę. Smūgiuojant į kairę smakro pusę, apatinis žandikaulis pasislenka dėl smilkininių – apatinio žandikaulio judrių sąnarių į dešinę pusę ir galimai kiek atgal, bei įvyksta lūžis; 8. Apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis gali įvykti ir nuo tiesioginio trauminio poveikio į dešinės šakos projekciją, tačiau šiuo atveju šis traumos mechanizmas yra abejotinas, kadangi rastas minkštųjų audinių patinimas kairėje smakro pusėje; 9. K. K. lūžo apatinio žandikaulio dešinioji šaka; 10. Apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis padarytas kietu buku daiktu, kas galėjo būti rankos kumštis, koja ar kitas kietas bukas daiktas. Šiam sužalojimui išsivystyti pakako ir vieno trauminio poveikio <...> (3 t. 105-110 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad labiausiai tikėtina, kad buvo vienas smūgis į kairę smakro pusę. Yra tikimybė, kad buvo smūgis ir į kitą pusę, kaip tiesioginis į šaką (3 t. 153-155 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė S. B. parodė, kad atliekant ekspertizę pakako medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti, kad išsamiai atsakytų į visus nutartyje skirti ekspertizę užduotus klausimus, jokių abejonių nekilo (3 t. 155 b.l.)

Iš 2012 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja V. K. iš jai parodytų atpažinti trijų asmenų atpažino vaikiną iš dešinės, tai yra L. G., kuris 2012 m. kovo 30 d. V. Landsbergio - Žemkalnio g. 9 – ojo namo laiptinėje spyrė į veidą K. K. (1 t. 55-57 b.l.).

Iš 2012 m. birželio 28 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu jai pasiūlius patikslinti įvykio vietą, parodė V. Lansbergio-Žemkalnio g. 9 – ojo namo trečią nuo rytų pusės laiptinę, į kurią įėjus parodė ketvirtame aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ji ir K. K. ir trečiame bute esantį butą Nr. 36, kuriame gyvena L. V.. Po to ji nurodė aikštelę tarp antro trečio aukšto, kur įvyko konfliktas tarp K. K. ir L. V. bei jo draugų, taip pat nurodė vietą, kur ji stovėjo, kai L. G. spyrė K. K. į žandą, kur stovėjo L. G., kai spyrė K. K., kur stovėjo K. K., kai jam spyrė L. G. į žandą. Nurodė, kad toje pačioje aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų K. K. L. V. buvo prispaudęs prie sienos bei sudavė smūgį į galvą (1 t. 58-61 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis R. G. iš jam pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 kaip asmenį, kuris K. K. sudavė ne mažiau tris kartus kumščiu į veidą ir kuris jam sudavė kelis smūgius į galvą ir į veidą. Nuotraukoje Nr. 5 yra M. V. (1 t. 76-77 b.l.).

Iš 2012 m. balandžio 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiojo R. G. tėvas savo iniciatyva pateikė tyrimui daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos metalo ištraukiamą lazdą juodos spalvos rankena (1 t. 82 b.l.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2012 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje NR. 20-4-IS1-682 konstatuota, kad tyrimui pateikta teleskopinė lazda, pateikta D. G., yra buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriama. Teleskopinė lazda pagaminta pramoniniu būdu (1 t. 85 b.l.).

