Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-415-357/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
e2A-415-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03130-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
IĮ „Transmylia“
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
  • 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-415-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03130-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 24.3.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės IĮ „Transmylia“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei IĮ „Transmylia“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei IĮ „Transmylia“ dėl 6115,45 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje priteisė iš atsakovės IĮ „Transmylia“ 6115,45 Lt draudiminę išmoką, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (6115,45 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138,00 Lt žyminio mokesčio. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad 2012-05-18 su atsakove sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 3966070, pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Pagal draudimo sutartį atsakovas įsipareigojo, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, kad prieš išvykstant į užsienio valstybę atsakovas privalo informuoti apie tai ieškovą ir sumokėti papildomą draudimo įmoką. 2012-08-07 Paryžiuje, Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas IĮ „Transmylia“ priklausančio (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J.. Ieškovas dėl (duomenys neskelbtini), sugadinimų sumokėjo 12 230,89 Lt (3542,31 EUR) draudimo išmoką, todėl kaip draudikas turi teisę reikalauti 50 procentų išmokėtos sumos.

Atsiliepimas

Atsakovė IĮ „Transmylia“ atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas apie draudiminį įvykį sužinojo iš karto po 2012-08-07 autoįvykio Prancūzijoje ir padengė padarytą žalą. Pretenziją dėl 50 % draudimo išmokos grąžinimo atsiuntė 2013-01-28, o į teismą kreipėsi tik 2014-04-23. Atsakovės įmonės savininkas pripažino, kad sutartį su draudiku pasirašė jos neskaitęs, nors pervežimais užsiimanti įmonė veikia apie 10 metų, teigia, kad turėjo „žalią kortą“, todėl išvykstant iš Lietuvos nematė būtinybės apie tai pranešti ieškovui, šio dokumento teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu atnaujino ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinio atsakovei IĮ „Transmylia“ senaties terminą, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės IĮ „Transmylia“ ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 6115,45 Lt / 1771,16 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 6115,45 Lt / 1771,16 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-04-24 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138,00 Lt / 39,97 Eur žyminio mokesčio, atmetė atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo.

Teismas sprendė, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pirmą kartą ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014-04-23. Pažymėjo, kad ieškovas veikė pakankamai aktyviai, rūpinosi pažeistų teisių gynyba ir ieškinio senaties terminą praleido nedaug. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t.y. nuo 2013-01-22 dienos, atitinkamai terminas suėjo – 2014-01-22. Tačiau į teismą pirmą kartą ieškovas kreipėsi 2013-07-11 su pareiškimu dėl įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu (c.b. Nr. L2-6393-650/2013), ir tik atsakovės elgesys lėmė bylos nutraukimą. Antrą kartą ieškovas į teismą kreipėsi 2014-04-24 (c.b. Nr. 2-4134-251/2014, dab. c.b. Nr. 2-7571-901/2014), t.y. nežymiai praleidus ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė IĮ „Transmylia“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taikyti ieškinio pareiškimo senatį ir bylą nutraukti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovei niekada nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovas į teismą pirmą kartą kreipėsi 2013-07-11 su pareiškimu dėl įsakymo išdavimo jos atžvilgiu. Atsakovė apie tai sužinojo tik 2014-12-02 teisminio nagrinėjimo metu, kai teisme buvo įteikti ieškovo prašymai, kur ieškovas nurodė, apie tokio pareiškimo įteikimą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas negalėjo remtis nepagrįstais ieškovo teiginiais, kurie neparemti jokiais įrodymais. Civilinėje byloje Nr. 2-7571-901/2014, nėra prijungta civilinės bylos Nr. L2-6393-650/2013 apie kurią teismas teigia savo sprendime, todėl šie teismo išvedžiojimai nepagrįsti.

2. Nėra duomenų, kad atsakovė vengė priimti procesinius dokumentus, atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

3. Teismas nenurodė nei vienos svarbios priežasties ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pretenzijos pareiškimas nesustabdo ieškinio senaties termino.

