Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo IĮ „Transmylia“ atstovams savininkui A. A. ir advokato padėjėjui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui IĮ „Transmylia“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo ieškinys atsakovui dėl 6115,45 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškovo ieškinį, 2014-06-04 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje priteista iš atsakovo IĮ „Transmylia“ 6115,45 Lt draudiminė išmoka, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (6115,45 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bei 138,00 Lt žyminio mokesčio. 2014-09-22 teismo nutartimi atnaujinus terminą atsakovui pateikti prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, šis prašymas tenkintas, 2014-06-04 priimtas sprendimas už akių panaikintas, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Ieškinį tenkinti.

Bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2012-05-18 ieškovas su atsakovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 3966070 (6 b. l.). Pagal šią sutartį buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2012-08-07 Paryžiuje, Prancūzijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis JAGUAR, valst. Nr. 512RAD75 (10-16 b.l.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas IĮ „Transmylia“ priklausančio Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. J.. Ieškovas dėl JAGUAR, valst. Nr. 512RAD75, sugadinimų 2013-01-22 sumokėjo 12 230,89 Lt draudimo išmoką (9 b. l.). Atsakovo IĮ „Transmylia“ atstovas teismo posėdžio metu pripažino ir neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių - įvykio fakto, kaltės, žalos dydžio, draudimo sutarties, tačiau prievolę atsisako vykdyti dėl ieškovo praleistos ieškinio senaties.

Ieškinio senatis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.127 str. prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Visiškai atlyginus draudimo bendrovei nukentėjusiojo nuostolius deliktinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia, ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPD) 22 str. 1 d. 2 p. pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, kuris sutinkamai su TPVCAPD 22 str. 1 d. vairavo neblaivus, vairavo techniškai netvarkingą priemonę, neturėjo teisės vairuoti, pasišalino iš įvykio vietos ar padarė žalos tyčia, ar transporto priemonės valdytojas ir/ar draudėjas, kurie netinkamai vykdė TPVCAPD 12 str. numatytas pareigas pranešti apie įvykį, informuoti draudiką apie draudiminės rizikos padidėjimą ir t.t. Šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, kt.).

Draudimo kompanija Inter Europa AG, kaip ieškovo pagal TPVCAPD 14 str. 4 dalį korespondentas Prancūzijoje pretenzijoms nagrinėti, ieškovo vardu nukentėjusiai šaliai išmokėjo draudimo išmoką 2013-01-22 ir šis faktas tiesiogiai sukūrė teises bei pareigas ieškovui (CK 2.133 str. 1 d., 9 b.l.). Šia data prasideda regresinio reikalavimo teisė ir ieškinio senatis, nes ieškovui tapo žinomas išmokėtos žalos dydis. TPVCAPD 22 str. 1 d. pagrindu ir vadovaujantis Taisyklių 62.2 p. atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Pagal Taisyklių 62.1 p., draudikas turi teisę reikalauti 50 procentų išmokėtos sumos, jeigu sudarant draudimo sutartį, draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Pagal to paties nutarimo 62.2 p., draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Iš 2012-05-18 tarp šalių sudarytos draudimo sutarties kopijos matyti, jog atsakovas buvo įsipareigojęs informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą, Sutarties 12 paryškintame punkte nurodyta, kad draudėjas pareiškia, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, be to šalys susitaria, kad apdraustos transporto priemonės išvažiavimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos nepriklausomai nuo to, ar yra išduota Žalioji kortelė, yra laikoma rizikos padidėjimu ir tokiais atvejais bus taikomos šios Sutarties 10 punkte išvardytos sąlygos dėl prievolės pranešti apie padidėjusią riziką, papildomos įmokos mokėjimą ir subrogacijos (atgręžtinio reikalavimo) taikymo. Ieškovas vykdė tiek sutartinius, tiek tarptautinius įsipareigojimus suteikti draudiminę apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nepranešė draudikui apie draudiminės rizikos padidėjimą, kad draudikas galėtų perskaičiuoti draudimo įmoką, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 50 procentų draudimo išmokos sumos. Tai, kad atsakovo įmonės savininkas, ne vienus metus užsiimantis pervežimais, turintis ne vieną draustą transporto priemonę, kuris yra profesionalus verslo subjektas, turintis patyrimą, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, transporto priemonės draudimo sutartį pasirašė jos neskaitęs, jo nuo civilinės atsakomybės neatleidžia.

Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pirmą kartą ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014-04-23. Ieškovas veikė pakankamai aktyviai, rūpinosi pažeistų teisių gynyba ir ieškinio senaties terminą praleido nedaug. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t.y. nuo 2013-01-22 dienos, atitinkamai terminas suėjo – 2014-01-22. Tačiau į teismą pirmą kartą ieškovas kreipėsi 2013-07-11 su pareiškimu dėl įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu (c.b. Nr. L2-6393-650/2013), ir tik atsakovo elgesys lėmė bylos nutraukimą (siunčiami procesiniai dokumentai grįžo ir jų nepavyko įteikti nei Guobų 1, Vinkšnėnų k. (Juridinių asmenų registre registruota buveinė), nei Akacijų 37c, Vinkšnėnų k. Sutinkamai su CPK 123 str. 4 d. kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Be to CK 2.49 str. visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu juridinių asmenų registre ar sandoryje, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Reikia pastebėti, kad nagrinėjant pareiškimus supraprastinta tvarka procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami CPK 124 str. nustatyta tvarka, t.y. pasirašytinai teismo, kreditoriaus ar per antstolį CPK 123 str. 2 d. ir 4 d. numatytiems asmenims, bendrovės darbuotojams, išskyrus procesinių dokumentų įteikimą kuratoriui ir procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Be to sutinkamai su formuojama teismų praktika teismo įsakymo išdavimo atveju nenaudojamos ir CPK 123 str. 4 d. nuostatos procesinius dokumentus laikyti įteiktais praėjus 10 dienų nuo šių dokumentų išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu, nes tuo būtų pažeistos esminės skolininko teisės sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą bylos procesą ir pateikti nustatytu 20 dienų terminu prieštaravimus.

Antrą kartą ieškovas į teismą kreipėsi 2014-04-24 (c.b. Nr. 2-4134-251/2014, dab. c.b. Nr. 2-7571-901/2014), t.y. nežymiai praleidus ieškinio senaties terminą.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1–2 dalys). Taigi, pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3,4 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip užtikrinant realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuojant teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškovo atsiskaitymo su Inter Europa AG terminą 2013-01-22, į tai, kad ieškovas pretenziją atsakovui pareiškė 2013-01-28 (7 b.l.) ieškinio senaties ribose, atsakymo dėl prievolės padengimo gera valia iš draudėjo (atsakovo) negavo, ieškovas į teismą pirmą kartą kreipėsi 2013-07-11, antrą kartą ieškovas kreipėsi 2014-04-23 nežymiai praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, šias priežastis galima konstatuoti kaip svarbias atnaujinti ieškinio senaties terminui. Be to, kadangi ieškovas yra kreipęsis į teismą su reikalavimais IĮ „Tansmylia“ ir supaprastinta tvarka, galima spręsti, kad ieškinio senatis buvo nutraukta (CK 1.130 str.), todėl dar ir dėl to negalima užkirsti kelio ieškovui teismine tvarka ginti savo pažeistų teisių ir interesų.

Visa tai įvertinęs teismas atnaujina ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį tenkina ir priteisia jam iš atsakovo ieškovo 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 6115,45 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nėra jokio pagrindo atsakovo prašymu bylos nutraukinėti, šis atsakovo atstovo prašymas (60-61 b.l.) netenkintinas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 138,00 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 b.l.).

Valstybei 3,64 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovo nepriteistina, nes ji yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Atnaujinti ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinio atsakovui IĮ „Transmylia“ senaties terminą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo IĮ „Transmylia“, juridinio asmens kodas 300134454, ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 6115,45 Lt (1771,16 Eur) (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiolika litų, 45 centus) (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 16 euro centų) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 6115,45 Lt (1771,16 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-04-24 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138,00 Lt (39,97 Eur) (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) (trisdešimt devynis eurus, 97 euro centus) žyminio mokesčio.

Atmesti atsakovo prašymą dėl bylos nutraukimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.