Vertinant nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pažymėtina, jog nors kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. savo kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo nepripažino, apklausti teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, kuomet kažkas spyrė į L. V. buto duris, jiems išėjus į laiptinę būtent K. K. įžeidinėjo L. V. ir jo šeimą, smūgiavo L. V. į pilvą, šis suklupo, po ko L. G. ir M. V. partempė jį į butą ir jie užsirakino. Kas sužalojo K. K., jie nežino (3 t. 155-161, 184-187 b.l.). Teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai kaip jų pasirinktą gynybinę versiją nagrinėjamoje byloje, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai ir jais nesivadovauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. kaltė dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. yra įrodyta visiškai. Kaltinamųjų kaltę, visų pirma, patvirtina apklaustų teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai įvykį mačiusių nukentėjusiojo R. G., liudytojų V. K., E. K., G. M. ir G. B. parodymai (2 t. 180-186 b.l., 3 t. 21-25, 35-36 b.l.). Nukentėjusysis R. G. teisme parodė, kad jiems besileidžiant laiptinėje į apačią, jis pamatė, kad po išgirsto „bumptelėjimo“ kaltinamieji trise išėjo iš buto, L. V. rankose turėjo teleskopinę lazdą, kurią priėjęs per kaklą prirėmė K. K.. Taip pat matė, kaip L. V. pirmas kumščiu trenkė K. K. į veidą, po jo trenkė iš rankų M. V., o L. G., įsikabinęs į turėklus, apie tris - keturis kartus spyrė iš kojos K. K. į veido dešinę pusę (2 t. 180 b.l.). 2012 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu atlikto procesinio veiksmo - asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis R. G. iš jam pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, tai yra kaltinamąjį M. V., kuris K. K. sudavė ne mažiau tris kartus kumščiu į veidą (1 t. 76-77 b.l.). R. G. teisme duoti parodymai apie K. K. sužalojimo aplinkybes yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su jo kiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t. 72-75, 76-77 b.l.) bei kitų tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų parodymais ir pastariesiems neprieštarauja, todėl teismui netikėti jais nėra pagrindo. Šiuos jo parodymus patvirtina ir liudytojos V. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad jai išgirdus triukšmą ir išėjus į laiptinę, ji pamatė, kaip jų kaimynas L. V. prirėmęs jos brolį prie sienos ir laikydamas rankoje neaiškų metalinį prietaisą su spyruokle, rėkė, jog „dėsiu į galvą, po to kaimynas L. V. alkūne prispaudęs laikė jos brolį K. K. prie sienos, atleido ranką ir ja trenkė K. K. per veidą, tuomet jie puolė vieni kitus, taip pat matė, kaip kaimyno L. V. draugas L. G. su koja spyrė jos broliui K. K. į dešinį žandą (2 t. 182-183 b.l.). Iš 2012 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog ši liudytoja iš jai parodytų atpažinti trijų asmenų ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį L. G., kuris spyrė į veidą K. K. (1 t. 55-57 b.l.), o taip pat parodė įvykio vietą - V. Lansbergio - Žemkalnio g. 9 – ajame name esančią aikštelę tarp antro trečio aukšto, kur įvyko konfliktas tarp K. K. ir L. V. bei jo draugų (1 t. 58-61 b.l.). R. G. duoti parodymai apie K. K. sužalojimo aplinkybes neprieštarauja liudytojo E. K. parodymams apie tai, kad įvykio metu K. K. kaimynas L. V. rankoje turėjo balto metalo spyruoklinę lazdą. Jis laikė Karolį prirėmęs prie kaklo su lazda, o Karolis laikė paėmęs už lazdos, kad su ja negautų. Jam lipant laiptais jis išgirdo kaip Rokas pasakė: „daužo Kaloną“ (2 t. 185 b.l.), taip pat liudytojos G. M. parodymams apie tai, kad pats pirmas iš buto išėjo Laurynas rankoje nešinas metaline lazda. Iš paskos jo ėjo du vaikinai. Laurynas prišoko prie K. K. ir su turėta lazda prirėmė ties kaklu Karolį. Laurynas su Karoliu tarpusavyje koliojosi necenzūriniais žodžiais. Vienu metu pamatė, kad Laurynas pasisuko ir atsitraukė nuo Karolio ir tuo metu, Lukas G. K. K. spyrė vieną kartą į dešinį žandą. Laurynas pats pirmas kumščiu sudavė K. K. berods vieną kartą (3 t. 35- 36 b.l.) bei liudytojos G. B. parodymams apie tai, kad jiems lipant laiptais žemyn iš buto išėjo Laurynas su dviem draugas. Laurynas išėjęs į laiptinę išskleidė metalinę lazdą, kuria pradėjo grasinti. Laurynas griebė Karolį ir su ranka ties krūtine prirėmė prie sienos. Kažkuriuo metu Laurynas sudavė Karoliui ranka į žandą (3 t. 21-24 b.l.).