4. CK 1.130 str. nenumato senaties termino sustabdymo kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą teismo nustatytais terminais nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atnaujino ieškinio senaties terminą ir tenkino ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Kadangi apeliantė skundžia teismo nutartį tik dėl galimai nepagrįsto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip iš dalies pripažindama ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teisėjų kolegija pasisako dalyje dėl ieškinio senaties taikymo ir pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ir atsakovė IĮ „Transmylia“ 2012-05-18 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 3966070, kurios pagrindu buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Eismo įvykio metu 2012-08-07 Prancūzijoje - Paryžiuje, buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) dėl autoįvykio kaltu pripažintas IĮ „Transmylia“ priklausančio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. J.. Ieškovas 2013-01-22 sumokėjo 12.230,89 Lt draudimo išmoką.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013).

Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu, teisės pažeidimo, o subjektyviu momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos, o teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-177/2014). Reikalavimui, kuris atsirado iš regresinės prievolės, pareikšti ieškinio senatis prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), tačiau šiuo atveju tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirmą kartą ieškovas į teismą kreipėsi 2013-07-11, bet ne 2014-04-23, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir pagrįsta, kadangi iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad civilinėje byloje Nr. L2-6393-650/2013 ieškovas 2013-07-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neturėjo teisės remtis kita civiline byla, kuri yra neprijungta prie nagrinėjamos bylos, kadangi CPK aiškiai numato, jog teismai gali naudotis LITEKO duomenų sistema.

Pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą ir pagrįstai nurodė, kad ieškovas nežymiai praleido ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2013-01-22, t. y. nuo draudimo kompanijos Inter Europa AG (kaip ieškovo korespondento Prancūzijoje pretenzijoms nagrinėti, pagal TPVCAPD 14 str. 4 dalį) draudimo išmokos sumokėjimo. Ieškovui tapo žinomas išmokėtos žalos dydis ir šia data prasidėjo regresinio reikalavimo teisė bei teisė reikšti ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2014-01-22. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.130 straipsnis numato ieškinio senaties nutraukimą ieškovui pareiškus ieškinį arba skolininko veiksmais pripažinus prievolę. Priešingai nei ieškinio senaties termino eigos sustabdymo atvejais, po nutraukimo ieškinio senaties termino eiga ne eina toliau, bet prasideda iš naujo (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties termino eigą tik tada, jeigu jis pareiškiamas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. laikantis bylų priskyrimo, teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinį apmokėjus pagal CPK reikalavimus žyminiu mokesčiu, išskyrus atvejus, kai nuo žyminio mokesčio atleidžia įstatymas arba teismas, kai teismas atideda žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat paisant kitų CPK nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus ieškinio pareiškimą priimti atsisakoma. CPK nustatyta tvarka pareikštas ieškinys dokumentiniame procese arba paduotas kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo taip pat nutraukia ieškinio senaties termino eigą, kaip ir ieškinio pareiškimas bendra ginčo teisenos tvarka. Taigi, apeliantės teiginys, kad kreipimasis į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo nenutraukia ieškinio senaties termino, yra nepagrįstas.

Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Civilinės bylos Nr. L2-6393-650/2013 nutraukimą lėmė ne ieškovo veiksmai, o atsakovės elgesys, kadangi teismui nepavyko įteikti atsakovei procesiniu dokumentų Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu. Juridinis asmuo turi pareigą viešai nurodyti adresą, kuriuo jam gali būti įteikiami dokumentai. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovo pareiškimą paliko nenagrinėtinu. Būtent nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. pradedamas iš naujo skaičiuoti ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2014-08-30 d. Kadangi antrą kartą ieškovas kreipėsi į teismą 2014-04-24, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nežymų ieškinio senaties termino praleidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl šis klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Pažymėtina, kad apeliantė pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovas pretenziją dėl 50 procentų draudimo išmokos grąžinimo atsiuntė 2013 m. sausio 28 d. (30 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantė gera valia neatsakė į pretenziją. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės veiksmai iš dalies lėmė ieškinio senaties termino praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą pagrįstai atnaujino.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties terminu ir jo atnaujinimu, atsakovės IĮ „Transmylia“ apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus Mockevičius Laisvė Aleknavičienė