Šių aukščiau išvardintų asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu jiems išaiškinus pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jiems žinoma byloje, ir įspėjus juos dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus ir teismui prisiekus, jie iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, priešingai, vieni kitus papildo ir jų visumos analizė sudaro loginę paties įvykio ir jo metu kilusių pasekmių seką, be to, jų parodymai sutampa ir su specialisto išvadoje bei ją papildančiame ekspertizės akte konstatuotomis išvadomis, todėl šių asmenų teisme duotais parodymais netikėti nėra jokių objektyvių priežasčių. Ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis nukentėjusiajam K. K. padaryto sužalojimo aplinkybes ir sveikatos sutrikdymo laipsnį, atlikus specialisto tyrimą, išvadoje buvo nurodyta, kad K. K. konstatuota apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, suduodant tiesioginį smūgį, galimai 2012 m kovo 30 d. Apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. 20-21 b.l.). Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker suabejojo šiomis išvadomis (3 t. 70-72 b.l.), tačiau siekiant pašalinti bet kokias abejones šioje byloje, bylos nagrinėjimo teisme metu paskyrus teismo medicininę ekspertizę (3 t. 95-98 b.l.), ekspertizės akte Nr. EKG 20/14(02) kaip ir prieš tai minėtoje specialisto išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad 1. K. K. konstatuotas apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis; 2. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2012 m. kovo 30 d., apie 18 val. 30 min.; 3. Sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu į kairę smakro pusę. <...> 4. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; 5. Dėl apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; <...> 7. Apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis yra galimas nuo trauminio poveikio į kairę smakro pusę. <...>10. Apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis padarytas kietu buku daiktu, kas galėjo būti rankos kumštis, koja ar kitas kietas bukas daiktas. Šiam sužalojimui išsivystyti pakako ir vieno trauminio poveikio <...> (3 t. 105-110 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės Marija Kolcovaitė patvirtino, kad nukentėjusiajam žandikaulis galėjo lūžti nuo bet kurio smūgio, tiek į smakrą, tiek į tą pačią dešinę pusę, labiausiai tikėtina, kad buvo vienas smūgis į kairę smakro pusę, tačiau yra tikimybė, kad buvo smūgis ir į kitą pusę, kaip tiesioginis į šaką (3 t. 153-155 b.l.), ekspertė S. B. parodė, kad dėl padarytų išvadų jokių abejonių nekilo (3 t. 155 b.l.). Ekspertizės akte išsamiai išanalizuota bylos medžiaga ir nukentėjusiojo K. K. medicininiai dokumentai bei motyvuotai atsakyta į užduotus klausimus, be to, ji taip pat sutampa su specialisto išvadoje esančiomis išvadomis dėl nukentėjusiajam K. K. padaryto sužalojimo mechanizmo ir laipsnio, todėl teismui tiek specialisto išvadoje, tiek ir ekspertizės akte nurodytos išvados nekelia jokių abejonių ir teismas jomis šioje byloje vadovaujasi kaip objektyviais ir nešališkais įrodymais, kurie be kitų byloje surinktų įrodymų taip pat patvirtina kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad nors R. G. yra nukentėjusiojo K. K. draugas, o V. K. yra jo sesuo, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai ir visiškai jais nesiremti, kadangi vertinant minėtų asmenų parodymus, teismas įvertino ne tik jų patikimumą, bet ir jų tarpusavio ryšį bei sąsają su kitais byloje surinktais įrodymais. Kaip jau paminėta ir aukščiau nukentėjusiojo R. G. ir liudytojos V. K. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinka loginę įvykių seką, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadai Nr. G 892/12(02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktui Nr. EKG 20/14(02), parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuotiems duomenims) bei teismo posėdžio metu duotiems liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, parodymams. Įvertinus tai, teismas pripažįsta R. G. ir V. K. parodymus įrodymais ir jais vadovaujasi pagrindžiant kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Tačiau teismas šioje byloje nesivadovauja liudytojų L. K., R. P., S. V., G. V., D. V. ir I. G. parodymais ir juos atmeta, kadangi šie asmenys patys tiesiogiai įvykio nematė, teisme apie jiems žinomas aplinkybes jie pasakojo tik iš suinteresuotų bylos baigtimi asmenų (kaltinamųjų) sužinotų pasakojimų, kurių parodymus teismas taip pat vertina kritiškai ir juos atmeta.

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo L. V. gynėjo prašymu buvo išsireikalauta apžiūrai administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1010-919/2013, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam K. K. 2013 m. sausio 17 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. kovo 30 d. 17 val., viešoje vietoje - Kaune, V. Landsbergio –Žemkalnio g. 9 įžeidžiamai kibo prie kito žmogaus, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir už tai jis buvo nubaustas 100 litų bauda (1, 2, 23 b.l., administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1010-919/2013). Teismas neginčija, kad tarp kaltinamųjų ir K. K. konfliktas galėjo prasidėti dėl to, kad pats nukentėjusysis kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje spyrė į kaltinamojo L. V. buto duris ar galėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, tačiau tai negalėtų būti pripažįstama teisėtu pagrindu kaltinamiesiems taikyti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, nes galiojantys įstatymai įpareigoja kiekvieną asmenį bet kokio pobūdžio konfliktus spręsti teisinėmis priemonėmis, o ne smurtu.

Pažymėtina, jog pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-506/2013).

Šioje byloje įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V., veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, Kaune, V. Landsbergio – Žemkalnio g. 9 - ojo namo laiptinėje, kuri pagal teismų praktiką laikytina viešąja vieta, kadangi joje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bei turėjo teisę lankytis kiti asmenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013Nr. 2K-408/2013), matant kitiems jaunuoliams, elgėsi įžūliai, tai yra kaltinamasis L. V. grasino suduoti metaline lazda nukentėjusiajam K. K. ir sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį, kaltinamasis M. V. sudavė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam K. K. į veidą, kaltinamasis L. G. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam K. K. į dešinę veido pusę, tokiais bendrais veiksmais demonstruodami akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. O taip pat bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. K. apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžimą, tuo sukeldami pastarajam, kaip konstatuota specialisto išvadoje bei ekspertizės akte, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-65/2010 ).

Šioje byloje įrodymų visuma nustatyta, jog dėl neteisėtų kaltinamųjų bendrų veiksmų buvo nutrauktas nukentėjusiojo K. K., kartu su juo buvusių draugų bei įvykį mačiusios jo sesers V. K. poilsis, normalus bendravimas, jie buvo šokiruoti, nukentėjusysis K. K. buvo priverstas su šeimos narių pagalba, kurie buvo atitraukti nuo ramaus vakaro praleidimo, vykti į gydymo įstaigą bei patyrė išgastį ir išgyvenimus dėl K. K. sužalojimų. Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta.

Be to, šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. darydami nusikalstamas veikas veikė bendrininkų grupe (visi trys laikytini bendravykdytojais). Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) – jis nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Kasatorius teisus, kad būtinas bet kurios bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, nustatyta, jog kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, tai yra jie visi trys naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį K. K., matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais K. K. buvo sulaužytas žandikaulis, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi visi trys smurtą naudoję asmenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-340/2012).

Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir jų veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamasis L. G. buvo kaltinamas ne mažiau kaip du kartus spyręs koja nukentėjusiajam K. K. į dešinę veido pusę. Ištyrus įrodymus, nustatyta, jog L. G. neabejotinai ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam K. K. į dešinę veido pusę, todėl teismas atitinkamai kaltinimą patikslina. Ši kaltinimo korekcija kaltinamojo L. G. teisių nesuvaržo, nes iš esmės nepakeičia veikos faktinių aplinkybių bei nekeičia veikos kvalifikavimo.

Be to, kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. buvo kaltinami ir tuo, kad nukentėjusiajam K. K. suklupus ir R. G. bandant atitraukti vaikinus nuo K. K., L. G., veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu – bendrais veiksmais sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. G. į galvą ir kitas kūno vietas. Pažymėtina, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013). Apklaustas teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu pripažintas nukentėjusiuoju R. G. parodė, kad kai jis su E. K. iš karto pribėgęs nustūmė kažkurį iš kaltinamųjų, tuo metu gavo smūgį į veidą, žino, kad jam trenkė L. G., smūgių buvo ne vienas, suduota buvo ir į šoną ( 2 t. 180 b.l.). Tačiau nei vienas iš teisme apklaustų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, tai yra nei V. K., nei E. K., nei G. M., nei G. B. šių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, jie visi nurodė, kad nematė, jog kaltinamieji būtų mušę R. G.. Kitų duomenų, kurie patvirtintų R. G. nurodytas aplinkybes, jog ir prieš jį kaltinamieji naudojo smurtą, ir kuriuos būtų galima patikrinti įstatymo nustatyta tvarka byloje surinkta nėra, todėl ši aplinkybė, nesant byloje pakankamai ją patvirtinčių objektyvių įrodymų, vadovaujantis in dubio pro reo principu šalintina iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo.

Kadangi kaltinamiesiems L. G., M. V. ir L. V. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, teismas skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis L. G. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, baigti. Kaltinamasis nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametis (16 metų amžiaus). Jis yra neteistas (1 t. 120 b.l.), teisiamas pirmą kartą, buvo baustas administracine tvarka (1 t. 121 b.l. bei duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO). L. G. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip puikiai sutariantis su kitais klasės mokiniais, dalyvaujantis popamokinėje veikloje, padedantis tiek kitiems klasės draugams, tiek klasės auklėtojai, aktyviai dalyvaujantis pamokose. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad mama I. G. nuolat domisi sūnaus gyvenimu mokykloje, mokymosi pasiekimais, pamokų lankomumu (1 t. 123 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis I. G. šeima nėra įrašyta į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t. 127 b.l.). L. G. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas ( 1 t. 125 b.l.), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 129 b.l.).

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam L. G. už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., padarymą skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimai, jų trukmę parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo L. G. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. V. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, baigti. Kaltinamasis nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametis (17 metų amžiaus). Jis yra neteistas (2 t. 12 b.l.), teisiamas pirmą kartą, buvo baustas administracine tvarka (2 t. 11 b.l.). M. V. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip bendraujantis su klasės draugais, tačiau besimokantis patenkinamai, už praleistas ir nepateisintas 52 pamokas jam buvo skirtas mokyklos direktoriaus papeikimas (2 t. 29 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis M. V. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra registruota (2 t. 19 b.l.). M. V. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre neužregistruotas ( 2 t. 17 b.l.), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t. b.l.).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam M. V. už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., padarymą skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimai, jų trukmę parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo M. V. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis L. V. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, baigti. Kaltinamasis L. V. nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametis (16 metų amžiaus). Jis yra neteistas (1 t. 120 b.l.), teisiamas pirmą kartą, buvo baustas administracine tvarka (1 t. 153 b.l.). L. V. (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas kaip draugiškas, iniciatyvus, noriai dalyvaujantis klasės ir mokyklos renginiuose, jautrus, nuoširdus, atviras ir kūrybingas. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad L. V. 2011 m. rudenį jautriai išgyveno tėvų skyrybas. Šeimos problemas jis dažnai įvardindavo kaip savo mokymosi sunkumų priežastis. Jam buvo teikta pedagoginė, socialinė pedagoginė ir psichologinė pagalba (1 t. 177 b.l.). Iš teismui pateiktų L. V. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra aktyvus įvairių renginių, būrelių dalyvis (3 t. 52-62 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis L. V. šeima nėra įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t. 179 b.l.). L. V. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas ( 1 t. 155 b.l.), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 159 b.l.).

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam L. V. už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., padarymą skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimai, jų trukmę parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 6 d. 1 p. , 3 p., 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo L. V. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Neturtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d.).

<...> Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoją teismą atsižvelgti į jos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje jis nurodė, jog dėl nusikalstamų L. G., M. V. ir L. V. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą – stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, o liekamieji sužalojimo reiškiniai, anot gydytojų, išliks ilgam. Po sužalojimo jis buvo operuotas, savaitę laiko gydėsi LSMUL VšĮ Kauno klinikų Veido - žandikaulių chirurgijos klinikos stacionare, po to gydėsi namuose. Buvo operuotas pakartotinai. Metaliniais įtvarais dantys buvo fiksuoti mėnesį laiko. Viršutiniai ir apatiniai dantys buvo sukabinti, todėl negalėjo kalbėti, maitinosi tik skystu maistu per šiaudelį. Patirtas sužalojimas turėjo didžiulį neigiamą poveikį tiek jo fizinei, tiek psichinei būsenai. Žandikaulis sugijo nelygiai, todėl ateityje teks jį koreguoti: metaliniais įtvarais sutvirtinant žandikaulius bus atliktas pakartotinis tarpžandikaulinis tempimas (2 t. 164-166 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. civilinį ieškinį palaikė, teismui papildomai paaiškino, jog po šio įvykio visą mėnesį turėjo valgyti per šiaudelį, negalėjo aiškiai kalbėti, lankyti mokyklos, todėl šis įvykis pakenkė ir jo mokslams. Kadangi jam nelygiai sugijo sąkandis, jo laukia dar viena operacija (2 t. 177 -178 b.l.). Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. įgaliota atstovė civilinio ieškinio dydį patikslino ir prašė teismo priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. K. naudai 20 000 litų arba 5 792 eurus neturtinės žalos (3 t. 191 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko (3 t. 155-159, 184-187 b.l.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.

Šioje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. tyčinių bendrų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį K. K., tai yra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, ko pasėkoje jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus – fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų - apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžio, nukentėjusiajam K. K. buvo atliktos dvi operacijos, jis buvo ilgą laiką gydytas stacionariai ir ambulatoriškai, kas taip pat sukėlė nepatogumus, rūpesčius, sumažėjo jo bendravimo galimybės - mėnesį laiko jo dantys buvo fiksuoti metaliniais įtvarais, jis negalėjo kalbėti, maitinosi tik skystu maistu per šiaudelį, negalėjo mokytis, iki šiol jam yra sunku kramtyti maistą, dėl patirtų sužalojimų jis patyrė nerimą dėl sveikatos ateityje. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.83TPK-11/2013, nukentėjusysis K. K. dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto taip pat patyrė galvos traumą, dėl kurios negali prisiminti paties įvykio aplinkybių (1 t. 47-49 b.l.). Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 str. 1 d.).

Vertinant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose matyti, kad nukentėjusiesiems, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 2000 iki 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-133/2013, 2K-331/2012).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, jos padarinius, nukentėjusiojo K. K. patirtus išgyvenimus, kaltinamųjų kaltės rūšį ir formą, taip pat į tai, jog kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. yra jauni (gimę atitinkamai 1996 m., 1995 m.), galintys dirbti, byloje nėra duomenų apie kokias nors ypatingas jų sveikatos problemas, dėl ko jie ateityje dirbti negalėtų (šios aplinkybės nepaneigia ir byloje esantys iš medicininių įstaigų duomenys apie L. V. sveikatos būklę (3 t. 168 -172 b.l.)), bei į tai, kad dėl patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusiojo K. K. laukia gydymas ir ateityje, tai yra ortodontinis gydymas breketų sistema bei ortognatinė chirurgija, šios paslaugos valstybės nėra kompensuojamos (3 t. 50-51 b.l.), tolimesnis gydymas pareikalaus iš nukentėjusiojo papildomų nemažų išlaidų, todėl konstatuotina, kad nukentėjusiojo K. K. reikalavimas priteisti 5 792 eurų (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, neprieštarauja įstatymams, atitinka teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir dėl to jam priteistinas solidariai iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. (CK 6.250 str., 6.279 str. kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012).

Šioje byloje taip pat buvo pareikštas civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. G., L. V. ir M. V. PSDF biudžetui padarytą 1412,56 litų žalą už nukentėjusiojo asmens gydymą. Iš byloje esančio civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, jog civilinis ieškovas už nukentėjusiajam K. K. suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 1412,56 litų, kurią ir prašo priteisti (2 t. 136 b.l.). Prieš teisiamąjį posėdį buvo gautas civilinio ieškovo įgalioto atstovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, prašė civilinį ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t. 139, 155 b.l., 7 t. 8, 43 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji L. G., M. V. ir L. V. su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko (3 t. 155-159, 184-187 b.l.).

Civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.

Šioje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamųjų - L. G., L. V. ir M. V. bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (jam lūžo apatinio žandikaulio dešinė šaka). Dėl šio sužalojimo jam 2012 m. kovo 30 d. LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo atlikta kompiuterinė tomografija (ambulatorinėmis sąlygomis), Veido-žandikaulių chirurgijos skyriuje nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. nukentėjusysis buvo gydytas dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio. LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Priėmimo skyriuje 2012 m. balandžio 13 d. nukentėjusiajam buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, rentgenodiagnostikos gydytojo konsultacijos dėl galvos paviršinio sužalojimo. VšĮ Kauno miesto Kalniečių poliklinikoje nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. K. K. konsultuotas bendrosios praktikos gydytojo dėl apatinio žandikaulio lūžio. LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. nukentėjusysis buvo konsultuotas burnos chirurgo dėl apatinio žandikaulio lūžio, nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. veido ir žandikaulių chirurgo dėl apatinio žandikaulio lūžio. Už nukentėjusiajam K. K. suteiktas paslaugas civilinis ieškovas gydymo įstaigoms apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų – 1 412,56 Lt arba 409, 11 Eur. Tokiu būdu jis įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t. 138 b. l.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jam priteistina solidariai iš kaltinamųjų L. G., L. V. ir M. V. 409, 11 Eur (1412, 56 litų) už nukentėjusiojo asmens gydymą (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1d. ).

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. bei jo įgaliota atstovė advokatė Vitalija Smolenskienė prašė teismo priteisti nukentėjusiojo K. K. naudai solidariai iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. 724 eurus (2 500 litų) išlaidas už turėtas advokato išlaidas ( 2 t. 164-166 b.l., 3 t. 190-191 b.l.).

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.<...> .

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatė Vitalija Smolenskienė dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir viso šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, paruošė jam civilinį ieškinį (1 t. 11 b. l., 2 t. 107 b. l. 144-146, 164-168 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų Nr. 597891, 553196 už šias paslaugas advokatei nukentėjusiojo tėvai sumokėjo iš viso 2 500 litų (2 t. 147-148 b.l.). Prašoma priteisti suma yra pagrįsta, proporcinga ir atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K. iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. 724 eurus (2 500 litų) už turėtas advokato išlaidas tenkintinas. Kadangi šios išlaidos yra proceso išlaidos (procesinis reikalavimas), atsiradusios dėl advokato atstovavimo byloje, bet ne dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos (materialinio reikalavimo), todėl minėta suma nukentėjusiajam iš kaltinamųjų priteistina ne solidariai, bet lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno kaltinamojo po 241,35 Eur (BPK 103 str., 106 str.).

Šioje byloje kaltinamojo L. V. gynėjas - advokatas Dominykas Varnas prašė teismo priteisti kaltinamojo L. V. naudai iš Kauno apylinkės prokuratūros 434,43 Eur (1700 litų) už advokato atstovavimo konsultavimo paslaugas (3 t. 195 b.l.). Nagrinėjamoje byloje pripažinus kaltinamąjį L. V. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., jo gynėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Vokas su metaline spyruokline lazda, perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (1 t. 86-87 b.l., BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Išsireikalauta apžiūrai administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.9.-1010-919/2013 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00626-2013-2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę L. G. skirti – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę M. V. skirti – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę L. V. skirti – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. 5 792 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, banko kodas 73000) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. 409, 11 Eur (keturis šimtus devynis eurus ir 11 euro centų) už nukentėjusiojo asmens gydymą, nurodant, kad priteista suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovu K. K. iš kaltinamųjų L. G., M. V. ir L. V. iš kiekvieno po 241,35 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 35 euro centus) advokatės paslaugoms apmokėti.

Kaltinamojo L. V. gynėjo advokato Dominyko Varno prašymą priteisti jo ginamajam L. V. iš Kauno apylinkės prokuratūros 434, 43 Eur (1700 litų) atstovavimo išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.

Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su metaline spyruokline lazda, perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius. Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.9.-1010-919/2013 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00626-2013-2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.